2014 m. balandžio 4 d.    
Nr. 14
(2085)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Prezidentės metinis pranešimas kvietė vienyti tautą

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė metinį pranešimą. Tai buvo, įvairių politikų ir apžvalgininkų nuomone, bene geriausia iš visų jos kada nors pasakytų kalbų. Prezidentė kalbėjo optimistiškai ir siekė suvienyti tautą. Po ketverių metų vietoje „aš“ jau atsirado „mes“. Tačiau kai kurie Lietuvos politologai pranešimą vertina dviprasmiškai. Vieni tvirtina, kad optimizmas jame skambėjo tik dėl to, kad netrukus vyks Prezidento rinkimai, o kiti aiškina, kad šalies vadovė optimistiškai kalbėjo dėl to, kad, kylant grėsmei Lietuvos saugumui, ji natūraliai ėmėsi telkti tautą. „Grėsmės akivaizdoje visi perkainojome savo vertybes. Ir, neabejoju, kiekvienoje širdyje nubudo pareiga, pirmiausia savo artimui, o drauge ir savo Tėvynei. Pasipriešinti ar prisitaikyti – šį sprendimą reikės daryti visiems – tiek pasaulio galingiesiems, tiek kiekvienam žmogui“, – sakė D. Grybauskaitė. Vis dėlto keista, kad jau metinio pranešimo pradžioje Prezidentė sakė: „Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija. Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne“.


Mafijos dėsniai aneksuojant Lietuvą

Prof. Vladas Vilimas,

Erika Drungytė

Artėja gegužės pirmoji. Nuo šios datos įsigalios Konstitucijos 47 str. pataisos dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Šį pardavimą turės reglamentuoti Konstitucinis įstatymas. Nauja jo pakeitimo redakcija priimta 2003 m. kovo 20 d. Šio įstatymo 12 straipsnyje numatyta sudaryti nuolatinę Seimo komisiją, kurios įgaliojimus nustato Seimas, o komisija prižiūri įstatymo įgyvendinimą. Pats įstatymas turi pradėti veikti nuo 2014 m. gegužės 1 dienos. Atrodo, viskas logiška ir normalu. Priimamas Konstitucinis įstatymas, kuriame sudėti visi saugikliai, su juo supažindinama visuomenė – vyksta civilizuotas žemės pardavimas kaip ir visoje Vakarų Europoje. Tačiau Lietuvoje viskas vyksta šiek tiek kitaip... Įstatymas priimamas gerokai anksčiau, bet veikti pradeda iš karto po priėmimo! Neaišku kieno nutarimu, atsisakoma įgyvendinti įstatymo 12 straipsnį – nuolatinė Seimo komisija nesudaroma ir kontrolė nevykdoma. Taigi situacija yra tokia – žemės pardavimas turėjo prasidėti 2014 m. gegužės 1 d., o pardavimo procesą turėjo kontroliuoti Seimo komisija, tačiau realiai žemė pradėta parduoti iš karto po įstatymo priėmimo ir be jokios kontrolės. Rezultatas – parduota 1,86 mln. ha Lietuvos žemės, t. y. 28,5 proc. Lietuvos teritorijos! Kadangi Konstitucinio įstatymo pataisos dar neįsigaliojusios, kažkieno nurodymu nuspręsta žemės pardavimo sandėrius ir subjektus įslaptinti. Taigi, šiuo metu yra valstybinė paslaptis, kas ir kiek žemės įsigijo. Pagaliau ir pats Konstitucinis įstatymas tapo kriminalizuotas, nes nevykdoma įstatyme numatyta Seimo kontrolė. Trumpai tariant, Seimas tapo priedangos organizacija parceliuojant Lietuvą. Ar tai galime pavadinti Lietuvos aneksija? Iš dalies, taip, kadangi mums atsisakoma pasakyti, kas nupirko beveik 30 procentų Lietuvos teritorijos.


Nykstame ir išsižudome be karo

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė, kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų – Krymo – aneksija. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.


Prezidentė ragino LRT vadovus stipriau kovoti su propaganda

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su visuomeninio transliuotojo LRT vadovais ir tarėsi, kaip Lietuva galėtų atsakyti į Rusijos skleidžiamą propagandą. Pasak Prezidentės, gynybines galias informacinėje erdvėje būtina stiprinti, o LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, turėtų būti pirmasis šioje kovoje. Dėl to, Prezidentės nuomone, LRT būtina skirti tiek pinigų, kiek jai reikia.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija