2014 m. balandžio 4 d.    
Nr. 14
(2085)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Seirijų krašto įamžinimas

Alvyra Grėbliūnienė

Knygos „Seirijų praeitis ir dabartis“
sudarytoja Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė

Knygos „Seirijų praeitis
ir dabartis“ viršelis

Renginio dalyviai Lazdijų rajono
savivaldybės viešojoje bibliotekoje

LAZDIJAI. Baigiantis 2013 metams, dienos šviesą išvydo 2011 metais minėtoms 500-osioms Seirijų miestelio įkūrimo metinėms įamžinti skirtos knygos „Seirijų praeitis ir dabartis“ I dalis (sudarytoja ir redaktorė Lionė Lapinskienė, Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2013).

Leidinio sutiktuvės vyko Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vasario 6-ąją. Žmonių susirinko kaip į atlaidus – to dar nėra buvę. Į renginį atvyko ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu su juo buvo ir būrelis Lazdijų dekanato kunigų. Susirinko daug garbių svečių iš įvairių Lietuvos vietų: leidyklos „Gimtasis žodis“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Stanelis, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Seirijų vidurinės mokyklos auklėtinis Vidas Kavaliauskas, rajono meras Artūras Margelis, Seirijų seniūnijos seniūnė Česlova Šmulkštienė. Knygos leidyba buvo tikrai palaiminta Dievo. Jos pirmuose puslapiuose įrašyti prasmingi Lietuvos hierarchų linkėjimai. Dievo palaimos linki kraštietis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ ir dėkoja visiems, kurie pasidalijo savo prisiminimais apie Seirijų miestelį, nes niekur kitur negalima surasti tos vietos „taip atgaivinančios mūsų dvasią, kaip tie keliai ir takeliai, kuriuos mynė mūsų vaikiškos kojos, o širdys gėrė tėvų ir draugų meilę“. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila į skaitytoją kreipiasi Šv. Rašto žodžiais: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, jei kviečio grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių (Jn 12, 24) ir linkėjo, „kad laisvės gynėjų kraujas, aplaistęs šią žemę, taptų Evangelijos kviečio grūdu, atnešančiu gausių dvasinių vaisių“. Lazdijų dekanato dekanas, Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Prajara šioje knygoje įamžino žodžius: „Gausios Dievo palaimos, nes gražių ir brandžių vaisių tegali duoti tik meilė Dievui ir savo gimtajai žemei“. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas, kun. teolog. lic. Vitas Eidukaitis, džiaugdamasis unikaliu Seirijų kraštovaizdžiu ir šio krašto istorija, linkėjo seirijiškiams ne tik branginti praeitį, bet jausti atsakomybę ir už dabartį, ir ateitį. Knygoje daug dėmesio skiriama Seirijų krašte buvusioms ir esančioms katalikų bažnyčioms ir koplyčioms, akcentuojama bažnyčios ir parapijos svarba. Pateikiama visiškai naujos vertingos medžiagos apie krašte tarnystę atlikusius kunigus Joną Reitelaitį, prelatą Juozapą Laukaitį, Antaną Skeltį SDB ir kitus.

Kaip tikra šeimininkė bibliotekos direktorė Renata Rudienė pasveikino gausiai susirinkusiuosius ir džiaugėsi, jog čia atėjo žmonės, turėdami vieną tikslą – išreikšti meilę ir pagarbą gimtajam kraštui, savo gyvenimui.

Vysk. R. Norvila dėkojo knygos sudarytojai už gražų jos atkaklumą, prisiimtą asmeninę atsakomybę, ruošiant knygą. Joje pristatomos ne tik asmenybės, bet ir religinis aspektas, stiprios sąsajos su kun. Jonu Reitelaičiu. Ganytojas linkėjo skaitytojams gražių atradimų skaitant šią knygą.

Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis paminėjo, jog šiek tiek parėmė knygos leidimą, laukė jos pasirodant. Išvydęs leidinį, dar labiau įvertino didžiulį L. Lapinskienės triūsą ir atkaklumą, įteikė knygos sudarytojai padėką „už didžiulį kūrybinį darbą, rengiant ir išleidžiant knygą apie gimtąjį Seirijų kraštą ir jo žmones, už svarų indėlį, fiksuojant ir įamžinant jo istoriją, švietimą ir kultūrą“. Meras palinkėjo sėkmės leidžiant antrąjį knygos tomą ir įteikė ąsotį, kad galėtų pasisemti stiprybės tolimesniam darbui.

Seirijų seniūnė Česlova Šmulkštienė prisiminė 2010 metų pavasarį pirmąjį trijų moterų susitikimą miestelyje. Jame gimusi idėja išleisti knygą apie Seirijus nebūtų įgyvendinta, jei nebūtų vienos iš jų – Lionės. Po to tam pritarė visa seniūnijos bendruomenė. Seniūnė dėkojo moteriai už trejų metų auką – pasaulinio lygio knygą.

L. Lapinskienė tarė nuoširdų padėkos žodį visiems, kas padėjo parašyti ir palydėti į gyvenimą šią knygą. Teigė, jog ji nesanti knygos autorė – jų esą šimtai. „Daug pažinau, daug gavau, visi palikome dalelę savęs. Buvo gera justi, kad esu ne viena. Ši knyga nėra Seirijų krašto istorija, tai galėtų būti tik šaltinis jai parašyti. Atsiprašau, kad knygos reikėjo laukti trejus metus“, – mintijo jos sudarytoja ir dėkojo už bendradarbiavimą rengiant knygą vyskupui, kunigams, rajono merui, Savivaldybei, mokytojams, bibliotekos, seniūnijos darbuotojoms. Džiaugėsi, kad pavyko surinkti medžiagą apie visas Seirijų krašte esančias bažnyčias, mokyklą, mokytojus. Sudėta dar niekur nepublikuota medžiaga apie dvasininkus: prel. Juozapą Laukaitį, kun. Antaną Skeltį ir kun. Joną Reitelaitį. Jei ne bažnyčios, mokyklos tradicijos, kas be jų šiandien galėtų būti?..

Leidyklos „Gimtasis žodis“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Stanelis pasidalijo patirtais įspūdžiais leidžiant knygą. Stebėjosi, kad toks mažas miesteliukas turi tokią gražią iškilių žmonių istoriją. Džiugino ir seirijiškių susitelkimas ruošiant šią knygą! Jį labiausiai stebino titaniškas L. Lapinskienės darbas, atliktas labai greitai ir profesionaliai. „Didžiausia knygos prasmė ir esmė – krašto istorija ir dabartis. Tai – paminklas šiam kraštui“, – sakė V. Stanelis.

Kraštietis, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Vidas Kavaliauskas pritarė V. Stanelio minčiai, kad ši knyga – paminklas, svarbi kultūrinio paveldo dalis. Profesorius prisiminė tuos laikus, kai, mokydamasis Seirijų vidurinėje mokykloje, galėjo patarnauti bažnyčioje, ir visada ją lankyti. Mokytojai buvo tolerantiški ir niekada jam nepriekaištavo. Linkėjo išleisti ne tik antrą knygos dalį, bet ir trečią – „Ateitis“.

Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorės pavaduotoja Kazimiera Gegužienė džiaugėsi, jog knyga jai buvo kaip vaiko į rankas paimtas žaislas. Ji – pedagogė, Seirijuose gimusi, esanti šios mokyklos „produktas“. Jai patiko knygos viršelis: „Dideliam dideliam pasauly, mažoj mažoj Lietuvoj, yra šis kraštas, Seirijai“. O tos knygos viršelį puošia Krosnos mokyklos mokytojo, fotografo, irgi seirijiškio, Juozo Pavolo nuotraukos. Tai jį L. Lapinskienė susirado ir paprašė nuotraukų iš paukščio skrydžio. J. Pavolas skraido motorizuotu parasparniu. Knygą jis pavadino ne paminklu, bet „aukščiausia praba“, kad kiti, leisdami knygą, galėtų į ją lygintis.

Jūratė Voloskevičienė, rašytojo ir mokytojo Albino Andrulionio dukra, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė, dėkojo knygos sudarytojai, kad nuo tėčio veido nušluostė užmaršties dulkes. A. Andrulionis vadovavo Seirijų progimnazijai, vėliau dirbo Lazdijuose, yra Lazdijų bibliotekos įkūrėjas, buvo ištremtas. Dukra kaip to laiko atminimą padovanojo tėčio portretus.

Gydytojas Jaunius Augustinas, pasak jo, į Dzūkiją implantuotas aukštaitis, per ilgus gyvenimo metus čia, jau tapęs dzūku. Jam knyga brangi tuo, jog yra visi žmonės, kuriuos rado atvykęs dirbti į Seirijus, tai – mokytojai, draugai, bendražygiai (knygoje yra J. Augustino nuotraukų, piešinių).

Buvusi Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Nijolė Lepeškienė džiaugėsi knyga, nes joje publikuota medžiaga padėjo atskleisti daug nežinomos informacijos apie prel. Juozapą Laukaitį (Aldona Vasiliauskienė. Prelatas Juozapas Laukaitis: byla P – 12088 (LYA F. K – 1. Ap. 58).

N. Lepeškienei teko įamžinti prelato atminimą Seirijuose (jo vardu pavadinta gatvė), o L. Lapinskienę ji pavadino bitute, renkančia Seirijų medų.

Rajono savivaldybės tarybos narys Romas Apanavičius įvardijo L. Lapinskienę pavyzdžiu visiems Lazdijų rajono žmonėms. Tai ji palaisto savo medžio šaknis, kad jis bujotų ir skelbtų krašto paveldą per bažnyčią, mokyklą, žmonių likimus...

Šlavantų seniūnė Julija Maziukienė linkėjo mažame Mikabalių kaimelyje išaugusiai ryškiai asmenybei Lionei Dievo palaimos ir stiprybės tolimesniuose darbuose, priminė, jog žmogaus ir medžio tvirtybė šaknyse, kurias gali palaistyti jos gimtojo kaimo šaltinio versmė.

Knygoje įamžinta buvusio mūsų nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi homilija, pasakyta 2012 metais diecezinėje Kryžių šventovėje per Šv. Petro ir Povilo atlaidus, surasta daugiau informacijos apie Seirijų parapijoje veikusias Vainiūnų ir Rusonių koplyčias. Knygos sudarytoją sveikino rajono savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Mikelionis, kiti kalbėtojai.

Renginį įdomiai ir žaismingai vedė Seirijų bibliotekininkė Agnė Bražinskienė. „Ta knyga, dar negimusi, jau gyveno savo gyvenimą“, – kalbėjo ji ir teigė, kad bibliotekoje, pasklidus kalboms apie ruošiamą knygą, pradėjo lankytis ir tie, kurie anksčiau čia neužsukdavo, vis sakydami: „Prisiminiau, perduok Lionytei“. Visi, kas nors dalele susiję su Seirijų praeitimi, čia gyvenusiais ir dirbusiais žmonėmis, su dabartiniais seirijiečiais, nekantriai laukė, kol ši knyga išvys dienos šviesą.

Leidinio sutiktuves papuošė Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos devintos klasės mokinių muzikiniai intarpai (vadovė – mokytoja Daiva Kazlauskienė).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija