2014 m. balandžio 25 d.    
Nr. 17
(2088)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Linkėjo neiškeisti kelio į takelį

Bronius VERTELKA

Tautodailininkės Irena Ona Vilienė
(kairėje) ir Janina Jatautienė
prie margų audimo raštų

Iš kairės: Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Panevėžio bendrijos
pirmininkas Saulius Kronis,
Dailės galerijos direktorė
Jolanta Lebednykienė
ir LLKC Tautodailės poskyrio
vyr. specialistė Alė Počiulpaitė

Parodos kampelis

PANEVĖŽYS. Tradicija tapo pavasarį rengti Panevėžio krašto tautodailės darbų parodą. Šiemet ji atidaryta kovo 28-ąją Dailės galerijoje. Parodą pristačiusi galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė paminėjo, jog šiemet itin gausus dirbinių derlius – skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, keramikos, pynimo, karpinių, mezgimo, siuvinėjimo bei kitokių žanrų darbai. 243 liaudies meistrai pristatė 891 kūrinį (pernai buvo 217 kūrėjų ir 714 dirbinių). 26 Anykščių krašto autoriai pateikė 157 darbus, 30 Biržų krašto autorių – 111 darbų, 12 Kupiškio krašto autorių – 37 darbus, 10 Pasvalio krašto autorių – 26 darbus, net 117 Panevėžio krašto autorių – 424 darbus, o 34 Rokiškio krašto autoriai – 100 kūrinių, 13 Ukmergės krašto autorių – 36 darbus.

Apie tai, kaip ruoštasi parodai, pasakojo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Saulius Kronis. Jis džiaugėsi, jog kūrėjų gretos auga, į jas įsijungia vis naujų narių. Netgi po 10 metų sugrįžta tie, kurie tylėjo. Pirmininkas akcentavo, kad neprofesionalusis menas sugeba atsispirti madoms ir modernizmo idėjoms, ir linkėjo išlaikyti senąsias tradicijas, neiškeisti kelio į takelį. Šiemet išskirtinai gerai pristatomas audimas, nors jau buvo nerimaujama, kad jis, kaip menas, nyksta. Anykštietė Dalia Bernotaitė turi Audimo studiją prie Arklio muziejaus, ir penkios šios studijos mokinės pateikė audinius, išaustus senovinėmis staklėmis. Jie yra autentiškų raštų. Šiųmetėje parodoje nauja, kad yra palyginti didelių apimčių akmens skulptūrų. Artėjančioms Šv. Velykoms pateikta 60 papūgėlių margučių kolekcija, o kaip priešingybė jai – stručio margutis. Taigi galerijoje rodomi velykiniai nuo pačių mažiausių iki didžiausio margučiai.

Bendrijos pirmininkas S. Kronis – žinomas kalvystės meistras – į parodą atvežė penkis savo darbus – pastatomus kryžius ant akmens pagrindo. Taip jis padarė, įsiskaitęs į kalviškos kryždirbystės istoriją.

Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vyr. specialistė Alė Počiulpaitė sakė, kad ši paroda – dar vienas žingsnelis, dar vienas laiptelis į respublikinę tautodailės parodą. Jai jau atrinkti 43 Panevėžio bendrijos narių darbai. Viešnia iš Vilniaus pastebėjo, kad gražią staigmeną pateikė jaunosios anykštietės audėjos, išaudusios margo rašto lovatiesių. Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų krašto audėjos garsėjo kaip lovatiesių audimo meistrės, bet jos jau yra garbaus amžiaus ir savo skryniose užslėptų gaminių neberodo. Labai nedaug lovatiesių audėjų Žemaitijoje. Stebėtinai gražus anykštėnių pavyzdys įrodo, kad galima audimu sudominti jaunimą, nors tai yra labai sudėtinga, reikia pasiaukoti, įdėti daug darbo ir jį mylėti. A. Počiulpaitė vylėsi, jog maža ugnelė virs liepsna ir įkvėps kituose regionuose gyvenančias audėjas imtis audimo.

Parodos vertintoja sakė norinti matyti daugiau tapybos darbų. Kai kurie šio žanro meistrai, netgi konkursus laimėję, dalyvavę respublikinėse parodose, sugebėjo pristatyti tik po vieną kitą paveikslą. Deja, dalis darbų neatitiko bendro tapytojų lygio. „Gal išsisėmė, pritrūko įkvėpimo?“ – stebėjosi viešnia iš sostinės. A. Počiulpaitė džiaugėsi, kad Panevėžio krašto tautodailės parodos turi savo veidą, struktūrą, ir labai gerai, kad tai išlaiko. „Kas, jeigu ne jūs išsaugos ir pratęs liaudies meno tradicijas!“ – kreipdamasi į parodos dalyvius kalbėjo vilnietė. Ji patarė: norint save patikrinti, verta pasižiūrėti į paveldą, į muziejinius eksponatus, į išleidžiamas meno knygas. Ypač tai verta daryti įžengiantiems į meną, bandantiems jį prisijaukinti. Netgi profesionalūs dailininkai lanko muziejus ir kopijuoja kitų žymiųjų pasaulio menininkų paveikslus. Ką tai duoda? Pirmiausia, pažintį su atlikimo technologija, ornamento kūrimu, spalvų derinimu. Nuostabių senųjų šedevrų tikrai yra.

Parodoje yra naujų autorių, galbūt joje dalyvaujančių pirmą kartą, – jų darbai išskirti etiketėmis. Lankytojai turės progą pamatyti, kokios naujos jėgos įsiveržia į Panevėžio krašto liaudies meną.

Tautodailininkė Irena Ona Vilienė nemažai gerų žodžių skyrė jaunosioms Anykščių krašto lovatiesių audėjoms, džiaugėsi, kad čia savo kūrybą pristato ir tautinių kostiumų audėja. Nuo Naujamiesčio kilusi moteris ragino nenutolti nuo senelių, prosenelių meno. Buvusiai bendraklasei, širdimi nesenstančiai ir sugebančiai jaunai atrodyti, apie 60 metų nesiskiriančiai su tekstile I. O. Vilienei rožę įteikė Panevėžio miesto tarybos narė Marija Danutė Kažukauskienė. Taip ji pasveikino parodos dalyvius ir palinkėjo jiems naujų kūrybinių ieškojimų.

Juvelyrų vardu žodį tarusio Vytauto Petrausko teiginį, kad jų sukurtus papuošalus gerai įvertino moterys, buvusieji galerijoje palydėjo nuoširdžiu juoku ir plojimais.

Pabendrauti, gauti išsamią informaciją tautodailininkai galėjo iš Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovės Teresės Jurkuvienės.

Parodos aptarimas vyks balandžio 26-ąją, 12 val.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija