2014 m. vasario 14 d.    
Nr. 7
(2078)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Tarptautinis solidarumas su Ukrainos Bažnyčia ir žmonėmis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus sveikina
vyriausiąjį arkivyskupą
Sviatoslavą Ševčiuką susitikime
su ukrainiečių piligrimais
Vatikano bazilikoje per šv. Juozapato
relikvijų perkėlimo 50-ąsias metines

Vyriausiasis arkivyskupas
Sviatoslavas Ševčiukas
ir Kijevo stačiatikių patriarchas
Filaretas su JAV viceprezidentu
Džozefu Baidenu
Nuotraukos iš Mediaresurs UGKC

Ukrainiečių krikščionys meldžia
susitaikymo savo tautai Kijevo aikštėje

ukrainiečių bendruomene prie
ukrainiečių didžiojo poeto Taraso
Ševčenkos paminklo Vašingtone

Vyriausiasis arkivyskupas
Sviatoslavas Ševčiukas
ir Kijevo stačiatikių
patriarchas Filaretas su Ukrainos
palaikymo grupės Kongrese
pirmininke Marsi Keptur

Susirūpinimas dėl religijos laisvės suvaržymų

Dabar, kai tarptautinė politinė bendruomenė, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga, daro didelį spaudimą Ukrainos vadovybei, kad ji, vesdama dialogą su opozicijos lyderiais, spręstų sunkią nacionalinę krizę, tarptautinė bažnytinė bendruomenė pabrėžia savo maldingą solidarumą už savo teises ir žmogiškąjį orumą kovojantiems šios šalies žmonėms ir su pasiaukojimu jais besirūpinančiai Ukrainos Bažnyčiai. Tos ganytojų sielovadinės ir taikdariškos pastangos, nepaisant režimo grasinimų, susilaukė visuotinio pripažinimo ne vien tik bažnytinėje, bet ir tarptautinėje politinėje plotmėje. Štai, pavyzdžiui, Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios vyriausiasis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas ir Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Filaretas (Denisenka) buvo pakviesti ir dalyvavo JAV sostinėje Vašingtone vasario 6 dieną surengtuose kasmetiniuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose, kuriuose turėjo galimybę susitikti su galingiausios pasaulio valstybės politiniu elitu bei religiniais vadovais ir pasidalyti savo Bažnyčios ir tautos rūpesčiais. Kartu su Kongreso nariais kiekvieną vasario pirmąjį ketvirtadienį vykstančiame renginyje dalyvavęs JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) savo kalboje pabrėžė religijos laisvės svarbą ir ypač atsinaujinusias grėsmes šiai pagrindinei žmogaus teisei, kai daugelyje vietų valdantieji režimai nesiliauja ar net stiprina tikinčiųjų ir bažnyčių diskriminavimą. Šie pastebėjimai ypač reikšmingi Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčiai, kuri šiemet mini 25-ąsias išsilaisvinimo iš sovietinio pogrindžio metines ir vėl jaučia šalies valdančiojo režimo grasinimus bei suvaržymus dėl dvasinės tarnystės prieš valdžios korupciją, valstybinį organizuotą nusikalstamumą sukilusiems tikintiesiems. Išreiškęs supratimą ir užuojautą panašias kančias patiriantiems pasaulio krikščionių dvasiniams vadovams, prezidentas B. Obama pasidžiaugė, kad šiuos klausimus aptars kovą vėl apsilankęs Vatikane, kai susitiks su popiežiumi Pranciškumi. „Jo mokymas apie rūpinimąsi „mažiausiaisiais“ visiems mums yra dėmesio centre“, – patvirtino JAV prezidentas, kartu pripažindamas, jog Šventasis Tėvas „savo žodžiais ir darbais, savo nuolankumu ir gailestingumu įkvepia mus tarnauti socialinio teisingumo reikalui“.

Dvasinį artumą Ukrainos Bažnyčiai šioje nerimą keliančioje situacijoje pastarosiomis savaitėmis paskelbtuose pareiškimuose išreiškė ir JAV katalikų ganytojai. Štai Niujorko arkivyskupas kardinolas Timotis Dolanas (Timothy Dolan) prisiminė, kaip praėjusį rugpjūtį turėjo garbės dalyvauti Ukrainos sostinėje Kijeve vykusioje naujos Rytų Katalikų Kristaus Prisikėlimo katedros dedikacijoje. Jis tuomet galėjo matyti tikrą gyvastingumą sparčiai atsinaujinusios Bažnyčios, kuri kelis dešimtmečius patyrė baisius totalitarinių Stalino ir Hitlerio diktatūrų persekiojimus, represijas, daugelio ganytojų žūtį ir kankinystę. „Kartu su tūkstančiais kitų tuomet dėkojau Dievui už išsiskleidusį demokratijos, žmogaus teisių ir religijos laisvės pavasarį nepriklausomoje Ukrainoje“, – rašė sausio pabaigoje publikuotame pareiškime kardinolas T. Dolanas, tačiau pripažino, kad šį klestėjimą dabar pakeitė niūrus visuomeninio gyvenimo „atšalimas“, kai maldingi ir taikūs gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutaliais vyriausybės pajėgų veiksmais prieš patriotiškai nusiteikusius ukrainiečius, prieš kuriuos netgi vėl buvo priimti tironiški įstatymai su laisvės suvaržymais. Išreiškęs gilų pasigėrėjimą ukrainiečių katalikų ganytojais, kurie, gindami žmogiškąjį orumą, pilietines teises ir religijos vaidmenį šalies atsinaujinimo kelyje, ragina ieškoti prasmingų susitaikymo būdų. Niujorko arkivyskupas pabrėžė, kad JAV katalikai negali palikti likimo valiai drąsių tikėjimo brolių ir sesių Ukrainoje.

„Jie nusipelnė mūsų palaikančio balso, mūsų maldų ir kvietimo mūsų vyriausybei būti kartu su jais“, – patvirtino įtakingasis kardinolas T. Dolanas. Panašų solidarumo pareiškimą maždaug tuo pat metu paskelbė ir visuomeniškai labai aktyvus Filadelfijos (Pensilvanijos valstija) arkivyskupas Čarlzas Čaputas (Charles Chaput) OFM Cap, kurio ganytojiškoje teritorijoje yra didelė ukrainiečių išeivių diaspora, turinti netgi savo atskirą rytų katalikų dieceziją. Atsiliepdamas į Filadelfijos ukrainiečių katalikų arkivyskupo Stefano Sorokos kvietimą visiems tikėjimo broliams ir geros valios amerikiečiams paremti kovą už religinę ir pilietinę laisvę Ukrainoje, arkivyskupas Č. Čaputas paragino neatidėliotinai melstis už Bažnyčią Ukrainoje, o JAV federalinę valdžią – imtis sankcijų prieš nusikalstamą Ukrainos režimą. Jis priminė siūlymus dėl finansinio ir keliavimo (išduodant vizas) apribojimo korumpuotiems Kijevo vyriausybės pareigūnams ir juos palaikantiems verslo oligarchams iki sąskaitų įšaldymo Amerikos bankuose.

Maldos prisimenant išeivių įnašą

Nurodęs pusę amžiaus trukusį Ukrainos Katalikų Bažnyčios sovietinio komunizmo persekiojimą (ši didžiausia pasaulyje vienybėje su Roma esanti Rytų Katalikų Bažnyčia iš viso buvo uždrausta ir normaliai veikė tik emigracijoje) bei atsikūrimą, arkivyskupas Č. Čaputas pabrėžė, kad ji negalėjo likti abejinga ukrainiečių protestams prieš naujo režimo pastangas sugrįžti į Rusijos orbitą ir pasmerkė atsinaujinusias korumpuoto režimo represijas. „Ukrainiečių katalikų dvasininkai, suteikę gyvybiškai svarbią pastoracinę globą tiems, kurie kovoja už žmogaus teises ir demokratijos principus, patys dabar tapo režimo diskriminacijų taikiniais dėl šios tarnystės“, – rašė Filadelfijos arkivyskupas, kuris yra vienintelis vietinių indėnų kilmės ganytojas, užimantis tokias aukštas pareigas JAV Katalikų Bažnyčios hierarchijoje. „Jungtinių Valstijų vyriausybės tylėjimas tokioje situacijoje tik padrąsintų priespaudą Ukrainoje, – darė išvadą arkivyskupas Č. Čaputas. – Mes negalime leisti, kad taip vėl atsitiktų mūsų tikėjimo broliams, kurie patyrė daug kančių pastaraisiais dešimtmečiais“. Apie tai sausio 24 dieną paskelbtame laiške Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios vyriausiajam arkivyskupui S. Ševčiukui rašė ir Kanados vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Polis Andre Diurošeris (Paul André Durocher). Šioje Šiaurės Amerikos šalyje veikia viena didžiausių milijoninė ukrainiečių išeivių bendruomenė, per šimtmečius labai išvysčiusi savo socialinę ir bažnytinę struktūrą ir tapusi svarbia Kanados visuomenės dalimi. „Visas pasaulis dabar stebi Ukrainą su viltimi ir nerimu, solidarumu ir malda, – rašoma Kanados vyskupų laiške, adresuotame ir Kanados ukrainiečių katalikų metropolitui Lorensui Hučulakui. – Pastarosiomis savaitėmis mus pasiekė žinios ir pranešimai apie Ukrainos žmonių pastangas išsaugoti savo orumą ir laisvę, apginti žmogaus teises, užtikrinti teisingus ir taikius santykius su Vakarais ir Rytais, išlaikyti vidinę atsakomybę ir likti savojo likimo šeimininkais“.

