2014 m. balandžio 25 d.    
Nr. 17
(2088)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Dėkokime Viešpačiui už šeimos palaimą

Vilkaviškio vyskupo Velykų laiškas

Nuoširdžiausiai sveikinu visus drauge besidžiaugiančius Kristaus Prisikėlimu.

Ilgalaikėje perspektyvoje žmogus nieko labiau netrokšta, kaip gyventi amžinai ir būti mylimas. Šventosios Velykos mums atskleidžia, jog šie troškimai gali išsipildyti. Todėl Velykos yra ypatinga proga džiaugtis.

Šias Velykas švenčiame Šeimos metais. Šeima, kaip kantrios, nesavanaudiškos ir atsakingos meilės mokykla, daug prisideda prie amžinybės lūkesčių išsipildymo, jei tik tampa tikėjimo bendruomene. Todėl tebūna šių metų Šv. Velykos papildytos gilesnio supratimo, jog į išganymą keliaujame ne vieni, bet palaikomi to paties tikėjimo bendrakeleivių. Esame atsakingi ne tik už save, bet ir tuos, su kuriais gyvenimo kelionėje buvome, esame ar dar būsime arčiausiai,  ypač už sutuoktinius ir visus šeimos narius.

Kalbėdami apie šeimą pirmiausia galvojame apie sutuoktinius. Dievas žmogui apreiškia, kad vyro ir moters santuoka yra tikrasis šeimos pagrindas. Štai Senojo Testamento Pradžios knyga mums taip kalba: „…Dievas sukūrė žmogų, jis padarė jį panašų į Dievą. Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė“ (Pr 5, 1–2). Tai patvirtina ir Jėzaus žodžiai: „...nuo sukūrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“ (Mk 10, 6–8). Dieviškojo apreiškimo šviesoje matome, kad santuokoje vyro ir moters vienybė ypatinga. Santuoką laisva valia sudaro du asmenys: vyras ir moteris.

Šeimai natūraliai priskiriame ir vaikus. Jei sutuoktinių tėvai ar vienas iš jų gyvena kartu, veda bendrą ūkį, dalijasi kasdienybės džiaugsmais ir rūpesčiais ir juos galime laikyti šeimos nariais. Būna ir taip, kad drauge gyvena ar yra globojami ir seneliai. Argi tokiu atveju juos galėtume išskirti? Kai kurie šeimos nariai jau gali būti mirę. O argi jie neprisimintini kalbant apie šeimą? Taip išplėtus šeimos narių ratą vis dėlto reikia pabrėžti, jog sutuoktiniai – vyras ir žmona – sudaro jos pagrindą.

Šeima nėra vien ją sudarančių narių sąrašas. Sutuoktinius ir šeimos narius sieja tarpusavio meilės ryšys, rūpinimasis vienas kitu. Šie dalykai esmingai svarbūs, kad šeima būtų stipri ir tvari. Pagal Kūrėjo planą žmogus yra visos kūrinijos vainikas; jis apdovanotas gebėjimu mylėti, o mylėdamas gali tobuliausiai save išreikšti ir dovanoti kitam.

Šeimoje ypač svarbus ir Viešpaties palaiminimas, priimamas Santuokos sakramentu. Dviejų žmonių meilė tokiu būdu panardinama Dievo meilėje. Santuokos sakramento priėmimas nėra vien jungtuvių dienos šventė. Sutuoktiniai Dievo akivaizdoje priima Viešpaties ir Bažnyčios palaiminimą bendrai žemiškojo gyvenimo kelionei, vedančiai į Dangaus Tėvo namus. Ten, kur nėra tokio palaiminimo, gali lengviau įsiskverbti nuodėmė, kasdienybėje vis labiau atitolinanti nuo Dievo.

Velykų viltis skirta visoms šeimoms ir tiems tikintiesiems, kurie dėl įvairių priežasčių savo šeimyninio gyvenimo negali palaiminti Santuokos sakramentu ir džiaugtis pilnutine sakramentų bendryste Bažnyčioje. Dievo gailestingumo žinia skirta visiems! Svarbu išlaikyti maldos ryšį su Viešpačiu, dalyvauti šv. Mišiose, pasitikėti Viešpaties gailestingumu.

Dėl tikėjimo stokos, įvairių požiūrių, gyvenimo aplinkybių žmonės ne visada atviri Dievo žodžiui. Taip buvo Jėzaus laikais, taip yra ir mūsų dienomis. Velykų rytas, mus nuskaidrinantis amžinojo gyvenimo viltimi, ragina suprasti, jog kasdienybė kartu su Dievu, priimant tai, ką jis mums teikia gyvenimo kelionėje, yra labai daug nulemiantis pasirinkimas. Juk atmetant Dievą, jo nustatytą tvarką žemiškame gyvenime, sunku tikėtis jo artumos, palaimingos bendrystės.

Nors šiandienos visuomenėje dažnai bijoma ir vengiama ilgalaikių šeimos įsipareigojimų naštos, sociologinės apklausos rodo, kad net nepilnose šeimose užaugę jaunuoliai ilgisi šeimos laimės. Velykų džiaugsmo nuskaidrintas žvilgsnis atskleidžia gražią gyvenimo visumą – šeima ne tik reikalauja atsakomybės ir įsipareigojimo, skatina gyventi atsakingai, bet ir dovanoja palaimingos bendrystės patirtį tiek sutuoktiniams, tiek jų vaikams. Tai pasireiškia labai įvairiai – bendryste, lengvinančia vienatvės naštą, tarpusavio palaikymu, paguoda, padrąsinimu, praktine kasdienine nauda, kai gyvenimo reikalais rūpinasi ne dvi, bet daugiau rankų. Šeima, jei tik netrūksta geros valios, yra ir ypatinga pagalba augti gerovėje. Dievo palaimintoje šeimos bendrystėje abu sutuoktiniai vienas kitą apdovanoja, o ne išnaudoja. Popiežius Pranciškus Šv. Valentino dienos proga kaip tik kalbėjo apie tokius sutuoktinių santykius. Štai jo žodžiai: „Gyvenimas drauge yra menas, yra ištverminga kelionė, graži ir žavi. Joje labai svarbūs trys žodžiai: Prašau! Ačiū! Atsiprašau!“

Šiuo šventu Velykų laiku ir Šeimos metais dėkokime Viešpačiui ne tik už atpirkimo malonę, bet ir už krikščioniškos šeimos, kurios gyvenime ypatingu būdu dalyvauja ir Jis pats, palaimą. Melskime, kad visoje Lietuvoje gyvenančios šeimos būtų draugiškos ir atviros Viešpačiui, kad nebijotų į savo kasdienybę įsileisti Prisikėlusiojo, mūsų gyvenimą džiaugsminga viltimi nušviečiančio Kristaus.

Vieni kitiems padėdami, šeimoje, meilės bendruomenėje, kartu eidami gyvenimo keliu, drauge keliaukime į amžinojo Tėvo namus, į kuriuos mus veda Kristaus Prisikėlimas.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija