Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika

Kai žodis susuka lizdą...

Poezija pavasarį skambėjo 50-ąjį kartą

Romas BACEVIČIUS

50-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas Kęstutis Navakas

Gegužės 30 dieną Kaune, Maironio literatūros muziejaus kiemelyje, iškilmingai vainikuotas 50-asis tarptautinio „Poezijos pavasario“ festivalio laureatas. Juo tapo kaunietis poetas Kęstutis Navakas už 2013 metais išleistas poezijos knygas „100 du“ ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + meilės eilėraščių“. Kūrėjui atiteko ir Kauno miesto savivaldybės teikiama Maironio premija, 10 tūkst. litų, kaip „Poezijos pavasario“ nugalėtojui. Ąžuolo lapų vainiką K. Navakui užkabino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Meras irgi buvo apdovanotas – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas ir dailininkas Gvidas Latakas merui padovanojo paveikslą, kad šis, kabodamas jo kabinete liudytų kultūros svarbą miestui. K. Navaką apdovanojo „Kauno diena“, spausdinanti jo tekstus, bei judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. „Šeimininkės“ žurnalo prizu apdovanota Dovilė Zelčiūtė, o įmonės „Lonas“ prizą poetų šeimai – čiužinį – gavo Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa. Rašytoja Marija Macijauskienė apdovanota „Kauno spaudos“ prizu.

Kronika

Įvertintas už poeziją

Gitana Kudulienė

Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos laureatas Augustinas Dainys

NAISIAI. Čia įteikta 38-oji respublikinė Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos skirta premija atiteko poetui ir filosofui, vilniečiui Augustinui Dainiui už pernai Lietuvos rašytojų leidyklos išleistą knygą „Akys girdi sielagėlę“. Šiais metais premijos įteikimo šventė „Tylios mano dainos...“ išsikraustė iš Z. Gėlės literatūros muziejaus į Naisių vasaros teatro ir bendruomenės kultūros namus. Renginio vedėja Rita Žukauskienė pristatė svečius, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija „Ikaras“ parodė literatūrinę kompoziciją, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Varkalienė perskaitė komisijos protokolą, kuriame teigiama, kad buvo vertintos šešios debiutinės poezijos knygos: Giedrės Maybe „Sapno sodų nemigos“, pakruojietės Laimos Užkuraitės-Černiauskienės „Išdrįsti“, Dovilės Kuzminskaitės „Namas su paukščio ženklu“, Aldutės Šereikaitės-Žiugždienės „Prie Šventosios ir Šešupės“, Elenos Borusevičiūtės „Nesutemsta už lango“ ir Augustino Dainio „Akys girdi sielagėlę“. Balsų dauguma nutarta Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premiją skirti A. Dainiui. Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus laureatą apjuosė vardine tautine juosta, įteikė premiją (1500 Lt), mero Algimanto Gaubo padėkos raštą, Kultūros centro direktorius Raimondas Sinkevičius įteikė pereinamąjį prizą. Laureatą savo ir Seimo narės Rimos Baškienės vardu pasveikino Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė, sėkmės linkėjo Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Ingrida Klupšaitė, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos atstovai.

Kronika

Eiliuotus posmus keitė dainos

Bronius VERTELKA

Ukmergės literatų draugijos pirmininkė Leonora Jankeliūnienė (dešinėje) su kėdainiškiais poetais Nijole Dranseikiene ir Vaclovu Volkumi priešais centrinius dvaro rūmus

UŽUGIRIS. Priešpaskutinę pavasario dieną į restauruotus centrinius Prezidento A. Smetonos dvaro rūmus rinkosi poezijos ir muzikos gerbėjai. Nuostabiai šiltą šventę organizavo Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir rajono literatų draugija. Čia pleveno liepsnelės žvakių, kurias uždegė kraštietis, Kaune gyvenantis poetas Alfas Pakėnas.

Šventę pradėjusi viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Virginija Tylienė sakė, jog šie metai ypatingi – minime lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų sukaktį. Poeto gimtinėje Lazdynėliuose jo atminimui sodinamame ąžuolyne neseniai buvo pasodintas 300-asis ąžuoliukas. Rugpjūtį bus minima pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 140 metų gimimo sukaktis. Jam nebuvo svetima grožinė literatūra, poezija, kalba. V. Tylienė sakė, kad ši šventė – vienas iš prasidėjusios Ukmergės miesto šventės renginių, ir pristatė jos svečius: poetus Vainių Baką, Alfą Pakėną, kaunietę rašytoją ir poetę Oną Miliukaitę-Delonienę, Jonavos ir Kėdainių rajonų literatų draugijų atstovus.

Kronika

Apdovanotas literatūros kritikas

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė, literatūrinės premijos laureatas, rašytojas Valentinas Sventickas ir prozininkas, akademikas Vytautas Martinkus dvarelio kieme

PUZINIŠKIS. Tie, kam svarbi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybė ir kūryba, gegužės 16-ąją vyko į rašytojos gimtąjį dvarelį. Čia Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius Aukštaitijos šviesuolės vardinės literatūros premijos laureato regalijas įteikė literatūros kritikui Valentinui Sventickui už knygą „Guriniai“. Jau tris dešimtmečius teikiama literatūrinė G. Petkevičaitės-Bitės premija (įsteigta 1983 metais), skiriama už grožinės literatūros – prozos – kūrinį, keliantį moralines, dvasines problemas, humanistines, švietėjiškas idėjas, kurios akivaizdžios rašytojos veikloje ir kūryboje. Nuo 2008 metų ją teikia Panevėžio rajono Savivaldybės viešoji biblioteka. Literatūros kritikas V. Sventickas – 26-asis šios premijos laureatas. Taip įvertintas antras šios profesijos žmogus (2008 metais šią premiją gavo prof. Viktorija Daujotytė).

Kronika

Rinkosi literatūros mylėtojai

RIETAVAS. Saulėtą, alyvų ir kaštonų žiedais pasipuošusį gegužės vakarą Rietavo parke prie didžiojo tvenkinio rinkosi literatūros ir muzikos mylėtojai. Čia, plačiašakių kaštonų paunksmėje vyko tradicinė šventė „Rietavo literatūrinis pavasaris – 2014“. Ši šventė gyvuoja du dešimtmečius – nuo 1994 m. gegužės 27 d., kai į pirmąją tokią šventę kvietė tik Rietavo literatai, iki šiandien, kai šventėje skambėjo ne tik šeimininkų rietaviškių, bet ir svečių – Gargždų, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių, Šilalės, Telšių literatų – kūrybos posmai ir proza. Šventė išaugo, suformavo savo dalyvių ir žiūrovų ratą. Per parką nuvilnijo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos akordeonistų ansamblio (vadovas – mokytojas Juozas Barsteiga) atliekamo Oginskio polonezo garsai. Jiems pritarė įvairiabalsis paukštelių choras. Literatūrinis pavasaris prasidėjo šviesios atminties poetės rietaviškės Birutės Lengvenienės eilėmis, kurias perskaitė jos vyras Petras Lengvenis. O po to rietaviškiai ir svečiai dovanojo savo kūrybą šventėn susirinkusiesiems. Poeziją keitė muzika, proza ir vėl poezija. Senasis parkas prisipildė grožio, gerumo ir draugiškumo. Svečiai iš Kėdainių ir Kelmės dovanojo ne tik eilėraščių, bet ir dainų, kurios, akomponuojant gitaroms, papuošė renginį. Šventės dalyvius ir svečius sveikino ir kūrybinės sėkmės linkėjo Rietavo savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė ir jos pavaduotoja Jolanta Bertauskienė.

Kronika

Jono Aisčio premija – poetui Juliui Kelerui

Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūros premijos skyrimo komisija gegužės 19 dieną svarstė, kam skirti Jono Aisčio literatūros premiją. Šiais metais pasiūlytos poezijos knygos: Viktoro Rudžiansko „Vienas“ ir „Ponia Klara“ ir Juliaus Kelero „Vėliau, gerokai vėliau“. 2014 metų J. Aisčio literatūros premiją už klasikinei lietuvių poetinei tradicijai būdingo emocionalumo ir vaizdingumo puoselėjimą šiuolaikinėje lietuvių poezijoje nutarta skirti poetui, fotografui, dramaturgui Juliui Kelerui. Su dainiškąja Jono Aisčio poezijos klasikine tradicija šio poeto kūrybą sieja dienoraštinis intymumas, nuolatinės gyvenimo kaitos temos, kultūrinės atminties ženklai.

Kronika

Į muziejų suskrido pasaulio drugiai

Panevėžio miesto savivaldybės mero patarėjas Petras Luomanas ir Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė įteikė padėkas

PANEVĖŽYS. Kraštotyros muziejuje veikia nauja ekspozicija ,,Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“. Ekspozicijos ašis – gamtininko Valerijono Straševičiaus (1885–1968) surinkta vabzdžių kolekcija – 6500 vienetų (1290 rūšių). V. Straševičiaus rinkinys – viena didžiausių pasaulio drugių, vabalų ir plėviasparnių kolekcijų Lietuvoje. Kai kurie egzemplioriai gamtoje labai reti ir saugomi, o kiti – ir visai išnykę. Dar studijų metais susidomėjęs vabzdžiais, ypač drugiais ir vabalais, gamtininkas kolekciją pradėjo kaupti 1915 metais. Tiesa, joje yra eksponatų, sugautų daugiau nei prieš 100 metų – seniausi datuoti 1870, 1874 metais. V. Straševičiaus surinktas lobis į muziejų pateko 1942 metais tuometinio muziejaus vedėjo D. Urbo ir gamtininko J. Elisono dėka. 1943 metais muziejuje buvo įrengta gamtos ekspozicija, bet ši kolekcija nebuvo eksponuojama. Vabzdžių rinkinys pradėtas tvarkyti 1987 metais, kai buvo įkurtas Gamtos skyrius. Kauno zoologijos muziejaus darbuotojams padedant, 1973 metais buvo tiksliai nustatyta drugių ir vabalų geografija. Nuolatinė V. Straševičiaus surinktų vabzdžių ekspozicija muziejuje (Respublikos g. 3) buvo atidaryta 1975-ųjų pavasarį. Deja, jau po dešimtmečio, įstaigai persikėlus į naujas patalpas Vasario 16-osios g. 23, kolekcijos lankytojai neišvydo. Tik nuo 1990 metų pertvarkytoje gamtos ekspozicijoje vabzdžiai vėl buvo eksponuojami, mėgiami ir noriai lankomi. Daugiau nei dvidešimt metų veikusi gamtos ekspozicija nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų, todėl pribrendo laikas keistis.

Kronika

Motinystę išaukštinusi paroda

IGNALINA. Krašto muziejuje veikė ignaliniečio menininko Jono Grundos autorinė skulptūrų ir tapybos paroda „Mama, neik į darbą“, skirta Motinos dienai. Pasidžiaugti kūrėjo darbais atėjo jo bičiuliai, artimieji, kolegos menininkai, savivaldybės atstovai.

Šioje parodoje stengtasi atskleisti žmogaus ir gamtos harmoniją. Pats gražiausias Dievo kūrinys – moteris, o pati kilniausia misija – motinystė. Kaip sakė Viljamas Breikas, „per daug amžinybės vyro akiai“. Žemė Motina kiekvieną pavasarį pražysta nauja gyvybe, išaugina derlių, taip ir moteris, gyvybės nešėja, dovanoja pasauliui naują žmogų. Ši mintis perteikiama medžio skulptūromis, įdomiais tapybos motyvais. Ir atlikimo technika, ir idėjomis J. Grundos darbai labai modernūs, turintys gilią prasmę. Paroda „Mama, neik į darbą“ skirta šių dienų skubos pasauliui, įkūnija vaiko prašymą ir didžiausią norą – būti su savo mama.

Kronika

Kaimo dvasia dvelkianti tapyba

UKMERGĖ. Kraštotyros muziejaus parodų salę puošė Jono Klimašausko tapyba. Buvo eksponuojami 24 kūriniai: peizažai, natiurmortai, buitinių scenų vaizdai. Visi šie eksponatai bei daugelis kitų autoriaus darbų yra saugomi muziejaus dailės rinkinyje.

J. Klimašausko kūryba tikrai įvairiapusė. Jis paliko ne tik gausią tapybos darbų kolekciją, tačiau ir skutinėtų margučių, tremtyje siuvinėtų rankdarbių, dekoratyvių šiaudinių aplikacijų lobyną. Autorius gimė 1911 metais Panevėžio apskrityje Dembuvkos kaime, ūkininko šeimoje. Mokėsi kunigų seminarijoje, bet dėl ligos jos nebaigė. Vėliau baigė meteorologų kursus. 1951 metais buvo ištremtas į Tambovo sritį, paskui – į Tomsko sritį Teguldetsko rajoną. Tremtyje susidomėjo siuvinėjimu. 1958 metais J. Klimašauskas grįžo pas šeimą į Ukmergę, ilgus metus dirbo meteorologijos stotyje. Domėtis daile, piešti J. Klimašauskas pradėjo paauglystėje. 1977 metais įstojo į Liaudies meistrų draugiją, dalyvavo parodose Ukmergėje, Vilniuje, Panevėžyje, Biržuose. Mirė 1980 metais.

Kronika

Varnas varnui akies nekerta?

Adomas Varnas. Politikos pamoka

Kaunas. Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje pristatomi prieš 100 metų sukurti įžymaus lietuvių dailininko tapytojo, grafiko, pedagogo Adomo Varno (1879–1979) politikos ir visuomenės veikėjų šaržai, tapybos, grafikos darbai, pašto ženklai, pirmieji lietuviški pinigai bei jų eskizai. Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą fiksavęs dailininkas savo darbais – pašto ženklais ir banknotų eskizais – nuoširdžiai prisidėjo prie jaunos valstybės kūrimo, o šaržais nevengė pašiepti Lietuvos nepriklausomybe abejojančių politikų, visada likdamas ištikimas tautinės valstybės idėjai.

Atmintis

Prabėgantis vėjas…

Margaritos Dvarionaitės recenzijų žodis

Marija Macijauskienė

Margarita Dvarionaitė Vido Naujiko nuotrauka

Margarita Dvarionaitė – pirmoji Lietuvoje simfoninio orkestro dirigentė. Ji gimė 1928 m. gegužės 31 d. Liepojoje, pianisto, vargonininko ir instrumentų meistro Kazimiero Dvariono šeimoje. Muzika supo nuo mažumės: ji priklausė žymiai muzikų dinastijai, buvo kompozitoriaus Balio Dvariono dukterėčia. 1949 metais baigė Kauno konservatoriją, Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasę. Vėliau studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, Iljos Musino simfoninio dirigavimo klasėje. 1957 metais iš Sankt Peterburgo parsivežtas simfoninio orkestro dirigentės diplomas. Po studijų tapo Lietuvos operos ir baleto teatro dirigente ir čia dirbo 1957–1961 metais. 1961–1993 metais buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro dirigentė. Dirigavo pasaulinės simfoninės muzikos klasikų kūrybą, parengė daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių premjeras. Dirbo ir pedagoginį darbą. Nuo 1969 metų ilgą laiką dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kelerius metus dirbo Konservatorijos Kauno fakultete. Beveik 50 metų aktyviai reiškėsi periodinėje spaudoje – paskelbė daugiau kaip 160 publikacijų įvairiomis (ne tik muzikos) temomis. Aktyviai dalyvavo TV ir radijo laidose, prisiminimų vakaruose. Keletą paskutinių gyvenimo metų rengė knygą „Žiupsnelis iš praeities ir dabarties“ (amžininkų portretai, atsiminimai, recenzijos, nekrologai). Mirė 2008 m. kovo 15 d., palaidota Antakalnio kapinėse.