Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius apie gailestingumo veikimą klausykloje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus klauso liepos mėnesį Rio de Žaneire vykusių Pasaulinių jaunimo dienų dalyvių išpažinčių

Gavėnios užduotys kunigams

Gavėnios laikotarpiu, kai tikintieji dažniau nei kitu metų laiku būriuojasi prie klausyklų, ryškiausias popiežiaus Pranciškaus mokymo bruožas – mintys apie Dievo gailestingumo veikimą, Atgailos sakramento praktikavimo svarbą bei ištikimą nuodėmklausių tarnystę – įgyja ypatingą aktualumą. Kaip tik apie tai Šventasis Tėvas, pasiremdamas asmeniniu kunigiškos tarnystės patyrimu, kalbėjo kovo 6 dieną vykusiame savo pirmajame Gavėnios susitikime su Romos vyskupijos kunigais. Šiame tradiciniame apaštalo šv. Petro įpėdiniui renginyje pradedant ilgą liturginį maldos kelią į Didžiojo ketvirtadienio šventumą, jis išsamiai aiškino, kad geri kunigai visada yra artimi savo žmonėms, dalijasi jų kentėjimais ir gydo sielose atsivėrusias žaizdas. Kreipdamasis į Vatikano didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje susirinkusius tūkstančius dvasininkų po Romos vyskupijos generalinio vikaro kardinolo Agostino Valinio (Agostino Vallini) įžanginio sveikinamojo žodžio popiežius Pranciškus savo parengtos kalbos tekstą papildė komentarais ir prisiminimais iš savo gyvenimo gimtojoje Argentinoje. Iškeldamas žymių nuodėmklausių pavyzdį jis pabrėžė, jog kiekvienas kunigas gautą begalinio Dievo gailestingumo dovaną gali vertingai perduoti tik, kai pirmiausia pats ją priima į savo širdį.

Pradėdamas kalbą, kuri Šventajam Tėvui būdingu stiliumi buvo pagyvinta netikėtais klausimais („sakykite, ar užbaigiate dieną su Viešpačiu, o gal su televizoriumi?“) arba pajuokavimais („kalba, kad aš esu kietas su savo kunigais“), jis komentavo tos dienos Evangelijos skaitinį, teigiantį, kad Jėzus, keliaudamas per Palestinos miestus ir kaimus, mokymu ir gydymu rodė didelę užuojautą žmonėms, „nes jie buvo nuvargę ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9, 36). Aiškindamas šią Evangelijos ištrauką, popiežius Pranciškus darė dvi išvadas, kurios atspindi svarbiausius pirmųjų pontifikato metų elementus. Jis sakė, kad vietos, kuriose Jėzų galima lengviausiai rasti, buvo gatvės. „Dėl to, kad visuomet buvo gatvėje, net gali atrodyti, kad Jis panašus į benamį žmogų“, – aiškino Šventasis Tėvas. Tai – reikšmingas pastebėjimas, prisimenant nuolatinį popiežiaus Pranciškaus raginimą, kad Bažnyčia savo naujosios evangelizacijos pastangomis „išeitų iš savęs“, neužsidarytų presbiterijose ir klebonijose, kad keliautų į gatves į žmogiškosios egzistencijos pakraščius, stengdamasi į bažnytinį prieglobstį sugrąžinti nuo tikėjimo nutolusią, sekuliarizuotą visuomenę. Ir tai reikia daryti (toks antrasis pontifikato mokymo elementas) rodant neabejotiną gailestį dvasiškai apleistiems žmonėms, kurie jaučia moralinį sutrikimą, suirutę savo sielose dėl primetamų įvairiausių jų prigimčiai prieštaraujančių ideologinių tendencijų, dar labiau apsunkinančių neretą materialinį nepriteklių. Anot Šventojo Tėvo, toks dvasinis nuovargis ir tiesiog išsekimas dažnai matomas šiuolaikinio pasaulio miestų gatvėse ir kvartaluose, nepriklausomai nuo šalių ekonominio išsivystymo lygio.

Žodžio prasmė glūdi veiksme

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai mintis ir žodis tampa konkrečiu veiksmu, dvasinis pradas įgyja materialaus dalyko formas. Tobuliausia būtybė – Dievas Žodis – tapo kūnu (Jn 1, 14), ir šis Jo sprendimas pranoko visus žmonijos lūkesčius, nes Jėzaus Apsireiškimo šlovės aušra nušvito Kūdikio lopšyje, paskui pasiekė viršūnę, kai Jis, prikaltas ant kryžiaus, visus pradėjo traukti prie savęs, ir, prisikėlęs iš numirusių bei pasirodęs savo mokiniams, tarsi dar kartą įsikūnijo visiems bylodamas: „Štai aš, ką iki savo mirties jums skelbiau, kas turi įvykti, viską išpildžiau. Visi mano veiksmai atitiko visas mano mintis ir žodžius. Dabar atėjo jūsų eilė ir valanda. Mano žodis visada yra tiesos pilnuma. Jei jo nuosekliai laikysitės, keisis jūsų charakteris, panašėsite į patį Dievą Žodį, ir patys tapsite gyvojo vandens čiurkšle tiems, kurie jus kasdien mato bei girdi“(žr. Jn 7, 38).

Apie Nepriklausomybės kainą

Rūta Averkienė

Varėniškiai Nepriklausomybės atkūrimo metines švenčia su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis

VARĖNA. 24-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines miestas sutiko prasmingais renginiais. Kovo 11-ajai skirtas renginys prasidėjo šv. Mišiomis Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jas už Lietuvos laisvę aukojo šios parapijos klebonas, dekanas kun. Justinas Aleknavičius. Po šv. Mišių šventinis minėjimas-koncertas vyko prie savivaldybės. Pakilią nuotaiką kūrė ne tik šviečianti pavasario saulė, bet ir rankose plevėsuojančios trispalvės vėliavėlės, margaspalviai balionai bei šypsenos šventės dalyvių veiduose. Renginys prasidėjo Lietuvos valstybės himnu. Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Jaunuoliai padėjo gėlių krepšelius prie Nepriklausomybės paminklo ir savanorių kapų Senojoje Varėnoje. Gražia lietuviška daina šventės dalyvius pasveikino vokalinės grupės „Bruknelė“ solistė Laura Rameikaitė.

Įvertinimai ir padėkos

Bronius VERTELKA

Parodos vertinimo komisijos nariai: (iš kairės) Molėtų dailės galerijos vadovė tapytoja Aistė Gabrielė Černiūtė, Alantos dvaro uziejaus-galerijos vėdėja tekstilininkė Rasa Leonavičiūtė ir dailės mokytojas skulptorius Vidas Steponavičius

MOLĖTAI. Nepriklausomybės atkūrimo metinėms skirti renginiai kovo 11-ąją mieste prasidėjo K. Umbraso literatūrinės premijos konkursui pateiktų darbų aptarimu ir XVI dailės ir fotografijos parodos-konkurso atidarymu Molėtų dailės galerijoje. 21-ąjį kartą surengtam literatūriniam konkursui šiemet savo kūrinius pateikė 6 kūrėjai, o dailės ir fotografijos konkursui – 55 rajono menininkai. Penkiolikai jų buvo įteiktos premijos. Muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė sakė, jog menui gabūs žmonės iš Molėtų regiono pristatė tai, ką sukūrė per metus. Dalyvauti parodoje turėjo teisę ne vien Molėtuose ar jų apylinkėse gyvenantys, bet ir kitur likimo nusviesti menininkai. Vedini pilietinės pareigos, iš anksto savo darbų atnešė netgi įsikūrusieji už Lietuvos ribų ir trumpam į tėvynę atvykę paviešėti. Paroda unikali tuo, kad vienoje erdvėje sugebėta sutalpinti įvairių meno žanrų kūrinius, ir dar vykstant remontui. Sudėtingą ir atsakingą darbą puikiai atliko galerijos vedėja dailininkė Aistė Gabrielė Černiūtė.

Giesmės, maldos ir dainos už Tėvynę Lietuvą

Renginio dalyviai Telšių Žemaitės dramos teatro salėje. Pirmoje eilėje – Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Puplauskas

TELŠIAI. Čia iškilmingai paminėtos 24-osios Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo metinės.

Kovo 10-osios vakarą Telšių Žemaitės dramos teatro salėje buvo giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai. Kartu su tikinčiaisiais meldėsi Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai ir klierikai, Telšių miesto ir savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Kalnai buvo giedami meldžiantis už Tėvynę Lietuvą, o po maldos vyko gražus pabendravimas, buvo surengta agapė.

Koncertas, krepšinis ir šv. Mišios

Po koncerto kultūros centre su rajono vadovais

ŠILALĖ. Šilališkiai su didžiuliu patriotizmu paminėjo 24-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioje Taryboje pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas tapo ypatingos svarbos dokumentu, kuris pareiškė visam pasauliui, jog Lietuva tampa laisva ir nepriklausoma valstybe.

Šilalės kultūros centro salėje vyko iškilmingas šios datos paminėjimas. Renginį suorganizavo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos bendruomenės, Šilalės rajono savivaldybė ir Šilalės kultūros centras, vadovaujamas direktoriaus Antano Kazlausko, talkino šio centro meno vadovai.

Diakono šventimai

Naujasis diakonas Donatas Liutika

Kovo 2 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kurių metu Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikui Donatui Liutikai suteikė diakono šventimus. Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius, Telšių vyskupijos šeimos centro direktorius kan. Jonas Ačas, Telšių vyskupijos „Caritas“ direktorius, Rietavo parapijos klebonas kun. Antanas Gutkauskas, Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius, Telšių vyskupo sekretorius kun. Haroldas Šneideraitis. Šv. Mišių metu giedojo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Kristinos Kondratavičienės. Šv. Mišiose dalyvavo visi Telšių kunigų seminarijos klierikai.

Padėkota už Dievo duotus metus

Šv. Mišių koncelebracijoje – jubiliatas prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas (dešinėje) ir vyskupai (iš kairės): Juozas Preikšas, Jonas Ivanauskas, arkiv. Sigitas Tamkevičius ir Kęstutis Kėvalas

Kovo 8 dienos vakarą Kauno Arkikatedroje Bazilikoje vyskupai, kunigai, gausiai susirinkusi bendruomenė dėkojo Viešpačiui už prelato, profesoriaus, daktaro, ilgamečio Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete dekano, dabar prodekano ir Kauno kunigų seminarijos studijų dekano Vytauto Stepono Vaičiūno OFS 70 gyvenimo metų ištikimą tarnystę ir ištikimybę savo pašaukimui, kurį rodo savo broliams kunigams, jaunajai kartai ir visai tikinčiųjų bendruomenei. Šv. Mišioms Arkikatedroje Bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas bei daugiau kaip trys dešimtys kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Homiliją pasakė Kaišiadorių vyskupas J. Ivanauskas. Šv. Mišiose giedojo KTU akademinis choras „Jaunystė“, vadovaujamas Danguolės Beinarytės.

Ką išgyvename iš naujo

Birutė Valionytė,

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė,
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė

Didžiai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Seimo nariai ir visi čia susirinkusieji, mieli Lietuvos piliečiai,

Prieš 24 metus atkūrėme nepriklausomą valstybę čia, šioje salėje. Buvome susitelkę ir ryžtingi. Visi jautėmės padarę ypatingai svarbų darbą.

Kokia laisvos visuomenės išlikimo sąlyga

Vyskupas Kęstutis Kėvalas,

Kauno arkivyskupijos augziliaras

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Gerbiama Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Gerbiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo nariai, valdžios atstovai, užsienio svečiai ir visi šio minėjimo dalyviai,

Vakarų civilizacija yra atradusi tris kertines sąlygas laisvei pasiekti ir išlaikyti – ribotą valdžią, laisvę ūkinėje veikloje ir moralinę-kultūrinę tvarką. Ribota valdžia negali būti savavališka, ji atstovauja ne sau, bet visiems žmonėms. Laisvė ūkinėje veikloje, kai žmogus turi teisę kūrybiškai dirbti ir savarankiškai pelnytis duoną sau ir savo šeimai. Moralinė-kultūrinė tvarka, kai žmogus turi laikytis dorovinių įstatymų ne iš baimės, o iš vidinio įsitikinimo. Šiam trijų laisvos visuomenės sektorių išgryninimui labai pasitarnavo krikščionybė, kuri pabrėžė, kad žmonės, sukurti pagal Kūrėjo paveikslą, turi lygias teises ir pareigas. Šiuo pagrindu buvo rašomos modernių valstybių laisvės deklaracijos ir konstitucijos.

Skaudi tiesa: esame save niekinanti tauta

KTU doc. emeritas,

dr. Vytautas Venckevičius

2005 metais atšvęstas Lietuvos (Litua) vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose 1000-metis. Tačiau iškilios mokslininkės Jūratės Statkutės de Rosales darbai ir atradimai, paskelbti knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ (Vilnius: Versmė, 2013), jau verčia susimąstyti. Intriguoja knygos metrikoje įrašyti žodžiai: „Žymi baltų proistorės tyrinėtoja Venesuelos lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales atskleidžia istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių, bet ir pasaulio mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis“. Taigi kada nors gali tekti švęsti dar iškilesnį jubiliejų. Žinoma, jei išliksime. Būtų verta! Deja, pavojai neišnyko. Esame ne itin draugiškų kaimynų apsuptyje. Daugelį amžių jų buvome žlugdyti, naikinti. Ilgainiui įgijome ir nevisavertiškumo kompleksą. Akivaizdu, kad ir dabar patys save niekiname, net lietuviu prisistatyti jau gėda... Atrodo, greitai galime būti nupirkti už blizgančius stikliukus kaip kokie afrikiečiai ar indėnai prieš keletą amžių. Belieka tik mūsų politinį elitą papirkti. Argi tai – ne skaudi tiesa? Požymių yra užtektinai... Dar neatsikvošėjome ištrūkę iš komunizmo košmaro, kai iškart ėmė ryškėti nauji „šviesios ateities horizontai“. Dabar – iš Vakarų. Įdomiausia, kad į ten veda „tie patys“ ar jų palikuonys, kartu su didžiausiais „patriotais“ (gal tokiais pat materialistais). Vėl ta pati retorika: „Kas ne su mumis, tas – prieš mus“. Argi tai neprimena marksizmo-leninizmo etikos?.. Tad dėl ko tas tautos supriešinimas? Ar ne dėl materialinių vertybių, kurių stokota sovietmečiu, o išsvajotuose Vakaruose – apstu... Na, o moralė, anot garsaus bankininko Vito Vasiliausko, „ne šio pasaulio dimensija“.

Atsivėrė rojus žemėje

Rusija vėl perbraižo pasaulio žemėlapį

Zurabo Kurcikidzės (EPA) nuotrauka

Nors kovo 11-ąją prorusiška Krymo valdžia paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos, jau sekmadienį čia surengtas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos. Jis išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų. Teigiama, kad referendumas neteisėtas, nes pažeidžia tarptautinę teisę, prieštarauja Ukrainos Konstitucijai ir vyko okupacijos sąlygomis, be to, surengtas per labai trumpą laiką. Tai buvo nelaisvas valios pasireiškimas, o žmonės balsavo nelaisvi. Beje, Ukrainos Konstitucinis teismas nekonstituciniu pripažino Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados kovo 6-osios sprendimą „Dėl Krymo referendumo rengimo“. Tokią išvadą Konstitucinis teismas priėmė ir oficialiai paskelbė išnagrinėjęs laikinojo Ukrainos prezidento ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo bei parlamento žmogaus teisių įgaliotinės Valerijos Lutkovskos konstitucinius teikimus.