Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kristijono Donelaičio metai

Donelaitis – mūsų moralinis nugarkaulis

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Tądien Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia buvo sausakimša

Vilnius. Lituanistų sambūris ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia pirmąją Naujųjų metų dieną paminėjo Kristijono Donelaičio 300-ąjį gimtadienį.

Neįtikėtina, kad po šurmulingo Naujųjų sutikimo nakties Vilniuje į Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčią susirinko tiek daug vilniečių norinčiųjų pagerbti mūsų klasiką ir literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį, kad pavėlavusiems teko stovėti kaip silkėms statinėje. O stovėti buvo verta. Renginys užtruko apie valandą, bet nė kiek neprailgo. Jame vargonavo Leopoldas Digrys (atliko K. Donelaičio amžininko J. S. Bacho kūrinius), ištraukas iš poemos „Metai“ skaitė charizmatiškasis aktorius Rolandas Kazlas, įspūdingą kalbą apie K. Donelaitį (poetą, liuteronų kunigą, intelektualą, išmanantį mechaniką, gamtos mokslus), jo įtaką garsiems mūsų poetams Liudvikui Rėzai, Maironiui, Simonui Stanevičiui, filosofui Vydūnui, antropologei Marijai Gimbutienei ir apskritai lietuvių kalbos savigarbai, jos išlikimui kalbėjo literatūros istorikas Darius Kuolys, o vakarą gražiai pradėjo ir užbaigė evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.

Kronika

Brandaus amžiaus kūrėjų vaisiai

„Brandumos“ kūrėjų paveikslai

Vilnius. Pirmoji respublikinė Poezijos ir menų mėgėjų asociacijos (PMMA) „Branduma“ menų kūrinių paroda finišavo lapkričio 16 dieną Karininkų ramovėje. Tai – antrasis asociacijos penkerių metų sukakties renginys. Rugsėjį poezija ir dainos sklandė gražiame Trakų krašte.

„Brandumos“ prezidentas poetas Vytautas Barauskas džiaugėsi, jog 2008 metais gimusi svajonė išsipildė. Menininkų ir jų darbų gausa pranoko lūkesčius. Jis nuoširdžiai dėkojo gausiai susirinkusiems ir savo darbus pristačiusiems menininkams iš Kėdainių, Šiaulių, Vilkaviškio, Klaipėdos, Druskininkų, prisiminė ir viltingai ištarė rašytojo Juozo Baltušio žodžius, kad „svarbiausia – lokomotyvą užkelti ant bėgių, paskui jis pats riedės“. Su tokiu tolimesniu svajonės įprasminimu prezidentas atidarė parodą. Gausiausiai dalyvavusių kolektyvų atstovai pasidalijo patirtimi. Daugiau, kaip 70 darbų parodai pateikė „Brandumos“ asociacijos Kėdainių skyrius „Kėdainių menininkai“. Dailininkų poskyryje, kuriam vadovauja Albina Mockevičienė, parodos rengiamos dažnai. Vien šiemet surengtos aštuonios parodos.

Kronika

Filmo ir knygos pristatymas

Pasakų knygos „Gyvenimo turtas: audiniai, dainos, pasakos...“ autorė Ona Laurinaitienė su savo knyga

PAGRAMANTIS. Kultūros namuose vyko vaizdo filmo „Nagingi pagramantiškiai II“ ir Onos Laurinaitienės pasakų knygos „Gyvenimo turtas – audiniai, dainos, pasakos...“ pristatymas visuomenei ir vakaronė. Renginyje dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Naujokienė, Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skyrių vedėjos Daiva Kiniulienė, Birutė Lukoševičienė, Laima Pikčiūnienė, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, bendruomenės centro „Gramančia“ pirmininkas Algirdas Turčinavičius, svečiai ir pagramantiškiai.