Priminęs šimtų tūkstančių ukrainiečių imigrantų indėlį kuriant Kanados gerovę, pavyzdingą siekį išsaugoti savo tautos ir tikybos tapatumą, arkivyskupas P. Diurošeris pabrėžia, jog dabartinė krizė Ukrainoje skatina dar dėmesingiau priimti popiežiaus Pranciškaus linkėjimus, išsakytus sausio 13 dieną susitikime su Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso nariais. Tada Šventasis Tėvas pabrėžė, kad, sprendžiant visus socialinius ir politinius klausimus, turi vyrauti diplomatinis dialogas, kuriame moralinio įstatymo jėga būtų stipresnė už materialinę ginklų jėgą. Tada konfliktinėse situacijose priešininkai vieni į kitus žvelgtų matydami jų gilų žmogiškąjį orumą. Tai įgalintų sukurti bendrystės atmosferą visų nesutarimų akivaizdoje. Užtikrindamas, jog Kanados ganytojai vienijasi ir solidarizuojasi su ukrainiečių katalikų hierarchais, siekiančiais kaip tik tokio susitaikymo, arkivyskupas P. Diurošeris dar kartą pabrėžė būtinumą, kad Ukrainoje būtų garantuotos visos žmogaus teisės, ypač teisė į gyvybę ir orumą, sąžinės ir religijos laisvė bei taikios saviraiškos ir savivaldos laisvė. Paraginę Ukrainos teisėsaugą ir demonstrantus susilaikyti nuo smurto ir kraujo praliejimo, Kanados vyskupai pabrėžė solidarumą su tais ukrainiečių dvasininkams, kurie, nepaisydami visų pavojų, lydi manifestacijų dalyvius savo malda ir pastoracine globa tiesiog Kijevo aikštėse ir gatvėse. Kreipdamiesi į savo šalies politinius vadovus, kad jie darytų įtaką Ukrainos režimui konstruktyvių ir teisingų sprendimų paieškai dabartinėje krizėje, užtikrintų tolesnį demokratijos procesą, Kanados vyskupai laiško pabaigoje meldžia Švč. Mergelės Marijos užtarimo prieš savo Sūnų, Taikos Kunigaikštį, ir užtarimo palaimintųjų Ukrainos kankinių, kurie žuvo kovodami už laisvę ankstesnėje tos daug kančių patyrusios Rytų Europos tautos istorijoje.

Istoriniai saitai ir dabartis

Savo dvasinę paramą Ukrainos krikščionims šiomis išbandymų kupinomis savaitėmis ir mėnesiais pareiškė ir tolimosios Australijos katalikų vyskupai, pabrėždami savo susirūpinimą dėl smurto apraiškų ir gyvybių praradimo Kijeve, teigdami, kad tai visiškai nepriimtina laisvoje ir demokratinėje visuomenėje. Sausio 29 dieną paskelbtame kreipimesi, kurį pasirašė Australijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Denisas Hartas (Denis Hart), pripažįstamas ukrainiečių ištikimybės savajam tikėjimui, žmogiškajam orumui ir demokratiniam procesui liudijimas, teigiama, kad tai yra pagrindas taikiai visuomeninės gerovės pažangai. „Mus pasiekę vaizdai, liudijantys daugelio kunigų ir vienuolių, atliekančių savo ištikimą tarnystę tikintiesiems Kijevo aikštėse ir gatvėse, primena mums Gerąjį Ganytoją, kuris visada rūpinasi jo globai patikėta kaimene“, – rašoma minėtame laiške. Jame tvirtinama, kad Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios ir kitų denominacijų dvasininkų darbas yra gyvybiškai svarbus palaikant ramesnę aplinką, kai tebesitęsiantys taikūs protestai nuolat aštrinami valdžios struktūrų išprovokuotų išpuolių. Australijos vyskupai skiria savo maldas Ukrainos Bažnyčių ganytojams ir tikintiesiems, kurie lieka vieningi nepaisydami režimo sankcionuotų grasinimų ir baudžiamųjų priemonių, nukreiptų prieš dvasininkus, kurie atlieka savo misiją rūpindamiesi jų globai patikėtais žmonėmis. Ukrainiečių kunigai duoda gerą pavyzdį, kaip reikia atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus mokymą, suvokdami, kad „ganytojams reikia būti su savo žmonėmis, nes jie turi kvepėti savo avių kvapu“. Australijos vyskupai pabrėžė, kad meldžiasi už Ukrainos pilietinę valdžią, kad ji „atvertų savo širdį ir protą Meilės Evangelijai ir galiausiai suprastų, kad žodžio ir religijos laisvė yra fundamentalios kiekvieno žmogaus teisės“. Tai ypač svarbu Ukrainos Bažnyčiai ir tautai, kuri XX amžiuje patyrė ateizmą ir rusifikavimą, bet jos tikėjimo ir meilės tėvynei niekada nepavyko sunaikinti. „Tegul žuvusiųjų už laisvę sielos randa ramybę amžinoje Kristaus taikoje, – baigdami kreipimąsi meldžia Australijos vyskupai. – Tegul Švenčiausioji Dievo Motina, Ukrainos Globėja, ir visi Ukrainos šventieji užtaria mus prieš Kristų, kad būtų išklausytos mūsų maldos už taiką“.

Nurodant Australijos ganytojų maldas, prašant visų Ukrainos šventųjų užtarimo šioje dramatiškoje situacijoje galima prisiminti, jog pirmasis ir labiausiai žinomas ukrainiečių katalikų šventasis kankinys šv. Juozapatas (1580–1623) buvo tuometinei Lietuvos teritorijai priklausiusio Polocko arkivyskupas, savo dvasinę ir vienuolišką brandą išsiugdęs Vilniuje. 2013 metų lapkritį švenčiant šv. Juozapato relikvijų perkėlimo į Šv. Bazilijaus Didžiojo altorių Vatikano bazilikoje 50-ąsias metines, su didele ukrainiečių katalikų delegacija susitiko popiežius Pranciškus. Tuomet kreipdamasis į susirinkusiuosius, tarp kurių buvo arkivyskupas S. Ševčiukas su kitais ganytojais, Šventasis Tėvas, nurodęs šv. Juozapato istorinius nuopelnus, prisiminė ir ukrainiečių pastarojo meto drąsius liudytojus ir kankinius (2001 metais Ukrainoje su apaštaliniu vizitu apsilankęs tuometinis popiežius Jonas Paulius II beatifikavo daugiau kaip dvi dešimtis ukrainiečių katalikų vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių, kankinystę patyrusių sovietinės nelaisvės dešimtmečiais). Turbūt visiškai neatsitiktinai pabrėždamas lietuvių ir ukrainiečių tautinius ir katalikiškus saitus visuose istoriniuose išbandymuose, popiežius Pranciškus savo atstovu Ukrainoje rugpjūtį minint Kijevo Rusios krikšto 1025 metų jubiliejų buvo paskyręs Vilniaus kardinolą Audrį Juozą Bačkį. Beje, būtent Lietuvos katalikų vyskupai buvo pirmieji, pareiškę savo solidarumą Ukrainos žmonėms dabartinės krizės akivaizdoje. „Lietuvos vyskupai maldoje solidarizuojasi su Ukrainos piliečių troškimu gyventi laisvoje, nepriklausomoje ir demokratiškoje Ukrainos valstybėje, kurioje vadovaujamasi europietiškais krikščioniškais principais, – teigiama dar gruodžio 13 dieną paskelbtame kreipimesi. – Remiame Ukrainos piliečių laisvės troškimą ir kviečiame visus Lietuvos tikinčiuosius jungtis į maldą, solidarizuojantis su Ukrainos žmonėmis“.

Išgyvenamo momento reikšmė

Ukrainiečių katalikų žiniasklaidoje pateiktuose pranešimuose ir komentaruose apie jų vyriausiojo arkivyskupo S. Ševčiuko ir Kijevo stačiatikių patriarcho Filareto vizitą į JAV sostinę Vašingtoną dalyvauti minėtuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose nurodoma, kad to susitikimo išvakarėse vasario 5 dieną Kongrese buvo surengta kasmetinė Ukrainos palaikymo diena, kurioje dvasiniai vadovai turėjo galimybę pasimatyti su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Džozefu Baidenu (Joseph Biden), daugeliu senatorių, kongresmenų, Valstybės departamento pareigūnų ir su jais aptarti Ukrainos reikalus. Šį renginį pradėjusi Ukrainos palaikymo grupės JAV Kongrese pirmininkė, Atstovų rūmų narė Marsi Keptur (Marcy Kaptur), kuri yra demokratų partijos narė ir parlamente atstovauja Ohajo valstijai, pabrėžė tos dienos istoriškumą, nes joje pirmą kartą dalyvauja dviejų didžiausių Ukrainos Bažnyčių dvasiniai vadovai. Paprastai JAV Kongrese rengiamoje Ukrainos dienoje kviečiami dalyvauti pagrindiniai ukrainiečių išeivių veikėjai, tačiau šį kartą buvo nemažai iš pačios Ukrainos ir kitų Rytų Europos šalių atvykusių pilietinių sąjūdžių, opozicinių grupių vadovų. Buvo pabrėžtas didžiausios regiono valstybės – Ukrainos – pasirenkamo kelio, išlikimo tikrai nepriklausoma ir demokratine valstybe svarba visai Europai ir netgi platesnėje pasaulinėje plotmėje dėl šaltojo karo atsinaujinimo pavojų.

„Mes bandėme paaiškinti, jog tai, kas vyksta Ukrainoje, anksčiau ar vėliau palies kiekvieną amerikietį, – dalijosi įspūdžiais iš įvykusių pokalbių arkivyskupas S. Ševčiukas. – Šiandien kalbama apie demokratijos ateitį Europoje, Rytų Europoje ir netgi Rusijoje. Jeigu JAV ir Europa šiandien paliks Ukrainą likimo valiai, nepalaikys jos atžvilgiu aktyvios politikos, tai žmonija iš tikrųjų gali atsidurti ant naujo šaltojo karo ribos“. Ganytojas pabrėžė, jog visos Ukrainos religinės institucijos palaiko tautos siekį, kad pokyčiai vyktų pasitelkiant konstruktyvų dialogą tarp visuomenės ir valstybinės valdžios, kaip linkėjo ir popiežius Pranciškus, o ne smurtą ir išpuolius. Bažnyčių dvasiniai vadovai šiuo atžvilgiu ypač lemtingomis sausio pabaigos dienomis, kai plataus masto pilietinis konfliktas atrodė jau neišvengiamas, suvaidino svarbų taikdarių ir derybų tarpininkų vaidmenį. Tai ateityje turėtų dar labiau sustiprėti. „Karą mums primeta, o ukrainiečiai nori taikos, – aiškino arkivyskupas S. Ševčiukas. – Todėl vienintelė alternatyva smurtiniam esamos priešpriešos sprendimo variantui yra dialogas. Taikus pasipriešinimas dabartinei režimo savivalei, taikus protestas yra raktas į Ukrainos ateitį. Kalbama apie žmogaus teisių veikimo atstatymą, aštrių ekonominių problemų sprendimą, kiekvieno individo ir visos tautos orumo palaikymą. Šiandienos įvykiai Ukrainoje (o gal ir visoje vadinamoje „posovietinėje“ erdvėje) nuima kaukes nuo susikompromitavusių veikėjų veidų, padeda atmesti dirbtinai sukurtus melagingus įvaizdžius politinėje, visuomeninėje ir netgi bažnytinėje terpėje, – aiškino Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios vadovas. – Todėl šiandien mes meldžiamės, kad Viešpats Dievas padėtų kiekvienam iš mūsų pažinti tiesą apie save, apie savo šalį ir išmelsti gailestingumą mūsų šaliai ir kiekvienam iš mūsų“, – kalbėjo arkivyskupas S. Ševčiukas homilijoje per vasario 9 dieną aukotas šv. Mišias Vašingtono Šv. Šeimos ukrainiečių katalikų bazilikoje, kuriomis ir užbaigė savo apsilankymą JAV sostinėje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija