2014 m. birželio 6 d.    
Nr. 23
(2094)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Kaimo dvasia dvelkianti tapyba

UKMERGĖ. Kraštotyros muziejaus parodų salę puošė Jono Klimašausko tapyba. Buvo eksponuojami 24 kūriniai: peizažai, natiurmortai, buitinių scenų vaizdai. Visi šie eksponatai bei daugelis kitų autoriaus darbų yra saugomi muziejaus dailės rinkinyje.

J. Klimašausko kūryba tikrai įvairiapusė. Jis paliko ne tik gausią tapybos darbų kolekciją, tačiau ir skutinėtų margučių, tremtyje siuvinėtų rankdarbių, dekoratyvių šiaudinių aplikacijų lobyną. Autorius gimė 1911 metais Panevėžio apskrityje Dembuvkos kaime, ūkininko šeimoje. Mokėsi kunigų seminarijoje, bet dėl ligos jos nebaigė. Vėliau baigė meteorologų kursus. 1951 metais buvo ištremtas į Tambovo sritį, paskui – į Tomsko sritį Teguldetsko rajoną. Tremtyje susidomėjo siuvinėjimu. 1958 metais J. Klimašauskas grįžo pas šeimą į Ukmergę, ilgus metus dirbo meteorologijos stotyje. Domėtis daile, piešti J. Klimašauskas pradėjo paauglystėje. 1977 metais įstojo į Liaudies meistrų draugiją, dalyvavo parodose Ukmergėje, Vilniuje, Panevėžyje, Biržuose. Mirė 1980 metais.

J. Klimašausko tapyba dvelkia kaimo dvasia. Tai – senos sodybos, kryžiai, miškas, pieva, čiurlenanatis upelis. Autoriaus natiurmortų motyvai – gėlių puokštės: bijūnų, rugiagėlių, alyvų, ramunių, aguonų, rožių... J. Klimašausko tapomos buitinės scenos išduoda, jog autorius savamokslis. Vaizduojamos žmonių figūros šiek tiek nerangios, statiškos, tačiau tiksliai atspindinčios įvairias buities detales. Senovinė krosnis, mediniai rakandai, šiuo metu jau nenaudojami mūsų aplinkoje, – tarsi XX amžiaus vidurio fotografijos, įamžintos J. Klimašausko drobėse.

J. Klimašausko siuvinėti darbeliai artimi jo tapybai. Gamtos motyvai, įvairiaspalvės gėlės puošia jo audinius. Kartais jis „siuvinėja“ dažais smulkiais potėpiais, kartais pluošteliu arba šešėliavimo technika spalvotais siūlais. Siuvinėjimo, komponavimo būdas ypač būdingas to laikotarpio grožio suvokimui. Jo siuvinėtuose darbeliuose pasitaiko tremties dalią atspindinčios simbolikos: gamtos grožio idilę sudrumsčia šmėsčiojanti grandinė ar tykantis voras.

Kiek kitokia jo kūryba – aplikacijos iš ištiesintų šiaudų stiebelių. Skirtinga nei tapyba technika sukuria detalizuotus dekoratyvius piešinius, labai techniškai, kruopščiai komponuojamus tamsaus kartono lakštuose.

Atskira J. Klimašausko kūrinių grupė – skutinėti velykiniai margučiai. Geometriniai raštai kiaušinio ovale komponuojami gana tradiciškai. Tarsi iš senų kryžių ar audeklų išnirę motyvai juosia centrą arba susitelkia galuose. J. Klimašausko margučiai dažyti natūraliais žemės atspalvių dažais, sukuriančiais mirgantį foną.

Kristina DARULIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija