2014 m. gegužės 30 d.    
Nr. 22
(2093)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Papildomai apie vyskupą Joną Kalvaną

„XXI amžiaus“ gegužės 9 dienos numeryje paskelbtas kun. Dariaus Petkūno straipsnis „Ryški Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios asmenybė“. Jame išsamiai nušviestas vyskupo Jono Kalvano gyvenimo kelias, jo nuopelnai savajai religinei bendrijai ir ekumenizmui – įvairių krikščionių bendrijų, tarpusavio ryšių ugdymui. Pažymima, kad jo iniciatyva yra įvykę pirmieji Lietuvoje tarpkonfesiniai maldos susibūrimai. Visa tai puiku, bet liko nepastebėta jo talka Šventojo Rašto Naujojo Testamento vertimui prieš daugiau kaip 40 metų.

Katalikų Bažnyčios Vatikano Antrasis Susirinkimas (1962–1965) paskatino katalikų mokslo žmones versti Šventąjį Raštą iš originalo kalbų, pasinaudojant visais istorijos bei literatūros mokslų laimėjimais ir bendradarbiaujant su kitų krikščionijos atšakų Biblijos problemų tyrinėtojais. Tuometiniai Lietuvos vyskupijų vadovai Naująjį Testamentą iš graikų kalbos versti pavedė Šventojo Rašto mylėtojui kunigui Česlovui Kavaliauskui, o šis pakvietė kunigą Vaclovą Aliulį MIC būti vertimo redaktoriumi ir kunigą profesorių Juozą Grigaitį MIC – ginčytinų klausimų arbitru. Tai buvo bene 1967 metų rudenį.

Po poros metų, kai vertimo darbas jau buvo gerokai įsibėgėjęs, su kunigu Č. Kavaliausku nutarėme, kad jau galime ieškoti bendradarbiavimo su kitais Lietuvos krikščionimis. Taigi parašiau laišką (nebeatsimenu, iš kur gavęs adresą) Lietuvos Evangelikų Liuteronų Senjorui Vilhelmui Burkevičiui. Senjoras perdavė laišką savo pavaduotojui, Tauragės evangelikų liuteronų klebonui Jonui Kalvanui, vėliau tapusiam vyskupu. Šis ne tik atsiliepė laišku, bet 1970 metų pradžioje pats mane Vilniuje aplankė ir atvežė Vakaruose išleistą evangelikų baptistų veikėjo dr. Algirdo Jurėno Naujojo Testamento ir Psalmyno vertimą. Tuo vertimu kartkartėmis pasinaudojome, ieškodami graikiškojo originalo žodžių prasmės, tačiau mes norėjome ne tik tikslaus, bet ir gyvai skaitomo vertimo, todėl Jurėno nemėgdžiojome. Per vyskupą J. Kalvaną tuomet ir vėliau esame gavę bibliniam darbui naudingų veikalų vokiečių ir anglų kalbomis, jis pranešė apie mūsų bendradarbiavimą Pasaulinei Biblijos draugijai.

Išverstą ir suredaguotą vertimą dalimis siuntinėjome gerbiamajam J. Kalvanui, o jis pasiūlė nemaža patikslinimų, kurių didžiumą įtraukėme į spaustuvei duodamą rankraštį ir knygos pratarmėje jam padėkojome. 1973 metų pradžioje gavęs dalį išspausdinto tiražo, J. Kalvanas jį paėmė platinti tarp evangelikų liuteronų ir atskiru raštu pristatė kaip tinkamą vartoti asmeniškai ir pamaldose, nors ir ne visos jo siūlytos pataisos buvo įtrauktos. Turiu pažymėti, kad tos pataisos nebuvo susietos su tikėjimo klausimais, bet greičiau su kalbos bei stiliaus niuansais.

Tą kun. Č. Kavaliausko Naujojo Testamento vertimą su nežymiais patikslinimais iki pat šių dienų pakartotinai leidžia Lietuvos Vyskupų Konferencija ir Lietuvos Biblijos draugija. Jame yra ilgiems laikams įsitvirtinusi ir vyskupo Jono Kalvano triūso dalelė.

Kun. Vaclovas Aliulis MIC

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija