2014 m. gegužės 23 d.    
Nr. 21
(2092)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Profsąjungos dėmesys jaunimui

Benjaminas ŽULYS

Grupė akcijos dalyvių
su baltomis mimų kaukėmis.
Antras iš dešinės – Kęstutis Juknis
Ievos Žekevičiūtės nuotrauka

Gegužės 1 dieną neįprasta eisena nusitęsė nuo Kauno Laisvės alėjos vidurio (čia įsikūrusi Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“) iki Vytauto Didžiojo paminklo šalia miesto Savivaldybės. Tos eisenos dalyviai buvo ant veidų užsidėję baltas mimų kaukes. Įspūdingas renginys buvo pavadintas „Išgirskime jaunimą – jis nori dirbti Lietuvoje“. Renginio organizatorius – Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“, jos pirmininkas Kęstutis Juknis, jaunimo savanoriai.

Profsąjungos vadovas atkreipė dėmesį į žinomą situaciją Lietuvoje dėl jaunimo padėties šalyje. „Mūsų jaunimas yra sąmoningas, greitai reaguoja, buriasi į organizacijas. Jaunuoliams atsibodo laukti, kol viskas šalyje susitvarkys savaime, kol valdžios pareigūnai susipras, ir jauni kvalifikuoti specialistai bus laukiami vienoje ar kitoje darbovietėje“, – sakė K. Juknis. „Norime, kad jauni žmonės būtų išklausomi ir matomi darbo rinkoje. Juk anksčiau ar vėliau jiems reikės dirbti, pasirūpinti savo ateitimi, išlaikyti šeimas. Jaunimas – mūsų ateitis, tai visiems žinoma. Tik ne visi valdininkai tai nori įsisąmoninti ir padėti jaunimui įsidarbinti Lietuvoje. O juk įvairiose įstaigose, organizacijose dirba šitokia armija, dešimtys tūkstančių pareigūnų, tik jaunimui jie nesuranda nei laiko, nei noro, kitaip tokios padėties nepavadinsi. Politikai daug žada, o rimtų veiksmų nesiima. Pasibaigus mokslo metams, daug jaunų kvalifikuotų specialistų patraukia į darbo biržą. Tačiau darbdaviams reikia ne vien kvalifikuotų, bet ir darbo patirties turinčių darbuotojų. Bet kaip jos įgyti, jei jaunuolio nenorima įdarbinti? O jei kai kurie įdarbinami, tai dažnai tenka skaudžiai nusivilti pirmąja darbo patirtimi. Pavyzdžiui, su juo nepasirašoma darbo sutartis, neapmokamas viršvalandinis darbas, netgi taikomas nebaudžiamas psichologinis smurtas, daug kur vyrauja nesaugios darbo sąlygos“. Todėl nieko nuostabaus, kad daug jaunuolių išvyksta dirbti, gyventi į užsienį, nors smagiausia būtų dirbti Lietuvoje. Tame užsienyje irgi ne viskas gražu, kaip kai kada teigiama. Vergiškos darbo sąlygos, nesiskaitymas su atvykėliu net turinčiu aukštąjį išsilavinimą, daug kur ten įprastas dalykas. Bet jaunuoliai dirba ir skaičiuojant mūsų pinigais, neblogai uždirba, todėl tokias sąlygas iškenčia. Grįžę į Lietuvą, perkasi butus, automobilius. Bet aišku, kad tai – ne išeitis. Protų nutekėjimas, darbščių rankų praradimas – įprastas mūsų gyvenimo reiškinys. O didžiausią kainą priversta mokėti pati mūsų valstybė.

K. Juknis sakė, kad šia eisena su mimų kaukėmis nėra ko nors kaltinimas, pasmerkimas, reikalavimas. Tuo tik norima atkreipti dėmesį, kad tinkami sprendimai gali pakeisti padėtį, prisidėti prie valstybės ekonomikos kėlimo.

Tos mimų kaukės – noras ir siekimas ironiškai parodyti, kad jaunuolius mažai kas nori išgirsti, atkreipti valstybės institucijų, žiniasklaidos, visuomenės dėmesį į jaunimo įdarbinimo, darbo sąlygų gerinimo problemas. Jaunimas, ypač kvalifikuotas, nori dirbti Lietuvoje. Tokias mintis išsakė ir „Sandraugos“ Jaunimo bendruomenės vadovė Lina Balaišytė, kiti renginio dalyviai. Visada svarbu patraukli darbo vieta, solidus darbo užmokestis, supratingumas, kad jauni žmonės nori ir gali tobulėti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija