Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Apie Nepriklausomybės kainą

Rūta Averkienė

Varėniškiai Nepriklausomybės atkūrimo metines švenčia su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis

VARĖNA. 24-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines miestas sutiko prasmingais renginiais. Kovo 11-ajai skirtas renginys prasidėjo šv. Mišiomis Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jas už Lietuvos laisvę aukojo šios parapijos klebonas, dekanas kun. Justinas Aleknavičius. Po šv. Mišių šventinis minėjimas-koncertas vyko prie savivaldybės. Pakilią nuotaiką kūrė ne tik šviečianti pavasario saulė, bet ir rankose plevėsuojančios trispalvės vėliavėlės, margaspalviai balionai bei šypsenos šventės dalyvių veiduose. Renginys prasidėjo Lietuvos valstybės himnu. Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Jaunuoliai padėjo gėlių krepšelius prie Nepriklausomybės paminklo ir savanorių kapų Senojoje Varėnoje. Gražia lietuviška daina šventės dalyvius pasveikino vokalinės grupės „Bruknelė“ solistė Laura Rameikaitė.

Įvertinimai ir padėkos

Bronius VERTELKA

Parodos vertinimo komisijos nariai: (iš kairės) Molėtų dailės galerijos vadovė tapytoja Aistė Gabrielė Černiūtė, Alantos dvaro uziejaus-galerijos vėdėja tekstilininkė Rasa Leonavičiūtė ir dailės mokytojas skulptorius Vidas Steponavičius

MOLĖTAI. Nepriklausomybės atkūrimo metinėms skirti renginiai kovo 11-ąją mieste prasidėjo K. Umbraso literatūrinės premijos konkursui pateiktų darbų aptarimu ir XVI dailės ir fotografijos parodos-konkurso atidarymu Molėtų dailės galerijoje. 21-ąjį kartą surengtam literatūriniam konkursui šiemet savo kūrinius pateikė 6 kūrėjai, o dailės ir fotografijos konkursui – 55 rajono menininkai. Penkiolikai jų buvo įteiktos premijos. Muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė sakė, jog menui gabūs žmonės iš Molėtų regiono pristatė tai, ką sukūrė per metus. Dalyvauti parodoje turėjo teisę ne vien Molėtuose ar jų apylinkėse gyvenantys, bet ir kitur likimo nusviesti menininkai. Vedini pilietinės pareigos, iš anksto savo darbų atnešė netgi įsikūrusieji už Lietuvos ribų ir trumpam į tėvynę atvykę paviešėti. Paroda unikali tuo, kad vienoje erdvėje sugebėta sutalpinti įvairių meno žanrų kūrinius, ir dar vykstant remontui. Sudėtingą ir atsakingą darbą puikiai atliko galerijos vedėja dailininkė Aistė Gabrielė Černiūtė.

Apie krašto istoriją, žmones, kultūrą

Renginyje žygaitiškius pasveikino Seimo narys Linas Balsys. Dešinėje sėdi knygos „Žygaičių kraštas“ sudarytojas Jonas Nairanauskas

ŽYGAIČIAI. Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, universaliame daugiafunkciniame centre susirinkę vietos gyventojai ir svečiai paminėjo Nepriklausomybės akto signatarus. Pirmasis Tauragės rajono meras atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Klemensas Paulius priminė istorinius įvykius. Renginyje pristatyta knyga „Žygaičių kraštas“. Jos sumanytojai – žygaitiškiai Jonas Nairanauskas, Juozas Kuisys, Regina Bliūdžiuvienė, Vladislovas Petrauskas, Raimondas Matemaitis. Knyga buvo išleista 300 egzempliorių tiražu pasinaudojant Tauragės rajono vietos veiklos grupės parengtos „Tauragės rajono vietos plėtros 2007–2013 m. strategijos“ lėšomis. Kiekviename knygos egzemplioriuje įdėtas kompaktinis diskas su įrašytais Žygaičių krašto senolių prisiminimais. Deja, daugelio šių žmonių jau nebėra tarp mūsų.

Giesmės, maldos ir dainos už Tėvynę Lietuvą

Renginio dalyviai Telšių Žemaitės dramos teatro salėje. Pirmoje eilėje – Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Puplauskas

TELŠIAI. Čia iškilmingai paminėtos 24-osios Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo metinės.

Kovo 10-osios vakarą Telšių Žemaitės dramos teatro salėje buvo giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai. Kartu su tikinčiaisiais meldėsi Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai ir klierikai, Telšių miesto ir savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Kalnai buvo giedami meldžiantis už Tėvynę Lietuvą, o po maldos vyko gražus pabendravimas, buvo surengta agapė.

Koncertas, krepšinis ir šv. Mišios

Po koncerto kultūros centre su rajono vadovais

ŠILALĖ. Šilališkiai su didžiuliu patriotizmu paminėjo 24-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioje Taryboje pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas tapo ypatingos svarbos dokumentu, kuris pareiškė visam pasauliui, jog Lietuva tampa laisva ir nepriklausoma valstybe.

Šilalės kultūros centro salėje vyko iškilmingas šios datos paminėjimas. Renginį suorganizavo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos bendruomenės, Šilalės rajono savivaldybė ir Šilalės kultūros centras, vadovaujamas direktoriaus Antano Kazlausko, talkino šio centro meno vadovai.

Turės seniūnijos vėliavą

Kun. Virginijus Gražulevičius šventina seniūnijos vėliavą

ROKAI. Įsimintina Kovo 11-osios šventė buvo šio krašto gyventojams. Nuo šiol Rokai turės savo vėliavą. Laisvalaikio salėje seniūnijos vėliavą pašventino Rokų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Virginijus Gražulevičius. Renginio dalyvius ir svečius pasveikino Seimo narys Antanas Nesteckis ir Rokų seniūnė Dalė Žėkienė, padėkojusi vėliavos dailininkui Rolandui Rimkūnui, vėliavos idėjos autoriui kraštotyrininkui Antanui Vaičiui, rėmėjui verslininkui Ramūnui Katkevičiui. Šventiniame renginyje koncertavo Garliavos meno mokyklos jaunieji atlikėjai, Ilgakiemio ir Alšėnų jungtinis šokių kolektyvas „Mintinis” (vadovė – Alina Vozgirdienė), Rokų liaudiškos muzikos kapela (vadovas – Edmundas Gumuliauskas).

Lietuvos Sąjūdžio stadionas ir jaunieji dainorėliai

RADVILIŠKIS. Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, čia pradėta švęsti jau išvakarėse. Radviliškio rajono savivaldybės taryba, susirinkusi į neeilinį posėdį, Radviliškio miesto centriniam stadionui suteikė Lietuvos Sąjūdžio vardą. Posėdyje dalyvavo 18 tarybos narių, už pasiūlytą pavadinimą balsavo 16. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai pritarė tam, kad Radviliškyje atsirastų objektas, įprasminantis ir ateities kartoms primenantis jų tėvų ir protėvių siekį gyventi sava valia, tvarkytis taip, kaip norisi Lietuvos piliečiams. Lietuvos Atgimimo metais šiame stadione vykdavo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės organizuojami mitingai, čia radviliškiečiai klausėsi V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“, matė plevėsuojančią Lietuvos valstybės vėliavą, pajuto virš Lietuvos sklandančią tautinio atgimimo dvasią. Iš čia į mitingus Vilniuje, į Baltijos kelią išvykdavo pilni autobusai radviliškiečių. Šios iniciatyvos autorius radviliškietis, Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys Vladislovas Bartkus pasidalijo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą, papasakojo apie tai, kaip kilo mintis įprasminti Lietuvos Sąjūdžio vardą.

Minėjime – gimnazijos šauliai ir šokėjai

Gimnazijos šauliai su Baisogalos klebonu kun. Tomu Janavičiumi

BAISOGALA. Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimas miestelyje pradėtas iškilminga gimnazijos šaulių vėliavų pakėlimo ceremonija. Sugiedojus himną, prasidėjo padėkos už Laisvę šv. Mišios, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Tomas Janavičius. Po jų eidami prie Laisvės paminklo visi giedojo „Marija, Marija“. Tylos minute ir prie paminklo padėtomis gėlėmis pagerbti žuvusieji už tautos laisvę ir nepriklausomybę. Visus sveikino miestelio seniūnas R. Kalvaitis, šaulių kuopos vadas R. Narbutis, kultūros namų direktorė V. Kaščionienė. Spalvingą, šventinę nuotaiką visiems dovanojo jaunieji šokėjai, vadovaujami choreografijos mokytojos Jūratės Kačiukevičienės. Jie atliko šokį pagal M. Mikutavičiaus dainą „Pasveikinkit vieni kitus“.

Įteikta Miko ir Kipro Petrauskų premija

IGNALINA. Kovo 11-ąją kultūros ir sporto centre surengta įspūdinga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė. Sugiedojus Lietuvos himną ignaliniečius sveikino ir už jų darbus bei kūrybą dėkojo rajono meras Bronis Ropė. Iškilmingu šventės momentu tapo savivaldybės įsteigtos Miko ir Kipro Petrauskų kultūros premijos įteikimas. Šiemet ji skirta tautinių šokių grupei „Gaja“ (vad.ovė – Elena Skripkauskienė). Buvo įvertinti šio kolektyvo nuopelnai puoselėjant liaudies kultūrą, choreografiją ir aktyvią koncertinę veiklą reprezentuojant Ignalinos kraštą. Premiją vadovei įteikęs meras dėkojo už gražią veiklą ir linkėjo kūrybinės sėkmės. Kolektyvas „Gaja“, turintis vyresniųjų ir jaunimo grupes, puikiais šokiais džiugina ne tik ignaliniečius, jis dalyvauja įvairiuose festivaliuose, šventėse Lietuvoje ir užsienyje, kasmet parengia po naują programą, žavi savo energija, kūrybiškumu ir profesionalumu. Kolektyvo vadovė E. Skripkauskienė nuoširdžiai dėkojo už jos bei šokėjų kūrybos ir darbo įvertinimą. „Įsipareigojame ir toliau gerbti bei puoselėti krašto kultūrą, kiek galėdami ją skleisti ir džiuginti žmonių širdis...“ – sakė kolektyvo vadovė. Ją sveikino šokėjai, Kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas, Ignalinos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė. Gėlių puokštę ir sveikinimus perdavė Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės padėjėja Dalia Savickaitė.

20-ąjį kartą plasnojo „Gervė“

VISAGINAS. Kovo 10–11 dienomis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga mieste 20-ąjį kartą tarptautinis šokių festivalis „Gervė“ suplasnojo savo sidabriniais sparnais ir atnešė miestui gražią ir spalvingą šokio šventę. Kultūros centro „Banga“ salė tradiciškai priėmė šimtus dalyvių ir žiūrovų. XX festivalyje dalyvavo svečiai iš Lyksnos (Latvija), Verchniadzvinsko (Baltarusija), Zambruvo (Lenkija), Panevėžio, Nemenčinės, Švenčionių ir Visagino miestų. Festivalį atidarė Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė ir turiningas Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio „Nemunas“ koncertas, kuriame žiūrovams ir Lietuvai buvo dovanojami ne tik šokiai, bet ir gyva, tradicinė muzika bei dainos.

Suorganizavo jaunimas

RASEINIAI. Kovo 11-osios išvakarėse Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos gimnazistai aplankė rajono įstaigas, kviesdami visus rinktis į šventę. Gimnazistų įteiktas vėliavos spalvų besiskleidžiąs tulpės žiedas simbolizavo jauną mūsų nepriklausomybės amžių bei tai, kad ją it tą besiskleidžiantį žiedą reikia mylėti, puoselėti, branginti, jei norime, kad išsiskleistų. Nuostabi buvo ir Kovo 11-ąją Žemaičio aikštėje rajono abiturientų „išausta“ kelias dešimtis kartų didesnė Trispalvė. Rajono tarybos nariui Gyčiui Šulinskui pakvietus, į aikštę prie Savivaldybės sugužėjo rajono abiturientai, kurie, Trispalvei kylant stiebu, „ištiesė“ gyvą Lietuvos valstybės vėliavą. Aktyviausi šioje akcijoje buvo Ariogalos, Nemakščių, Šiluvos ir Betygalos abiturientai.

Bėgo Nepriklausomybės mylią

ELEKTRĖNAI. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena prasidėjo šv. Mišiomis Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, bažnyčioje. Paskui buvo padėta gėlių prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams. 12 val., skambant Lietuvos himnui, miesto aikštėje buvo iškilmingai pakelta Valstybės vėliava. Salvėmis susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas. Sveikinimo žodį gyventojams tarė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Vyšniauskas. Meninę programą prie vėliavos atliko Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras ir moksleiviai, eiles skaitė Vievio gimnazijos mokinės Agnė Paukštytė ir Agnė Šestavickaitė, dainavo Gabija Blažonytė.

Šventė jaunatviškai

MARIJAMPOLĖ. Kovo 11-oji čia minėta jaunatviškai ir nuotaikingai. Vidudienį buvo melstasi už Tėvynę Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo vyskupas Rimantas Norvila, dalyvavo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC ir kunigai. Giedojo „Šešupės“ choras. Pamoksle vysk. R. Norvila karštai ragino melstis už Tėvynę Lietuvą, piliečius, šalies ateitį. Prisimindamas Ukrainos įvykius, kvietė mąstyti ne tik apie praktinius kasdienybės reikalus, bet ir apie pamatinius dalykus valstybėje. Vyskupas džiaugėsi tuo, kas nuveikta ir pasiekta siekiant įtvirtinti Lietuvos valstybę daugiau nei per du dešimtmečius. Po šv. Mišių iškilmingo palaiminimo, sugiedota Tautiška giesmė. Paskui žmonės patraukė į J. Basanavičiaus aikštę, kur susiburti ir išradingai pasveikinti miestą ir Lietuvą jaunimo organizacijų sąšaukoje „Sveikinam Laisvę“ prie Laisvės varpo savivaldybės jaunimo organizacijas sukvietė asociacija „Marijampoliečiai“. Jauni žmonės sveikino šalies Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį gitaros garsais ir dainomis, jaudinančiais žodžiais apie Tėvynę ir jos meilę, leisdami į giedrą dangų trijų spalvų balionus. Prie iniciatyvos „Pasveikinkim Laisvę“ prisijungė Lietuvos moksleivių sąjungos Marijampolės mokinių savivaldų informavimo centras, Marijampolės Jaunųjų konservatorių lyga, Marijampolės Jaunųjų socialdemokratų sąjunga, Marijampolės kolegijos studentų atstovybė, Marijampolės Maltos ordinas. „Jaučiu, kad esame nusiteikę patriotiškai, mumyse verda veržlus lietuvių charakteris. Noriu palinkėti, kad būtume sklidini jėgų kovoti už svarbias idėjas, kad mumyse vyrautų pagarba žmogui, solidarumas, noras siekti gerovės savo artimam, o svarbiausia, kad esame pasiryžę prisiimti atsakomybę už savo valstybę, už savo tautą ir už savo artimą. Turime bendrą tikslą – Lietuvos valstybę. Kurkime ją nuoširdžiai, negailėkime jėgų, atsakingai ir pilni tikėjimo“, – sveikinimo kalboje linkėjo asociacijos „Marijampoliečiai“ pirmininkė Vaida Kelerytė. 24 Laisvės varpo dūžiais Marijampolės jaunimas įprasmino atkurtoje nepriklausomoje valstybėje išgyventus mūsų tautos metus.