Kronika

Brolių dvynių piešiniai

Bronius VERTELKA

Dailininkai Remigijus ir Algirdas Gataveckai – broliai dvyniai

PANEVĖŽYS. Lietuvos Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus „Galerija XX“ pakvietė į Algirdo ir Remigijaus Gataveckų socialinio meno projekto „Poveikis“ piešinių, sukurtų Alytaus vaikų globos namuose, parodą. Joje pateikti 2011–2013 metų darbai, kuriuose – visu ūgiu ant balto popieriaus nutapyti globos namuose augantys jaunuoliai. Piešimui autoriai naudojo pastelę, sangviną, anglį ir viską fiksavo laku. Broliai dirbo aplinkoje, kokioje jie patys augo, tobulėjo, fiziškai ir protiškai stiprėjo. Prie kiekvieno piešinio dirbo ne po mėnesį. Tai buvo ne dvasinio įkvėpimo pagauta kūryba. Užtat darbai atrodo kaip nuotraukos. Po jais broliai nepasirašo, kadangi jie dar neužbaigti. Kūrybos procese pieštukus naudojo todėl, kad jie artimesni vaikams.

Kronika

Tapybiška gėlių terapija

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Autoportretas su dviem kairėm rankom, 2011

VILNIUS. Lietuvos technikos bibliotekoje veikė Justinos Puidokaitės tapybos darbų paroda. Autorė yra „ragavusi“ nemažai mokslų: 1996 metais Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas, 1997-aisiais – senųjų tapybos technikų specializacijos kursą Pallazzo Spinelli restauravimo institute Florencijoje (Italija), 2000 metais – VDA vaizduojamosios dailės tapybos (restauravimo) magistrantūrą, 2005 metais papildomai – Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Kultūros vertybių konservavimo kursą (suteikta technologo profesinė kvalifikacija). Taigi, jos darbuose dera ir menas, ir mokslas, ir technika, dėmesys grožiui, spalvoms, šešėliui, visoms detalėms. Ji – puiki karikatūros meistrė. „Besibaigiant vasarai, saulė savo šviesą meta tokiu kampu, kad jurginai, astros, serenčiai ir kitos rudeninės gėlės nusidažo neįprastai sodria spalva. Tokio sodrumo norėjau ir savo paveiksluose. Tamsių fonų Dėka gėlių dėmės atrodo dar ryškesnės“, – pristatydama parodą rašė autorė. Ji paveikslus „audžia“ į vieną plokštumą (primenančią labiau tekstilę nei tapybą), tarsi rinkdama gėlių puokštę. „Floros sezonas mano tapyboje tęsiasi jau aštuoneri metai. Sulig kiekvienu sezonu išmokstu vis daugiau ir daugiau augalų pavadinimų. Sako, kad per septynerius metus pasikeičia visos žmogaus ląstelės. Gal virsmas laukia ir mano tapybos?“ – sako autorė.

Kronika

Medaliai, ekslibrisai, mažoji plastika, tapyba

A. Olbuto medalis Kristijonui Donelaičiui

VILNIUS. Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11) visą mėnesį veikė Antano Olbuto personalinė paroda, skirta paminėti dailininko 70 metų jubiliejų. Parodoje autorius eksponavo medalius, ekslibrisus, mažąją plastiką, tapybą.

Medaliai – pagrindinė dailininko kūrybinės veiklos sritis. Sukurta daugiau kaip 300 darbų, kuriuose įprasmintos formų ir plastikos paieškos. Ryškiausi bruožai – minimalizmas, stilizacija – sąlygoja realistinio vaizdo virsmą į moderną. Žemas reljefas, grafiški įrėžiai ar juslios faktūros kūriniams suteikia juvelyrinę raišką. Kūriniai dedikuoti kultūros ir meno veikėjams, įamžina reikšmingus įvykius, dvasines emocijas.

Kronika

Garsiausias išeivijos dailininkas

Benjaminas ŽULYS

Vytautas Kasiulis. Borstahuseno žuvininkė. Popierius, litografija, 47x62,5

Kaunas. Plačiajame pasaulyje yra nemažai lietuvių menininkų, kurie yra žinomi, garsūs tose šalyse, kurių darbus perka ne tik privatūs meno mylėtojai, kolekcininkai, bet ir įvairios galerijos, eksponuoja muziejai. Vienas tokių lietuvių yra kaunietis dailininkas, dar 1944 metais į Vakarus emigravęs ir propagavęs lietuviškąjį meną daugelyje valstybių Vytautas Kasiulis (1918 – 1995).

