Lietuvos
kultūros
galerija

Paveldas

Atgyjantis dvaras

Bronius VERTELKA

Antano Smetonos dvaro rūmai

Nemažai svečių sulaukianti muziejininkė Daiva Misiukienė

Panevėžietis Steponas Kairys sakė, kad iš Juozapo akmens buvo iškaltos centrinių dvaro rūmų kolonos

Kauno UAB „Struktūra“ techninis direktorius Vladas Petrauskas

Pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos garažas šiandien

Prie restauruoto prezidento Antano Smetonos dvaro

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ukmergės rajono meras Vydas Paknys kerpa restauruoto prezidento Antano Smetonos dvaro atidarymo juostą

1934 metais, minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla. Tik kelias vasaras valstybės vadovas sugebėjo čia praleisti, nes 1940-aisiais, Lietuvą okupavus rusams, dvaras buvo nacionalizuotas. Pokaryje Užugiryje veikė tuberkuliozės gydykla, narkologinis dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas.

Tik 2012 metų gegužės 2-ąją, gavus finansavimą, Kauno UAB „Struktūra“ pradėjo dvaro restauravimo darbus. Apie tai, ką jau pavyko padaryti, pasakojo atsitiktinai Užugiryje sutiktas bendrovės techninis direktorius Vladas Petrauskas. Jis sakė, kad dvaro centrinių rūmų ir kumetyno restauravimui, šių pastatų aplinkos tvarkymui, inžinerinių tinklų tiesimui ir kitiems darbams išleista 5,6 milijono litų. UAB „Struktūra“ atliko bendrastatybinius darbus: padarė apdailą, perdengė stogus, nutinkavo fasadus, sudėjo langus, suklojo parketą.

Kumetyno sienos buvo drėbtos iš molio. Jos išsaugotos tokios pat kaip ir buvo, bet sustiprintos monolitinėmis gelžbetonio kolonomis, viršuje uždėjus gelžbetonio žiedą ir suklojus perdangos plokštes. Pastato matmenys liko tie patys. Praktiškai jis buvo be pamatų. Molis buvo sukrėstas ant riedulių. Dabar kumetynas turi pamatus.

Centriniai dvaro rūmai savo grožiu traukia akį. Vaizdas iš tiesų malonus. Viduje, panaudojus senus koklius, sumūryta autentiška krosnis. Buvęs A. Smetonos kambarys išklotas autentišku parketu. Visi laiptai ir durys – iš ąžuolo. Buvo išlikusios dvejos autentiškos durys, tad pagal jas padarytos ir likusios. Geram tikslui pasitarnavo ir išsaugota langų atidarymo rankenėlė. Pagal ją pagamintos kitos – žalvarinės ir nunikeliuotos. Rūsyje aptiko drenažą iš keramikinių vamzdžių, nenaudotą ir užakusį. Manyta, kad jo nebuvo.

Netoli kumetyno – iš akmenų statytas Prezidento garažas atrodo taip, tarsi apynaujis. Štai kokie yra A. Smetonos laikų statinai.

Muziejininkė Daiva Misiukienė sakė, kad susidomėjimas dvaru yra didelis. Žmonės atvyksta grupėmis ir pavieniui. Neseniai lankėsi Trečiojo amžiaus universiteto studentai, maždaug 150 senjorų iš Vilniaus. Besišnekučiuojant su D. Misiukiene, užsuko sutuoktinių pora iš Kauno. „Vykome pro šalį, taigi kaip čia nepabūti“, – kalbėjo keliauninkai. Ponia Elena pradžioje nosį raukė, kad regi mažokai prisodintų gėlių. Jos vyras irgi murmėjo, jog fontaną galėjo restauruoti, negražus jis dabar. Bet abu tikėjo, kad A. Smetonos dvaras atrodys ne prasčiau nei senokai veikiantis Taujėnų dvaras.

Pabendrauti mielai sutiko inžinierius Steponas Kairys, su žmona atvykęs iš Panevėžio. Važiuodami pro Vadoklius, nepamiršo paimti skulptorių Gediminą Karalių, grįžusį gyventi į gimtinę. Steponas ir Gediminas – buvę vaikystės ir mokslo draugai. Profesorius buvo pasiėmęs fotoaparatą, juo užfiksavo ne vieną kadrą. G. Karaliaus, vieno pirmųjų nepriklausomos Lietuvos valstybinės kultūros ir meno premijos laureatų, akys švytėjo: pagaliau valstybė atsisuko į didžiulę istorinę vertybę – dvarus.

Profesorių automobiliu vežęs S. Kairys gėrėjosi autentiškomis centrinių rūmų kolonomis ir laiptais. Jis pasakojo, kad Stieprų kaime buvo du didžiuliai akmenys, vadinami Rapolo ir Juozapo vardais. Anot legendos, jie šliaužė artyn vienas kito. Kad nesusidurtų ir neištiktų didžiulė katastrofa, žmonės vežė kunigą juos pašventinti. Statant A. Smetonos dvarą, iš Juozapo akmens buvo iškaltos grakščios jo centrinių rūmų kolonos. S. Kairiui, gyvenusiam Poežerio kaime, šienaujant su tėvu teko pasnausti ant Rapolo akmens. Jis virš žemės iškilęs beveik iki žmogaus ūgio. Be to, S. Kairio tėvui Jonui teko bendrauti su prezidentu A. Smetona. Turėdamas ūkį ir norėdamas papildomai užsidirbti, jis žiemą kirsdavo Smetonos mišką ir veždavo arkliais į Ukmergę. O A. Smetona, į vąžį pasikinkęs eržilą, atveždavo jo uždirbtus pinigus.

Grožintis išpuoselėta aplinka, netikėtai užsimezgė pokalbis su dviem vyrais, Taujėnų seniūnijos priskirtais tvarkyti dvaro teritoriją ir prisėdusiais trumpo poilsio. Vienas, tvirtinęs esąs prisiekęs žvejys, kalbėjo, jog Lėno ežeras nestokoja žuvies, pats jame yra pagavęs stambių lydekų. Ežero dugną bandyta valyti. Darbus nutraukus, jis liko dumblėtas. Didžiausios  gylis – apie 5 metrai, vidutinis – maždaug 2 metrai. Bet ir tokio pakako, kad ežere ne vienas nuskęstų. „Tiek, matyt, gyventi jiems buvo skirta, nuo likimo nepabėgsi“, – filosofavo vyrai. Jie džiaugėsi, kad tvarkomas dvaras. Jo saugumui užtikrinti įrengta signalizacija. Bet kartais ir tokia priemonė nebepadeda – pavasarį vagys sugebėjo „pasisavinti“ priešgaisrinį siurblį... „Vagys yra bailūs sutvėrimai, duosi jiems atkirtį, tuoj išsibėgios“, – kalbėjo darbininkai.

Priešpaskutinę pavasario dienos popietę centrinių dvaro rūmų salėje vyko poezijos ir muzikos šventė. Joje dalyvavo ir Ukmergės rajono vicemeras Rolandas Janickas. Jis sakė, kad iki 2018-ųjų, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, čia laukia gausybė darbų. Dvare būtina atkurti tai, kuo jis galėjo didžiuotis prieškariu. Vicemeras tikėjosi verslių žmonių su savo idėjomis, su savo pinigais atėjimo, kad būtų tęsiamas dvaro pastatų restauravimas, išspręsti lankytojų apgyvendinimo, maitinimo klausimai. Šis dvaras – vienintelė, išskirtinė Lietuvoje vieta, jaunimo patriotinio auklėjimo centras, kadangi čia – prezidento A. Smetonos gimtinė, jo pastatyta mokykla, buvusi jo vasaros rezidencija. Prezidentas dvarą norėjo paversti pavyzdiniu ūkiu, kad šio krašto jaunimas galėtų mokytis, kaip tinkamai tvarkyti savo ūkį.

Užugiris, Ukmergės rajonas
Autoriaus nuotraukos

Prie restauruoto prezidento Antano Smetonos dvaro

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ukmergės rajono meras Vydas Paknys kerpa restauruoto prezidento Antano Smetonos dvaro atidarymo juostą

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 14-ąją apsilankiusi Ukmergės rajone, atidarė restauruotus pirmojo Lietuvos prezidento, Nepriklausomybės Akto signataro Antano Smetonos dvaro rūmus. „Lietuvos valstybės kūrėjai yra įkvėpimo šaltinis kiekvienai kartai. Šiandien naujam gyvenimui prikeliame pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvarą ir sukuriame atvirą erdvę visuomenei. Tai – reikšmingas įvykis Lietuvos valstybingumo liudijimui“, – sakė Prezidentė. Pasak jos, ukmergiškiai yra pavyzdys visai Lietuvai, kad bendruomenės moka susitelkti ir dirbti petys į petį, kad yra dalykų, kurie yra brangūs kiekvienam lietuviui ir nesunaikinami. Prezidentė akcentavo, kad valstybė turi palaikyti ir užtikrinti reikiamą paramą aktyvioms ir pilietiškoms bendruomenėms, kurios rūpinasi paveldo išsaugojimu. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų šis projektas gavo 5 mln. Lt paramą, savivaldybė skyrė 1,3 mln. Lt.

Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotraukos  

© 2014 „XXI amžius“