Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Titulai veltui nedalijami

Po renginio Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasėje prie stendų. Sėdi: Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje patarėja Zoja Olejnyk (kairėje) ir dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje). Stovi (iš kairės): Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys, Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas, ypatingasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenko, Krekenavos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas ir Skaistgirio klebonas kun. Jordanas Urbonas

Mokslininkę, istorikę dr. Aldoną Vasiliauskienę pirmąsyk išvydau Vilniuje Šventų Jonų bažnyčioje, kurioje, 1991 metų vasarą vyko atkuriamasis Lietuvių katalikų mokslų akademijos suvažiavimas. Pastebėjau judrią, vis kažkur skubančią moterį. Mano veikla tuo metu irgi siejosi su Bažnyčia, su religija – dirbau religijos filosofijos ir bažnytinio meno žurnale „Logos“, Stasio Šalkauskio labdaros fonde, vėliau pervardintame į „Lumen“. Manau, jeigu ne tie man, literatūros kritikui, tarsi nebūtini religiniai interesai, tai nebūčiau susipažinęs su įdomia moterimi, kaip greitai supratau, ir su ryškia kūrybine asmenybe. Kai 1995 metų pavasarį išėjau iš minėtos redakcijos, dr. A. Vasiliauskienė tartum to mano žingsnio tik ir laukė – greitai įsuko į savo plačios organizacinės veiklos sūkurį. Dirbdami „Logos“ žurnalo redakcijoje, rengėme gražias religijos filosofijos, bažnytinės muzikos ir dailės savaites „Sinoikijas“, važinėjome po Lietuvos miestus su kilnia religinės dvasios skleidimo misija.

Tauragės bibliotekos rėmėjas

Ginutis Martynas Procuta su anūku Antanu

„Greitai bus Kalėdos... atsimenu, kaip tėvelis su mano vyresniu broliu ir manim „rengdavo“ eglutę tikriausiai 1937 ar 1938 metais Tauragėje, didelę, gražią, kvepiančią „eglutę“ iki pat lubų Vasario 16-osios gatvėje, namo antrame aukšte. Tas namas, kaip ir kiti toje pusėje gatvės karo metu supleškėjo..., bet atminimai liko“, – tokį įrašą 1997 m. lapkričio 11 d. knygoje „Christmas in Mexico“ (Chicago, 1976) paliko ilgametis Tauragės bibliotekos rėmėjas, Otavos universiteto profesorius, ilgus metus dėstęs ir rinkęs medžiagą disertacijai apie švietimą Lietuvoje 1945–1970 metais, rašęs straipsnius apie pedagogikos ir psichologijos mokslų būklę, mokytojus sovietinėje Lietuvoje, skaitęs pranešimus konferencijose, dabar gyvenantis Kanadoje, Toronte, Ginutis Martynas Procuta. Jis kalba septyniomis kalbomis, domisi daile, literatūra, teatru. Su žmona Dalia užaugino dukrą Eglę, turi du anūkus Antaną ir Julių, apie kuriuos kiekviena proga užsimena savo laiškuose. Ginutis Procuta, 2013 m. lapkričio 11 d. atšventė savo 80-ąjį gimtadienį.

Virtuali paroda „Lietuvių enciklopedijai – 60“

2013 metais sukanko 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis „Lietuvių enciklopedijos“ tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia – Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 tomų lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos „Encyclopedia Lituanica“ tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus – spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (1907–1996) – privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai nuolat mokosi

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai mokymų metu

Sausio 18 dieną, nepabūgę užpustytų kelių, į trečią Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ organizuotą mokymų seminarą „Kas mes esame? Ko Dievas iš mūsų tikisi?“ susirinko 32 savanoriai iš įvairiausių vyskupijos kampelių.

Šių seminarų-mokymų tikslas – ugdyti naujus į parapijos „Caritas“ grupes įsijungusius narius bei palydėti artimo meilės tarnystėje jau esamus savanorius; su parapijos klebono pagalba ieškoti žmonių sielovadinei-karitatyvinei veiklai parapijoje aktyvinti, skatinti parapijos bendruomenę gailestingajai artimo meilei, padėti dvasiškai bręsti įsipareigojusius „Caritas“ praktinės savanoriškos veiklos gyvinimo tarnystei, ir naujų krikščioniškų santykių parapijos bendruomenėje kūrimui. Projektą finansuoja Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas.

Sausio 13-ąją prisimenu su liūdesiu ir džiaugsmu

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – kiekvienam Lietuvos piliečiui yra svarbi ir garbinga istorinė data. Juk prieš dvidešimt trejus metus nedidelė, beginklė, tačiau dvasiškai be galo stipri lietuvių tauta tądien dar kartą įrodė savo vieningumą. Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių drąsa ir ryžtu, net ir krauju įtvirtino Lietuvos laisvę. Šią datą prisimenu su liūdesiu ir džiaugsmu. Prieš mano akis prabėga visų šių metų akimirkos – kraštotyros būrelio „Gimtinė“ narių bei mokinių kasmetiniai projektai „Laisvės medžiai“, susitikimai su laisvės gynėjais, integruotos pamokos mokykloje, miesto bibliotekoje, Krašto muziejuje, „Laiškas Laisvei“, konkursai „Dainuojam Laisvei“, piešinių konkursai, bendri projektai su Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija, parodos. Labiausiai mokiniams įsiminė 2011 m. sausio 12 d. išvyka Vilnių, prie Seimo rūmų. Čia jiems teko pajusti 1991-ųjų metų Sausio 13-osios dvasią. Visur degė žvakutės, buvo minios žmonių prie Seimo ir Seime, barikadų maišai, spygliuotos vielos, parodos, susitikimai su gyvais šių įvykių liudininkais – laisvės gynėjais. Mokinius sujaudino degantys laužai ir žvakučių liepsnelės delnuose, bei nuskriejantis per visą Vilnių laisvės dainos garsas. Grįžome į Pasvalį vidurnaktį, bet kupini neišdildomų įspūdžių.

Steikime Švč. Sakramento mylėtojų būrelius

Apmąstymams, kuriais noriu pasidalinti, pradžią davė išgirstas anekdotas. Jį pacituosiu. Į vieną bažnyčią priskrido daug žvirblių. Bažnyčios tarnautojai niekaip negalėjo jų išvaryti. Susirinko bažnyčios taryba pasitarti, bet nieko negalėjo sugalvoti, kaip juos išvaikyti. Vienas iš jų, senyvo amžiaus žmogus ir sako: „Paruoškime juos pirmiesiems sakramentams ir išlakstys“.