2014 m. sausio 31 d.    
Nr. 5
(2076)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Uoliai tarnavęs žmonėms

A†A kan. jubil. Juozas MIELDAŽYS (1925 08 28–1948 10 31–2014 01 21)

Kanauninkas jubiliatas Juozas Mieldažys
Romo BACEVIČIAUS nuotrauka

Sausio 21 dieną, eidamas 89-uosius metus, Marijampolės ligoninėje mirė ilgametis Kalvarijos klebonas, Vilkaviškio vyskupijos kanauninkas jubiliatas Juozas Mieldažys.

Kan. J. Mieldažys gimė 1925 m. rugpjūčio 28 d. Prienuose, darbininkų šeimoje. Mokėsi Prienų pradžios mokykloje ir „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus, kanauninko Felikso Martišiaus padedamas įstojo į šią gimnaziją. Ją baigęs, pasirinko Kauno kunigų seminariją. Į ją įstojo 1944 metais. 1948 m. spalio 31 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo įšventintas kunigu ir darbavosi šiose pareigose: nuo 1949 05 21 – Lankeliškių parapijos vikaras; nuo 1949 12 31 – Lankeliškių parapijos klebonas; 1952–1953 metais – Gudelių parapijos klebonas; 1953–1954 metais – Aukštosios Panemunės parapijos klebonas; 1954–1960 metais – Aleksoto parapijos klebonas. Tuometinei sovietų valdžiai jaunas ir energingas kunigas, atsidavęs Bažnyčiai ir tikinčiųjų dvasiniams reikalams, nepatiko. Valdžios pareigūnai pasistengė, kad kunigas, klebonavęs Aleksote, būtų iškeltas į atokesnę parapiją, kuo toliau nuo Kauno – į Šlavantus. Nuo 1962 04 12 išdirbęs ten septynerius metus, 1969 04 08 kun. J. Mieldažys buvo paskirtas Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonu. Kun. J. Mieldažys daugiau kaip keturis dešimtmečius stropiai rūpinosi tikinčiųjų dvasios reikalais. Jo turiningi pamokslai, patarimai prie klausyklos, lankant ligonius ligoninėje ar namuose, paguosdavo ir stiprindavo tikinčiuosius. Daugybę vaikų jis parengė Pirmajai Komunijai, daugybei jaunavedžių suteikė Santuokos sakramentą. Paskutinius gyvenimo metus globojo prelatą prof. Praną Kuraitį.

Sovietų laikais tikėjimas į Dievą buvo nepageidaujamas ir dažnai netoleruojamas, lankymasis bažnyčioje varžomas, kunigų ėjimas į ligonines lankyti ligonių ar suteikti sakramentus buvo labai ribojamas, tačiau kun. J. Mieldažys, kviečiamas pas ligonį, nepaisydavo jokių apribojimų, draudimų ar net pagrasinimų. Visada apsilankydavo pas ligonį, kad ir kokiu laiku būdavo kviečiamas – dieną ar naktį. Neretai jis aprūpindavo reikiamais sakramentais savo parapijiečius, netgi besigydančius tolimiausiose krašto ligoninėse. Ligoninės gimdymo skyriuje gimus silpnam arba neišnešiotam kūdikiui, jo motinai ar abiem tėvams pageidaujant, jį krikštydavo. Dažniausiai krikštą atlikdavo naktį. Parapijose, kuriose teko darbuotis, kun. J. Mieldažys neapsiribodavo vien tikinčiųjų dvasiniais reikalais, ne mažiau jam rūpėjo ir bažnyčių pastatų būklė. Jis jas taisė ir gražino. Yra fiksuoti amžininkų prisiminimai, jog kartą, dalyvaujant Aleksote vienose laidotuvėse, laidotuvių dalyviai, sužinoję, kad jų buvęs klebonas pastaruoju metu klebonauja Kalvarijoje, vienu balsu pareiškė: „Jūsų parapija gavo ne tik gerą ir pareigingą kunigą, bet ir nuostabų bažnyčių atnaujintoją ir gražintoją!“ Vyresnės kartos kalvarijiečiai gerai prisimena, kaip atrodė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios išorė ir vidus iki atvykstant kun. J. Mieldažiui. Jo rūpesčiu pasikeitė ne tik bažnyčios išorė, bet ypač nušvito jos vidus – altoriai. Šventoriuje išaugo pastatas buitiniams ir ritualiniams bažnyčios reikmenims. Griūvanti šventoriaus tvora atnaujinta. Sutvarkytoje bažnyčioje pasidarė jaukiau ne tik akiai, bet ir ypatingam dvasiniam susikaupimui – maldai. Klebonas kun. J. Mieldažys Kalvarijos bažnyčią ilgus metus rūpestingai prižiūrėjo, į ją kasdien pirmas ateidavo ir paskutinis išeidavo. Kanauninkas buvo jautrus, nuoširdus, uoliai patarnaujantis žmonėms.

Nuo 1991 08 07 kun. J. Mieldažys buvo Marijampolės dekanato vicedekanas; 1994 m. kovo 19 d. – Vilkaviškio vyskupijos katedros Kapitulos kanauninkas; nuo 1999 03 18 – Kalvarijos parapijos altaristas. 2009 m. balandžio 30 d. jam suteiktas Kalvarijos Garbės piliečio vardas.

Nors kun. J. Mieldažį slėgė metų našta, kunigystės tarnystę jis pagal išgales beveik penkiolika metų tęsė kaip altaristas, savo gyvenimo išmintimi bei patarimais padėjo parapijos kunigams. Iki paskutinio atodūsio kan. J. Mieldažys savo asmenine malda tarnavo Dievui ir žmonėms, jų sielų poreikiams bei dvasiniams saitams palaikyti ir stiprinti.

Kan. J. Mieldažys buvo pašarvotas Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišioms sausio 23 dieną, ketvirtadienį, vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebracijoje dalyvavo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC ir daugiau kaip 20 kunigų. Palydėti į paskutinę kelionę savo buvusį kleboną šaltą sausio dieną susirinko palyginti gausus kalvarijiečių būrys. Pamokslą šv. Mišiose apie velionį sakė Aleksoto klebonas kan. Valius Zubavičius OP, o po šv. Mišių – Aleksoto dekanas, Aukštosios Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys ir kartu su J. Mieldažiu 1948 m. spalio 31 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko kunigu įšventintas apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis. Ilgametis Kalvarijos parapijos klebonas kan. J. Mieldažys palaidotas bažnyčios šventoriuje. Padėkos žodį visiems susirinkusiesiems pasakė Kalvarijos klebonas kun. Gediminas Bulevičius.

Laikas nenuneš į užmarštį šio Žmogaus atminimo – liko gerumo tiltas, jungiantis jį mylėjusius žmones, ir jo nuveikti darbai. Kalvarijos krašto žmonės atvira širdimi dėkoja garbingam kunigui, didelę savo gyvenimo dalį atidavusiam Kalvarijos parapijos žmonėms, jų pamaldumui, sakramentams, dvasiniam tobulėjimui ir kitiems sielovados bei tarnystės ir pasišventimo Dievui reikalams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija