2014 m. gegužės 9 d.    
Nr. 19
(2090)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kas slypi po teisėsaugininkų togomis

Gegužės 3 dieną, eidamas 70-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis. Jis gimė 1945 m. sausio 2 d. Delnickuose, Marijampolės apskrityje, agronomo, visuomenės veikėjo, Klaipėdos krašto sukilėlio Richardo Milkeraičio ir ūkininkaitės Emilijos Rutkauskaitės šeimoje, buvo vyriausias iš keturių vaikų. 1963 metais baigė Klaipėdos IV vidurinę mokyklą, o 1974 metais – teisę Vilniaus universitete. Dirbo tardytoju prokuratūroje, specialistu medžioklės ūkyje, Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų tardytoju, Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo komiteto patarėju, Lietuvos Respublikos Seimo antrosios kadencijos kontrolieriumi. Aktyviai ir principingai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame gyvenime: buvo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas (1989–1992), Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narys nuo įsikūrimo (1989 m. gegužės 27 d.) ir seimelio narys (1996–1999), Nepriklausomybės partijos narys (1990–2002), Lietuvos piliečių chartijos narys, Lietuvių fronto bičiulių sambūrio pirmininkas (nuo 2007 metų), vienas Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjų ir Lietuvninkų bendrijos lyderių, Piliečių Santalkos inicijuotos pilietinės akcijos „Neišduok“ signataras (2007), Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui ištirti narys, aktyvus publicistas, daugelį metų nuoširdžiai talkino Eglei Kusaitei siekti teisingumo. Jis, būdamas Generalinės prokuratūros tardytoju, bandė ištirti visą 1990–1991 metais vykdytą sąmokslą prieš Lietuvą, į bendrą bylą sujungdamas ne tik tuos kelis žinomus, vėliau nuteistus komunizmo apologetus M. Burokevičių, J. Jarmalavičių, J. Kuolelį, bet ir visų Lietuvai alternatyvių okupacinių struktūrų – autonomijų pietryčių Lietuvoje ir Klaipėdoje, SSRS prokuratūros, milicijos (OMON), Naujosios Vilnios banko, prosovietinės propagandos ir pan. kūrėjus – lygiai pagal tą patį šabloną šiuo metu Kremlius veikia ir pietryčių Ukrainoje. K. Milkeraitis, bene vienintelis iš prokuratūros, savo ikiteisminiams tyrimams naudojo nespėtus iš Lietuvos išvežti KGB archyvo likučius. 1995 metais K. Milkeraičio iniciatyva buvo išleista nedidelė, tuomet labai populiari knygelė – KGB dokumentų rinkinys „Iš naujausios Lietuvos istorijos“, kurios įvadą rašė K. Milkeraitis. Tuo metu (LDDP valdymo laikais) tai buvo gana pavojingas užsiėmimas, nes turtą perėmę buvę komunistai ir kagėbistai turėjo didžiulę įtaką, gatvėse vyko atviri susišaudymai tarp gaujų, atvirai buvo išvagiami ir žlugdomi bankai, kagėbistų prižiūrimas EBSW aštuonkojis už grašius supirkinėjo ir žlugdė gamyklas ir įmones, o „Vilniaus brigada“, kurios lyderių ryšiai su KGB minimi ir šiame leidinyje, nesislapstydami terorizavo visą Vilnių.


Susirūpinusio lietuvio balsas

Garbė Tau, Viešpatie, už vardą, kur nešioju,
Ir už sodybas mūs tėvų tėvų,
Už žemę, kur mana tauta sustojo,
Už sielą, gyvą tik alsavimu Tavu.

(B. Brazdžionis)

Gegužės 5 dieną Kaišiadoryse turėjo vykti keturiolikos garliaviečių teismas, kurie neva trukdė valdžios atstovams vykdyti teismo nutartį. Teismo posėdis buvo atidėtas. Vieni sakė, kad susirgo teisėjas, kiti aiškino, kad iki prezidento rinkimų valdžia nenori triukšmo. Kodėl teismas turėjo įvykti Kaišiadoryse, o ne Kaune? Pasirodo, kad ir dabar yra kaip sovietiniais laikas: „nusikaltimą“ padaro Vilniuje, o teisia Širvintose. Už ką galėjo būti teisiami šie garliaviškiai? Teismas neteisė tų, kurie, vykdydami vieno Garliavos namo užpuolimą, suplėšė vėliavą, išlaužė duris, išdaužė langus, pagrobė mergaitę. Neteisė pedofilų-žudikų. Taigi, ar garliaviškių nusikaltimas didesnis už pastarųjų? Garliaviškių kaltė buvo ta, kad jie norėjo padėti artimui.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija