Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Skulptoriaus angelai

L. Strioga, „Angelas girdi visus“

ANYKŠČIAI. Vasario 19 dieną Sakralinio meno centre atidaryta anykštėno, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Angelai žemėje“. Parodos atidaryme dalyvavo autorius L. Strioga, koncertavo dambrelininkai Kristina ir Egidijus Daruliai.

Anykščių Angelų muziejus turi septynis skulptoriaus L. Striogos darbus. Tai – bene vieninteliai muziejaus eksponatai, kuriuos žmonės gali paliesti, pajusti medžio ir angelo šilumą. Skulptorius paprašė taip eksponuoti, kad žmonės galėtų paglostyti jo sukurtų  angelėlių galveles. 2011 metais Angelų muziejuje vyko L. Striogos darbų paroda „Skolingas gyvenimui“. Kalbėdamasis su anykštėnais autorius teigė dėkojantis tėvui už sielos gražumą, motinai – už dainas ir išugdytą darbštumą, atsakomybę. Parodoje buvo eksponuojamos 32 skulptūros, sukurtos nuo 1992 metų.

Parodoje „Angelai žemėje“ eksponuojama 15 angelų. Vieni jų linksmi, kiti susimąstę ar liūdni. Žvelgdamas į skulptoriaus L. Striogos sukurtus angelus nejučia imi šypsotis gal jiems, gal drauge susirinkusiems, o gal net pačiam sau. „Vieni kalba su angelais, kiti – su velniais, o aš noriu kalbėti su žmonėmis apie angelus“, – kadais yra ištaręs ir tarsi nusakęs savo kūrybos moto L. Strioga, šioje parodoje pristatantis tokius labai žemiškus, apvalių formų angelus, sukurtus per pastaruosius metus. Žinoma, L. Strioga išlieka poetiškas. Tai ypač pabrėžia jo kūrinių pavadinimai: „Giedantis angelas“, „Angelas su gera naujiena“, „Angelas ieško žmogaus širdies“, „Angelas su malone“. „Gal ir nereikėtų tokių, gal per daug jausmingi“, – suabejoja skulptorius, – bet ką jau padarysi – aš jau toks“, – ir šypteli. O ta šypsena ir valiūkiška, ir žaisminga, ir drauge angeliška – kas galėtų paneigti, kad L. Strioga su tais angelais iš tikrųjų nepasikalba.

Dailininko L. Striogos biografijoje – gimtoji žemė, tėvų namai Šventosios prieglobstyje, (Medžiočių k. Anykščių r.) – viso ko pradžia. Skulptoriaus mama, paprasta valstietė, margaspalviais raštais audė drobes, o tėvas drožė medinius arkliukus, sunkiais pokario metais šeimai pelniusius skalsesnį duonos kąsnį. Vakarais už horizonto besileidžianti raudona saulė, tylus verpimo ratelio burzgimas, skambant motinos lūpose maldos žodžiams, ugdė jautrią menininko gyvastį, apipintą sodžiaus kvapais, garsais ir begaliniu noru dar vaikiškomis rankomis kažką išdrožti, sukurti, lipdyti.

L. Striogos kūryba alsuoja archajine gimtosios žemės savastimi, meile žmogui, tėvų namuose suformuotomis vertybėmis. Nors jo kūrybos aruode gausu dailės kūrinių, o portretinėse kompozicijose atgimsta istorinė Lietuva, nūnai artimiausia autoriui yra kamerinė medžio skulptūra. Parodoje eksponuojamuose darbuose intuityvus menininko sąlytis su nekintančiomis būties esmėmis išreiškiamas metafora ar simboliu, skulptūrine plastika, faktūromis.

L. Striogos darbuose puikiai dera idėja ir pasakojimas, simbolika ir apibendrinimas, siluetai ir apimtys, glotnus šešėliavimas ir ekspresyvios faktūros. Kūrinuose įkūnytos vertybės – it gražiai besikūrenąs kalvės žaizdras. Ir kaip neprisiminsi Marcelijaus Martinaičio žodžių: „Pasiėmiau namus, bet jau ne namuose.Ten likęs jų niekada nebūčiau turėjęs taip, kaip dabar kurdamas, mąstydamas, siekdamas suprasti žmogaus būvį, jo dvasią, sugebėjimą gyventi ir išgyventi bet kur ir bet kada.Turėdamas tokią patirtį ir dabar aš nebijau gyventi“.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Rusijoje, Izraelyje, JAV puikiai žinoma skulptoriaus L. Striogos kūryba, apdovanota profesorės Genovaitės Kazokienės (Australija) premija. 2001 metais talentingam skulptoriui suteiktas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato vardas.

Anykščių menų centro informacija
Vaidoto Aukštaičio nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“