2014 m. balandžio 25 d.    
Nr. 17
(2088)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Esame pašaukti išmokti branginti ir saugoti vienas kitą labiau nei bet kada

Velykų sveikinimas išeivijos lietuviams katalikams

Brangūs broliai, seserys Kristuje,

Atrodo, ką tik atšventėme Kalėdas, Kristaus gimimo šventę, ir štai, jau Velykos!

Daugeliui esančių toli nuo Lietuvos arba nuo tų, kuriems priklauso jų širdys, kiekviena šventė – savotiškas išbandymas – žmogaus prisiminimai ir mintys sugrąžina jį pas tuos, kuriuos vadina savo šeima, pas tuos, su kuriais gyvendamas patyrė tikrą namų šilumą ir meilę.

Tiems emigrantams iš Lietuvos, kurių didžioji dalis yra visiškai jauni žmonės ir neseniai palikę Lietuvą, savo namus, artimuosius, turbūt nesuklysiu pasakęs, jog šventų Velykų rytas nebus lengvas. Kai kuriuos galbūt aplankys vienatvės, namų ilgesio, gal net ir beviltiškumo jausmas.

Lygiai taip septintame amžiuje prieš Kristų panašūs jausmai aplankė Izraelio tautos žmones, buvusius tremty, toli nuo jų protėvių žemės, nuo jiems brangių žmonių. Jų priverstinis išvažiavimas bei Jeruzalės šventyklos, kurią jie vadino „mūsų akių džiaugsmas“, sunaikinimas daugeliui atrodė tarsi paties Dievo atsitraukimas iš jų gyvenimo. Bet štai vieną rytą pasigirsta Dievo balsas iš pranašo Ezechieliaus lūpų, skelbiantis, kad Jis nepaliko savo tautos, gyvenančios svetur, ir Jo šlovė nebuvo sunaikinta kartu su Šventyklos griūtimi! Ji persikėlė į svetimas žemes kartu su jais, atrasdama jų širdyse sau naują vietą.

Brangieji, linkėdamas Jums palaimos šį šventų Velykų rytą, meldžiu, kad jumyse visada būtų gyvas tikėjimas, jog mūsų tėvų Dievas visada yra su Jumis, kad ir kur Jūs bebūtumėt, ir visa tai, kas turi vertę – šeima, namai, mylimų žmonių jausmai, Dievo šlovė ir mūsų tautos garbė – nesunaikinama laiko, atstumo ir neapribojama vietos. Šiuo momentu istorijoje, kai trečdalis lietuvių gyvena užsieny, esame pašaukti išmokti branginti ir saugoti vienas kitą labiau nei bet kada. Esame pašaukti išmokti didžiuotis ne vien tik mūsų protėviais, ne vien tik istorine Lietuvos didybe, ne vien tik iš akmenų pastatytomis bažnyčiomis, bet ir didžiuotis ta Lietuva, ir ta Bažnyčia bei ta protėvių dvasia, kuri gyvena kiekvieno mūsų širdyje ir su kiekvienu keliasi, jam keliantis į svetimas žemes, ir praeity, ir šiais laikais.

Velykos, ši nuostabi prisikėlimo šventė, yra Dievo ir krikščionių šauksmas pasauliui, jog pranašui Ezechieliui apreikšta Šventykla, tie amžinieji Viešpaties Namai, ir Kristus nėra sunaikinami. Sueikime šią dieną pabūti kartu, drauge ir tokiu būdu paliudykime pasauliui, jog ir mes, kaip tauta ir Bažnyčia, kartu su mūsų namais esame nesunaikinami, nes esame įsišakniję Kristuje ir vienas kitame.

Lai Kristus įneša į Jūsų gyvenimus ramybę ir viltį. Tepadaro Jus nesugriaunamomis Jo šlovės ir Lietuvos šventyklomis.

Linkiu palaimingų Šventų Velykų!

Prel. Edmundas J. Putrimas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija