|
Dėl pavojingos Lietuvos saugumui tarptautinės padėties
Kovo 29-ąją Vilniuje vykusiame Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) visuotiniame ataskaitiniame susirinkime buvo priimta rezoliucija Dėl pavojingos Lietuvos saugumui tarptautinės padėties. Joje sakoma: Pastarąsias savaites su nerimu stebime įvykius Ukrainoje. Pasinaudodama politiniu nestabilumu kaimyninėje šalyje, Rusija okupavo Krymą, o vėliau priverstinio ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamo referendumo būdu prisijungė šią teritoriją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą dar kartą atvirai pavadino istorine klaida, o kai kurie šios šalies politikai ragina aneksuoti Rytų Ukrainą bei kitas iš sovietų jungo išsivadavusias valstybes. Optimizmo neteikia ir vangi Europos Sąjungos reakcija į Rusijos agresiją, negebėjimas imtis efektyvių sankcijų ir Prancūzijos nenoras sustabdyti karinių Mistral laivų pardavimo Rusijai. LLKS pabrėžia, kad įvykiai Ukrainoje yra itin aktualūs ir Lietuvai. Matydami agresyvėjantį Rusijos elgesį bei šios šalies lyderių dabar jau ir atvirai reiškiamas revanšizmo paskatintas imperialistines ambicijas, turime suvokti, kad Lietuvos padėtis irgi nėra saugi. Lietuvos kaimynystėje, Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje, dislokuoti gausūs Rusijos kariuomenės daliniai. Lietuvoje veikia Kremliaus propagandą retransliuojantys televizijos kanalai bei kitos žiniasklaidos priemonės, veikia penktajai kolonai priskirtinos organizacijos bei atskiri veikėjai. Atkreiptinas dėmesys į prastą gynybos finansavimo būklę Lietuvoje. Šiuo metu krašto apsaugai skiriami 0,76 proc. BVP (vietoj įsipareigojimo NATO skirti 2 proc.) leidžia tik išsaugoti būtiniausias kariuomenės funkcijas ir niekaip nesuteikia galimybės stiprinti valstybės gynybos pajėgumus. Buvimas NATO nare garantuoja kitų šalių paramą agresijos atveju, bet tai nereiškia, jog mažiau svarbios tampa mūsų pačių gynybos pajėgos. Reikia suvokti, kad į Lietuvos teritoriją įsiveržus kitos šalies kariuomenei, prireiktų kažkiek laiko, kol į pagalbą atskubėtų kitų NATO šalių pajėgos, o iki tol Lietuva turėtų pasikliauti savo jėgomis. Tačiau įstojus į NATO, Lietuvos kariuomenė buvo pakreipta orientacijai į ekspedicines misijas, o ne į krašto gynybą.
Įvertindama šią sudėtingą tarptautinę situaciją, kuri parodo, jog Sovietų Sąjungos žlugimas nereiškė imperialistinių Kremliaus tikslų numarinimo, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ragina: parlamentines partijas laikytis 2012 metais priimto susitarimo dėl gynybos politikos 20122016 metais ir efektyviai siekti BVP dalies, skiriamos krašto apsaugai, didinimo; Seimo narius bei valstybės vadovus inicijuoti šauktinių sistemos sugrąžinimą; valstybės vadovus bei diplomatus aktyviai siekti, kad Europos Sąjungos narės tinkamai įvertintų Rusijos grėsmę bei imtųsi visų įmanomų veiksmų, galinčių padėti sustabdyti Rusijos agresiją; valstybės bei krašto apsaugos sistemos vadovus siekti, kad Lietuvoje būtų įsteigtos sausumos pajėgų NATO karinės bazės, kurios užtikrintų efektyvesnę kolektyvinio saugumo sistemą bei taptų atgrasomąja priemone; Lietuvos piliečius jungtis į krašto apsaugos savanorių, Šaulių pajėgas arba su jomis susijusių organizacijų veiklą, siekiant užtikrinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, Švietimo ir mokslo ministeriją vidurinėse mokyklose, gimnazijose, aukštosiose mokyklose, universitetuose įvesti karinio parengimo discipliną.
Rezoliuciją pasirašė susirinkimo pirmininkai Laimas Dieninis ir Robertas Ščerbavičius.
© 2014 XXI amžius
|