Kronika

Savitas šeimos menas

Benjaminas ŽULYS

Nijolė Skolastika Liatukaitė. „Šv. Jurgis“

Kaunas. Galerijoje „Aukso pjūvis“ veikė menininkų Nijolės Skolastikos Liatukaitės ir jos sūnaus Augustino Liatuko personalinė meno kūrinių paroda iš ciklo „Duetai“. Kaip papasakojo galerijos vadovė Lolita Vyžintienė, šio ciklo parodose jau ne pirmi metai eksponuojami įvairių menininkų tapybos, grafikos, keramikos ir kitokie kūriniai, suburti į kūrybinį duetą. Tokių darbų jau būta nemažai, ir jų vis gausėja. O šiuokart sukako 50 metų, kai N. S. Liatukaitė sukūrė pirmą savo dekoratyvinį pano „Klumpakojis“. Tai buvo Vilniaus dailės akademijos diplominis darbas Kauno vaikų internato interjerui. Nuo tada prasidėjo aktyvūs kūrybiniai menininkės ieškojimai – parodos, apdovanojimai ir nauji atradimai.

Kronika

Aistra futbolui įamžinta parodoje

LAZDIJAI. Krašto muziejuje veikė ciklo „Aistra kolekcionuoti“ paroda, kurią pristatė veisiejiečiai Zenonas ir Mantas Sabaliauskai. Tėtis Zenonas, daugeliui geriau pažįstamas kaip Veisiejų miesto seniūnas, bei sūnus Mantas, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyr. specialistas, – aistringi futbolo sirgaliai, aplankę ne vieną šalį, keliaudami paskui Lietuvos futbolo rinktinę bei kitas mėgstamas komandas.

Kronika

Kaip augo miestas

Parodos atidaryme (iš dešinės): kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, miesto meras Vitalijus Satkevičius ir muziejininkas Donatas Pilkauskas

Panevėžys. Kraštotyros muziejus panevėžiečius pakvietė į parodos „Panevėžio urbanistikos raida 1918–1940 metais“ atidarymą. Renginys pradėtas „Tautiška giesme“. Sveikinimo žodį tarė miesto meras Vitalijus Satkevičius, kalbėjo Rytis Račkauskas – vienas iš Panevėžio Sąjūdžio grupės kūrėjų.

Apie parodą pasakojo geriausias miesto prieškario istorijos žinovas Donatas Pilkauskas. Muziejininkas priminė, jog 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Panevėžyje nebuvo nė 20000 žmonių. Miestas buvo daugiatautis, nemažai gyveno žydų ir lenkų. Pagal dydį Panevėžys buvo ketvirtasis Lietuvos miestas. Pirmoji didesnė statyba buvo miesto pradinė mokykla. Iš gyvenamųjų namų architektūra išsiskyrė skulptoriaus Juozo Zikaro gyvenamasis namas, pastatytas 1924 metais. Sovietmečiu, vykdant statybas, jis buvo nugriautas. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje buvo pastatytos žydų ir lenkų gimnazijos. Ketvirtajame dešimtmetyje akcentuojama mūrinė statyba su skardiniais stogais. Čia išsiskyrė gydytojo S. Mačiulio gyvenamasis namas (dabar jame – Panevežio apygardos prokuratūra). Gražiai atrodė kun. A. Kungio, daugiausia dirbusio Truskavoje, namas. 1940-aisiais jis buvo nacionalizuotas. Iškilo AB „Maistas“, „Muilas“ pastatai, nemažai darbų buvo atlikta statant Cukraus fabriką.

Kronika

Septyni jausmai pagal Jobo dramą

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

VILNIUS. Į Šofar galeriją (Mėsinių g. 3a/5) atėjusius lankytojus pasitiko Birutės Nomedos Aukštuolytės-Kisielytės-Stankūnienės darbų paroda. Pirmiausia atkreipė dėmesį triptikas „Trys pasauliai“, kurie – visiškai skirtingi, pasak autorės, – „Įsivaizduojamas“, „Esamas“ ir „Būsimas“, o pagrindinė parodos tema – septyni abstrakčios tapybos darbai („Pyktis“, „Įtampa“, „Neviltis“, „Skausmas“, „Ašaros“, „Atleidimas“, „Džiugesys“), šalia kurių kabo paaiškinamieji skirtingų spalvų lapeliai su tekstais iš Šventojo Rašto Jobo knygos. Kartu su darbais eksponuojamas abstraktus autoportretas „Raudona“, šalia jo – ir parodos katalogas, veikiau atskira knyga, pačios autorės itin originaliai sumaketuota, – meno kūrinys apie šios parodos menininkės darbus su ištraukomis iš Šventojo Rašto Jobo knygos lietuvių ir prancūzų kalbomis. Knyga ir atvirukai – puiki dovana asmeniui, kuriam žadi atleisti, arba nori atleisti sau pačiam...

Kronika

Ne pokštas apie vaistus

Kaunas. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje veikė paroda, skirta Vokietijos kompanijos „Bayer“ gyvavimo 150-mečiui. Atidarydamas parodą, muziejaus direktorius doc. Tauras Mekas kalbėjo apie kompanijos indėlį į Lietuvos medicinos istoriją ir sveikatos priežiūros srities pasiekimus, kurių ištakos mūsų šalyje siekia XIX amžių. Direktorius pasidžiaugė, kad parodoje gausu gerai išsilaikiusių senų eksponatų, ypač iš prieškario. Direktorius atkreipė dėmesį į „Aspirin“ pakuotę su specialia banderole Lietuvai, perjuostą popierine trispalve. Doc. T. Mekas papasakojo, kad šį eksponatą tekdavę išimti iš ekspozicijos, kai muziejuje lankydavosi „aukšti“ tarybinių laikų partiniai darbuotojai. Jiems išėjus, unikali pakuotė vėl būdavo grąžinama į savo vietą ekspozicijoje. Direktorius priminė tarybinius laikus, kai visame pasaulyje populiarus „Bayer“ aspirinas Lietuvos žmones pasiekdavo tik kontrabandos keliu per Klaipėdos uostą. Jūreiviai aspiriną parduodavo „aukso kaina“ – viena tabletė juodojoje rinkoje kainavo tris rublius. Parodos eksponatai, saugomi muziejuje ir paskolinti kompanijos, pasakojo „Bayer“ kilmę, istoriją, siūlė apžiūrėti senąsias vaistų pakuotes ir reklamas, kuriomis bendrovė supažindindavo su rinkoje pasirodžiusia naujove.

Kronika

Tarmiškai kuriančiųjų literatų popietė

ŠILALĖ. Rajono literatų klubas „Versmė“ ir Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka į literatūrinę popietę „Parokūkem kap senovė“ pakvietė tarmiškai kuriančiuosius. Popietėje dalyvavo ne tik Šilalės rajono literatai bet ir svečiai iš Rietavo bei Marijampolės.

Susirinkusiuosius pasveikino Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Raimundas Vaitiekus bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė. Rajono vadovai ne tik dėkojo organizatoriams už puikų renginį, bet ir išreiškė susirūpinimą gimtosios kalbos, tarmių saugojimu ne tik čia, savo namuose, bet ir emigracijoje.

Kronika

Susitikimas su poete, dailininke, žurnaliste, kraštiete

NAUJIEJI VALKININKAI. Vieną penktadienio popietę miestelio bibliotekoje vyko susitikimas su poete, dailininke, žurnaliste, kraštiete, Lietuvos rašytojų sąjungos nare Daiva Molyte-Lukauskiene. Jį organizavo bibliotekininkė Danutė Blažulionienė. Ji sukvietė gausų būrį ne tik vietinių poezijos mylėtojų, bet ir svečių iš Varėnos, Valkininkų. Renginyje dalyvavo Daivos vyras, dukra, mama, sesuo, Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas ir Naujųjų Valkininkų bendruomenės pirmininkas Alvydas Valeiša.

Kronika

Spalvotas susitikimas

ALYTUS. Į Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrių atvyko ilgai lauktas ir garsus svečias – dailininkas, vaikų knygų iliustratorius ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius. Menininkas turi labai daug gerbėjų. Jo parašytas ir iliustruotas istorijas pamėgto ne tik mažieji, bet ir suaugę skaitytojai. K. Kasparavičiaus darbai džiugina įvairiausių pasaulio žemynų – ne tik Europos, bet ir Amerikos, Azijos – vaikus. Dailininkas yra pelnęs gausybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų – visus jo nuopelnus sunku ir išvardyti.

Kronika

Pasižvalgymas po pietvakarių Suvalkiją

MARIJAMPOLĖ. Sūduvos fotoklubas Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje pristatė fotografijų parodą „Tapatumo ženklai: pietvakarių Suvalkija“. Ji surengta užfiksavus patirtus įspūdžius vasarą lankantis įvairiuose Sūduvos krašto kaimuose ir miesteliuose (Gižuose, Buktoje, Gražiškiuose, Varnupiuose ir kitur), vykdant to paties pavadinimo – „Tapatumo ženklai: pietvakarių Suvalkija“ – projektą, kurio tikslas – pristatyti ir kalbėti apie tai, ką turime šiame etnografiniame regione išskirtinio, įdomaus ir ką vertėtų branginti, saugoti.

Kronika

Pristatytas literatūrinis krašto almanachas

RADVILIŠKIS. Gausus būrys literatų susirinko į viešojoje bibliotekoje vykusį poezijos ir prozos almanacho „Paversmiuos...“ pristatymą. Ilgai lauktą knygą, talpinančią net šimto autorių kūrybą, pagaliau galima paimti į rankas, pažvelgti į kuriančiųjų ir kūrusiųjų veidus, įsiskaityti į jų mintis, godojimus ir polėkių šėlsmą.

Į almanacho pristatymą susirinko su Radviliškio kraštu susiję žmonės iš įvairių Lietuvos vietovių, Radviliškio rajono savivaldybės atstovai, kūrėjai, jų artimieji. Jie dalijosi savo mintimis, kūryba, dėkojo almanacho leidėjams, grojo ir dainavo. Renginyje dalyvavo ne tik artimi Radviliškio kaimynai – šiauliečiai Eugenija Liumaitė, Stasys Bulzgis ir Žilvinas Skačkauskas, – bet ir daugelio literatūrinių premijų laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys bei romano „Sustiprinto režimo barakas“ autorius Vladas Kalvaitis, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Vladas Buragas, literatūros kritikas ir tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas Jonas Linkevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Feliksas Žemulis, geografė, muziejininkė Marijona Birutė Kudulytė-Navakauskienė ir daugelis kitų garbių žmonių.

Kronika

Kraštiečių kūryba iš meilės savam kraštui

PAGĖGIAI. Neseniai savivaldybės viešoji biblioteka skaitytojus pakvietė į popietę „Iš meilės savam kraštui“, skirtą pagėgiškių kūrėjų Igno Inciaus ir Stasės Valužienės naujausių kūrybos darbų pristatymui visuomenei. Bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė džiaugėsi, kad kraštiečiai literatai ir menininkai nepaleidžia kūrybinio įkvėpimo mūzos, nesustoja kūrybiniuose ieškojimuose ir išbando save vis naujuose literatūrinio ir vizualinio meno žanruose. Geriausias to įrodymas – pristatyta tautodailininko, visuomenininko, vieno iš asociacijos „Pagėgių krašto liaudies meno draugija“ steigėjų Igno Inciaus fotografijos darbų paroda „Pagėgiai naktį“ ir sutikta trečioji poetės, prozininkės, pedagogės, Pagėgių krašto literatų sambūrio „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“ ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Stasės Valužienės autorinė knyga „Sugrįžk, saulele! Vaikystės paveikslėliai“.