2014 m. gegužės 9 d.    
Nr. 19
(2090)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

2014-ųjų Kalbos premijos laureatai

Kalbos premijos laureatai Janina
Mateikienė ir Romas Kaunietis

Trečiadienį, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, vienuoliktąjį kartą surengtuose Spaudos pusryčiuose paskelbtas Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sprendimas dėl Felicijos Bortkevičienės 2014 metų Kalbos premijos laureatų. 2014 metų Kalbos premija už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą skirta partizaninio karo metraštininkui Romui Kauniečiui; už išskirtinį dėmesį taisyklingos kalbos vartojimui žiniasklaidos pranešimuose ir savanorystės veiklą tarp neįgalių žmonių – LRT Lietuvos radijo žurnalistei Janinai Mateikienei. Prieš paskelbiant šių metų laureatus renginio dalyviai tylos minute pagerbė 2004-ųjų Kalbos premijos laureato prof. Vlado Žuko atminimą.

2014 metų Kalbos premijos laureatams premija bus įteikta gruodžio 9 dieną baigiamajame Kristijono Donelaičio 300-osioms metinėms paminėti skirtame renginyje Nacionalinėje filharmonijoje (2014-uosius Seimas yra paskelbęs Kristijono Donelaičio metais; trečius metus yra vykdoma Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos parengta minėjimo programa). Premija įamžina žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą. Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

Į vienuoliktuosius Spaudos pusryčius Signatarų namuose susirinkusius žurnalistus, leidėjus, rašytojus, kalbos žinovus, politikus pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė sakė, kad spaudos atgavimas daugiau kaip prieš 100-metį reiškė ne tik legalią lietuviškos spaudos leidybą, bet ir galimybę formuoti lietuvišką politiką, partijų kūrimąsi, kuris galiausiai lėmė Lietuvos valstybės atkūrimą. Neatsitiktinai Juozas Tumas-Vaižgantas spaudos atgavimą Lietuvos likimui yra pavadinęs svarbesniu už... Žalgirio mūšį. Seimo Pirmininko pavaduotoja pabrėžė, kad šiuos metus pasitikome ir gyvename kartu su Kristijonu Donelaičiu. Jo 300-ųjų metinių minėjimo programą Komisija parengė dar 2010 metais ir ji buvo priimta kartu su atitinkamu Seimo nutarimu. I. Degutienė sakė: „Spaudos atgavimo kovų kontekste, ir šiuolaikinių problemų kontekste turiu paklausti, ar šiandien lietuviškas žodis yra vertybė? Žodis, dėl kurio kovota ir kuris lėmė mūsų didelės kultūros reiškinį. Manau, kad šis klausimas labiausiai nukreiptinas mokslo, švietimo, politikos elitui. Jei rodysime pavyzdį toliau puoselėdami ir kurdami mūsų kalbą visose gyvenimo srityse, būsime įdomūs pasauliui, nes būsime viena iš daugelio jo gyvybingų dalių. Linkiu kiekvienam su viešu žodžiu susijusiam žmogui Lietuvoje pasitikėjimo Lietuva, jos kalba ir jos kultūra“.

Spaudos pusryčių pranešimą paskelbė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, susirinkusiuosius pasveikino Viktorija Miškūnaitė (sopranas) ir Audronė Kisieliūtė (fortepijonas).

Spaudos pusryčių tradicija pradėta 2004 metais minint lietuviškos spaudos atgavimo 100-metį.

Artūras Zeleniakas

Olgos Posaškovos (LRS) nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija