Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Ukrainos arkivyskupas ragina suprasti ir palaikyti ukrainiečius

Ukrainiečių rytų apeigų katalikų patriarchas Sviatoslavas Ševčiukas

Ukrainos Graikų apeigų katalikų (Unitų) Bažnyčios vadovas, Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas pirmadienį laišku kreipėsi į Bažnyčių, religijų bei tarptautinių institucijų vadovus ir paprašė daugiau solidarumo su ukrainiečių tauta. „Rusijos Federacija pažeidžia Ukrainos suverenumą, nesilaikydama jokių tarptautinių susitarimų ir nukreipdama prieš Ukrainą melo kampaniją. Netiesa, kad mūsų šalyje kas nors diskriminuojamas dėl tautybės, kalbos ar tikybos, – rašo arkivyskupas. – Mes karštai trokštame geresnių, broliškų ir draugiškų santykių su Rusija“. Ukrainos Unitų Bažnyčios vadovas taip pat įspėja, jog jei nebūtų išsaugota taika ir stabilumas Ukrainoje, kiltų rimta grėsmė viso pasaulio taikai ir stabilumui. „Tikimės, kad nebūsite abejingi ir mūsų šalis bus apsaugota nuo agresijos“, – rašo arkivyskupas S. Ševčiukas, kurio laiškas buvo pasiųstas Europos Vyskupų konferencijų tarybos pirmininkui kard. Peteriui Erdui (Péter Erdõ), Europos Sąjungos vyskupų komisijos pirmininkui kard. Reinhardui Marksui (Reinhard Marx), Pasaulinės Bažnyčių tarybos, Europos Bažnyčių komisijos, Pasaulinės liuteronų federacijos vadovams, Kenterberio arkivyskupui Džastinui Velbiui (Justin Welby), JAV ir Kanados vyskupų konferencijų pirmininkams, Pasaulinio žydų kongreso vadovui Ronaldui Lauderiui, taip pat Europos Sąjungos institucijų vadovams Žozė Manueliui Barosui (José Manuel Barroso), Hermanui Van Rompėjui (HermanuVan Rompuy) ir Martinui Šulcui (Martin Schulz).

Patriotiškiausių knygų autoriai

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys (dešinėje) ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas (kairėje) su 2013 metų Patriotų premijų laimėtojais, patriotinės mokslinės knygos „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai“ rengėjai

Agnė Žagrakalytė, Andrius Tapinas ir grupė istorikų – 2013 metų Patriotų premijų laimėtojai. Jiems krašto apsaugos viceministras Antanas Valys ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas vasario 20 dieną Vilniaus knygų mugėje įteikė nugalėtojų apdovanojimus.

„Gera knyga yra tas mokytojas, kuris pasiekia kiekvieno širdį. O krašto apsaugai labai svarbu, kad knyga žadintų mūsų patriotizmą – tiek vidinį žmogaus nusiteikimą, tiek viešą dialogą visuomenėje“, – laureatų apdovanojimo ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras.

Ukraina, kaip Lietuvos viltis

Mons. Alfonsas Svarinskas apie lietuvių ir ukrainiečių brolystės sąsajas

Aukščiausias Graikų apeigų katalikų (unitų) arkivyskupas, Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas Josyfas Slipyjus (1892 02 07–1917 09 30–1939 12 22– 1965 01 25–1984 09 07)

Ukrainos revoliucija sujaudino Lietuvą. Kai Kijeve dar prieš porą savaičių liejosi kraujas, Lietuva, prisimindama tragiškus 1991 metų Sausio agresijos laikus, kartu su režimui besipriešinančiais ukrainiečiais palaikė jų sunkią kovą. Iš Lietuvos kunigų skausmingai ukrainiečių likimą išgyveno mons. Alfonsas Svarinskas, visada paprastai jautriai atsiliepiantis į kito nelaimę ir siekiantis kaip nors padėti skriaudžiamam žmogui.

Kai prieš savaitę susitikome su mons. A. Svarinsku, jis pasitiko mus kaip visada su humoru kalbėdamas apie savo dvasinę ir fizinę būklę. „Reikia man jau pasitraukti, nes manęs niekas jau nebebijo, – juokaudamas sakė monsinjoras Alfonsas. – Vaikštau blogai – pusiaujas tirpsta, per Mišias prie altoriaus reikia atsiremti. Bet visa tai prieš amžinybę – tik juokai. Blogiausia, kad negaliu judėti – kojos lyg prisiūtos. Ėjau į vaistinę, kuri yra visai netoli, tai du kartus ilsėjausi. Pirmadienį važiuoju į sanatoriją, bet didelių išlaidų man nepadengia – plaučių uždegimas nėra įtrauktas į sunkių ligų sąrašą. Išeina labai brangiai – 130 Lt per dieną. Abejoju, ar man pagelbės, bet bent pasitarti su gydytojais galėsiu. Greičiausiai būsiu pripažintas „kaip invalidas“ – reikia susitaikyti, kad jau viskas baigta. Mes, dvylika Lietuvos Sąjūdžio tarybos narių, pasirašėme pareiškimą dėl referendumo. Kaip bus išspręstas referendumo dėl žemės pardavimo klausimas, dar neaišku – tik ketvirtadienį (vakar) paaiškės. O jeigu klausiate, ar gali kas nors trukdyti referendumui, tai pasakau, kad jam trukdyti gali visi, kas tik nori, ir jeigu sutrukdys, bus liūdna. Juk už referendumą pasirašė 300 tūkstančių žmonių“, – jaudindamasis kalbėjo 90-uosius metus eiti pradėjęs mons. Svarinskas.

Malda už Ukrainą

TELŠIAI. Vasario 23 dieną Katedroje buvo meldžiamasi už Ukrainos žmones ir taiką šioje šalyje. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ vadovavo pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms, su juo koncelebravo Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Remigijus Saunorius ir Telšių vyskupo sekretorius kun. Haroldas Šneideraitis. Šv. Mišių metu giedojo Telšių Katedros didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Dalios Pleškienės. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupas pakvietė visus nuoširdžiai maldai už ukrainiečių tautą, ypač už prievartos aukas, jų šeimas, sužeistuosius bei žuvusiuosius. Vyskupas ragino melstis taikos ir santarvės Ukrainoje intencija. Pamoksle vyskupas J. Boruta SJ priminė popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi į viso pasaulio tikinčiuosius ir kvietimą melstis už Ukrainą. Vyskupas kalbėjo, jog Ukrainoje gyvenantys krikščionys susivienijo maldoje už savo tautą, ir citavo didžiojo Graikų apeigų katalikų arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko kreipimąsi, prašant nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje ir visų kvietimą pasninkui, maldai ir solidarumui su aukomis. Pamoksle Telšių vyskupas pasidalino su tikinčiaisiais savo asmenine patirtimi iš to laikotarpio, kai jam teko gyventi ir dirbti Ukrainoje, tarnaujant sovietinėje kariuomenėje ir vėliau einat čia kunigo pareigas. Jis prisiminė, kokia pamaldi yra ukrainiečių tauta, kaip jam teko teikti ten gyvenantiems katalikams sakramentus, kaip jie uoliai praktikavo tikėjimą. Telšių ganytojas kalbėjo apie konfesinę religinę situaciją Ukrainoje šiandien: ten gyvuoja Stačiatikių Bažnyčia, kurios nariai priklauso Maskvos patriarchatui, po nepriklausomybės atgavimo įsikūrė ir Ukrainos savarankiškas Kijevo patriarchatas su patriarchu Baltramiejumi, gyvuoja dar viena stačiatikių grupė, kuri priklauso ekumeniniam patriarchui Konstantinopolyje, dar yra Romos apeigų katalikų ir Rytų Apeigų Katalikų Bažnyčios. Visos šios krikščioniškos Bažnyčios šiuo sunkių išbandymų metu vieningai meldžiasi už Ukrainos žmones ir savo šalies ateitį. Tai – gražus vilties ir vienybės ženklas. Vyskupas, komentuodamas tos dienos Dievo Žodį, išryškino meilės ir atleidimo būtinybę, norint sukurti taiką, santarvę ir vienybę. Vyskupo teigimu, būtina įvairiais būdais, o ypač malda, palaikyti Ukrainos žmones, kad ten nebebūtų liejamas žmonių kraujas ir nebeliktų brolžudystės. Šv. Mišių pabaigoje Telšių vyskupas J. Boruta SJ kvietė tikinčiuosius nuolat lydėti savo maldose ukrainiečių tautą, prašyti jai ištvermės ir taikos.

Konstitucinis teismas vardų ir pavardžių rašybos klausimą perdavė lietuvių kalbos specialistams 

Konstitucinis teismas (KT) praėjusios savaitės ketvirtadienį paskelbė, kad, pasiūlius kalbininkams, Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Konstitucinis teismas paskelbė, kad, nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles, Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.

2014 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė

2014 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Laima Bucevičiūtė

2014 m. vasario 12 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje nuspręsta, kam bus paskirta 2014 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Šių metų konkursui reikalingus dokumentus pateikė 6 kandidatai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantai Norbertas Černiauskas ir Aistė Petrauskienė, dr. Justinas Dementavičius (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantė Julija Rėklaitė, dr. Laima Bucevičiūtė (Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų institutas), Karolis Žibas (Lietuvos socialinių tyrimų centras).