Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ukrainos katalikų ganytojai apie Gavėnios prasmingumą

Mindaugas BUIKA

Žuvusieji Maidane gedulingai paminėti Romos ukrainiečių katalikų Šv. Sofijos šventovėje

Slėpiningas Dievo malonės veikimas

Sekant popiežiaus Pranciškaus pavyzdžiu, daugeliui pasaulio katalikų nacionalinių vyskupijų ir diecezijų vyskupų paskelbus savo ganytojinius laiškus svarbiajam 40 dienų trunkančiam Gavėnios liturginiam laikotarpiui, ypač didelio dėmesio susilaukė Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios dvasinių vadovų kreipimasis. Tai ir suprantama, kadangi ypač Ukrainai artimų Europos šalių tikintieji, pabrėždami solidarumą savąją kančių Gavėnią išgyvenančiai šaliai, domisi ir artimai priima, ko tautai linki prasmingai rengiantis Kristaus prisikėlimo šventimui Kijevo Rytų Katalikų vyriausias arkivyskupas (patriarchas) Sviatoslavas Ševčiukas ir tos Bažnyčios nuolatinis sinodas kovo 1 dieną publikuotame dokumente. „Mūsų Bažnyčia, mūsų tikintieji ir visa ukrainiečių tauta į šiemetinę Gavėnią įžengė su skausmo, baimės, kentėjimo ir trapios vilties jausmais“, – pripažįsta ganytojai, nurodydami įvykusias dramatiškas permainas, kurios sukūrė dar daugiau neaiškumų nei jų buvo anksčiau. Tris mėnesius užsitęsusius protestus su revoliuciniu sukilimu, nuvertusiu nepakenčiamą režimą, smurtiniais susidūrimais ir dešimčių žmonių žūtimis ukrainiečių katalikų vyskupai įvardijo kaip „vieną ilgiausių ir baisiausių žiemų tautos istorijoje, kai kiekvienas asmeniškai galėjo pajusti socialinės ir moralinės nuodėmės bjaurastį, žalingumą ir visą kitą blogį. Kita vertus, toje kovoje už žmogiškojo orumo atkūrimą buvo neabejotinai sustiprinta nacionalinė vienybė, pilietinis solidarumas, didesnis atvirumas artimo vargams ir ryžtingai tęsiamas žengimas iš nelaisvės namų evangeliniu to kelio supratimu“.

Svarbiau už viską

Kun. Vytenis Vaškelis

Ne kilniausių svajonių puoselėjimas ir net ne su visišku pasišventimu atliekami tikėjimo darbai žmogų labiausiai priartina prie gyvojo Dievo, bet kūrinio panašėjimas į patį Kūrėją tinkamiausiai vyksta tada, kai savosios tapatybės tikrumą jis kaskart iš naujo atranda skaitydamas ir apmąstydamas Dievo žodį. Nėra svarbesnio tikslo kaip kaskart giliau pažinti Neregimąjį ir vis drąsiau leisti Jam būti bei veikti savajame viduje. Malda „atriša“ Dievui rankas, Jis iki pamatų išgriauna žmogaus egoizmo liekanas, kliudančias laisvai tekėti gyvajam vandeniui, atveria savųjų malonių rezervuarų angas, ir nesustabdomu vulkanu išsiveržia dieviškoji jūra, pakeliui viską skandindama Šventosios Dvasios meilės glėbyje...

Popiežius paskyrė naują Apaštalinį nuncijų

Naujasis Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana)

Kovo 8 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus Apaštaliniu nuncijumi Lietuvoje paskyrė arkivyskupą Pedrą Lopesą Kvintaną (Pedro López Quintana). Pateikiame naujojo Apaštalinio nuncijaus gyvenimo aprašymą.

Arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana) gimė Barbastro mieste (Ispanijoje) 1953 m. liepos 27 dieną. Kunigystės šventimus priėmė Santjago de Kompostela arkivyskupijoje 1980 m. birželio 15 dieną. Gavęs Kanonų teisės daktaro laipsnį, 1984 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje. Darbavosi Popiežiškosiose atstovybėse Madagaskare, Filipinuose, Indijoje bei Jo Šventenybės Valstybės Sekretoriato Bendrųjų reikalų skyriuje. 1998 m. vasario 7 d. buvo paskirtas Bendrųjų reikalų patarėju. 2002 m. gruodžio 12 d. paskirtas tituliniu Agropolio arkivyskupu ir Apaštaliniu nuncijumi. 2003 m. vasario 8 d.  arkivyskupas P. Lopesas Kvintana paskiriamas Apaštaliniu nuncijumi Indijoje ir Nepale, o 2009 m. gruodžio 10 d. – Apaštaliniu nuncijumi Kanadoje. Nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. Apaštalinis Nuncijus Pedras Lopezas Kvintana dirbo Valstybės Sekretoriato Bendrųjų reikalų skyriuje.

Kaišiadorių vyskupijoje

Molėtų dekanate

Vasario 16-osios įprasminimas – Garbės piliečio vardo suteikimas

Molėtų rajono savivaldybės Garbės pilietis Molėtų dekanas mons. Kęstutis Kazlauskas

MOLĖTAI. „Šiandien ypatinga diena mūsų valstybės istorijoje. Minime kiekvienam Lietuvos piliečiui brangią datą, vieną pamatinių mūsų tautos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną“ – tokiais žodžiais Molėtų rajono meras Stasys Žvinys pradėjo Vasario 16-ajai skirtą renginį Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Po to molėtiškiams išreiškė pagarbą Seimo nariai Petras Čimbaras ir Valentinas Stundys, kuris Nepriklausomybės aktą įvardijo viso labo tik kaip žodį, kurį žmonės pavertė kūnu, ir pasveikino su gražiausia nuostabiausia mūsų Valstybės pradžios diena.

Kronika

Prisimintas poezijos kunigaikštis

Bronius VERTELKA

Seimo nario Povilo Urbšio rankose gėlės, skirtos Petro Zablocko našlei Valei Zablockienei, viduryje – renginio vedėja, poetė Elvyra Pažemeckaitė

PANEVĖŽYS. Vasario 14-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje buvo paminėtas poeto, pedagogo Petro Zablocko 100-asis gimtadienis. Minėjime dalyvavo jo žmona Valė Zablockienė, dukra Danguolė Zablockaitė ir jų artimieji.

Seimo narys Povilas Urbšys, gerai pažinojęs P. Zablocką, sakė, jog tai buvo tvirtos valios, labai inteligentiškas ir kuklus žmogus. Parlamentaras priminė, kad P. Zablockas buvo 1941 metų gruodį įkurtos Lietuvos Laisvės sąjungos narys, davė jai priesaiką.

Kronika

Filosofo susitikimas su kraštiečiais

Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras filosofas Bronius Genzelis Trakų viešojoje bibliotekoje

TRAKAI. Viešojoje bibliotekoje vykęs susitikimas su filosofu, profesoriumi, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataru Bronislovu Genzeliu buvo labai lauktas ir šiltas. Šiame krašte, Aukštadvaryje, gimęs mokslo, visuomenės veikėjas, aktyviai veikiantis ir šiandienos politikos ir visuomenės procesuose, yra viena iš legendinių asmenybių šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje. Todėl šiame susitikime buvo kalbama ne tik apie jo neseniai išleistą knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos metais“, bet ir prisimintas autoriaus gyvenimo kelias, jo veikla istorinio lūžio, atkuriant šalies valstybingumą, metais. Savo mintimis ir apmąstymais dalijosi ne tik susitikimo svečias, neseniai paminėjęs savo 80-metį. Apie bendrą darbą Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime kalbėjo Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Rudzys. Jis prisiminė ypatingas akimirkas, kurias vertino jau iš laiko patikrinto atstumo. Garsų kraštietį pasveikino rajono savivaldybės direktorius Renatas Dūdys ir įteikė jam rajono savivaldybės mero padėką už jo veiklą ir darbą Lietuvos labui.

Kronika

Kraštotyrininkai – kaip šeima

Jonas Juodelis (dešinėje) pasakoja, kaip kaupė asmeninę biblioteką. Kairėje – Draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius

Anykščiai. L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje vyko Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narių sambūris. Čia, kur kaupiami kraštotyros veiklos rezultatai, susirinko kraštotyrininkai iš Panevėžio, Utenos, Kauno ir įvairių Anykščių krašto kampelių, pasakojo savo nuveiktus darbus ir kūrė ateities planus.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Šv. Kazimiero šventė

Jaunieji maldininkai Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje

VĖŽAIČIAI. Kovo 4 dieną Lietuva šventė savo dangiškojo globėjo šventojo karalaičio Kazimiero šventę. Maldininkai iš Telšių vyskupijos tą dieną rinkosi į diecezinę Vėžaičių Šv. Kazimiero šventovę, kur vyko Šv. Kazimiero atlaidai. Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia – seniausia Šv. Kazimiero šventovė Vakarų Lietuvoje, pastatyta 1784 metais, minit 300-ąsias šv. Kazimiero mirties metines. Šiemet sukanka 530 metų nuo karalaičio Kazimiero gimimo dangui dienos ir 230 metų nuo Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios pastatymo.

Kovo 11-osios eitynės

Prie Seimo buvo ir tautiškai pasipuošusių žmonių

Kovo 11-ąją, sostinėje vyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) surengtos europietiškos Kovo 11-osios eitynės Vilniaus Gedimino prospektu iki Katedros aikštės, kur buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, o Arkikatedroje aukotos šv. Mišios. TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius piktai užsipuolė tautininkų ir tautinio jaunimo rengiamas eisenas, esą pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda ir pseudopatriotizmo, vis naujų „tikrųjų“ Lietuvos gynėjų, „tikrųjų“ lietuviškų vertybių puoselėtojų, tautiškumą siejančių tik su vis garsesniu ir radikalesniu trispalvės pamojavimu per kokias nors tariamai tautines, bet iš esmės antieuropietiškas eitynes.

Ukrainos pamokos. Rusijos agresijos akivaizdoje reikia susigrąžinti vidinį jėgos šaltinį

Interviu su Seimo nariu Algirdu Patacku

Kokios, Jūsų manymu, Rusijos agresijos pamokos Lietuvai, ko galėtume pasimokyti?

Rusijos plėtimasis – iracionalus, pasąmoninis dalykas, jie gali gyventi tiktai plėsdamiesi. Tai Eurazijos pricipas. Dabar Ukraina, po to, jeigu jų nesustabdysi, galbūt Narva, o po jos – gal ir Lenkijos-Lietuvos koridorius, „skriaudžiamas“ Kaliningradas… Rusija nuo seno pripažįsta tiktai jėgą ir sustabdyti juos galima tik jėga, nors svarbios ir ekonominės sankcijos.