2014 m. birželio 27 d.    
Nr. 26
(2097)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Popiežiškoji sporto doktrina

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus su Tarptautinės
futbolo asociacijų federacijos (FIFA)
prezidentu šveicaru Jozefu Blateriu

Palinkėjimai futbolo pasauliui

Artėja Brazilijoje vykstančio svarbiausio sportinio žaidimo, futbolo, pasaulio čempionato baigiamoji stadija, atkrintamosios varžybos, kurios sutrauks dar didesnį šimtų milijonų mėgėjų ir sirgalių dėmesį. Todėl verta išsamiau apžvelgti popiežiaus Pranciškaus sielovadinius palinkėjimus visiems čempionato dalyviams – žaidėjams, teisėjams, rengėjams ir žiūrovams, kuriuose reiškiama viltis, kad šis svarbus tarptautinis įvykis taps ne tik sporto, bet ir tautų solidarumo švente, ugdančia susitikimo kultūrą. Iš Argentinos kilęs Šventasis Tėvas yra didelis futbolo gerbėjas ir tai žinant, įvairiomis progomis jam jau dovanota tokia gausybė žinomų komandų sportinių marškinėlių, kad jų turbūt užtektų visai komandai. Tačiau jis suvokia Bažnyčios misijų užduotį būti arti jaunimo visais jo gyvenimo aspektais, net ir sporte, kuris turi išskirtinę ugdomąją reikšmę ir gali svariai pasitarnauti evangelizacijai, krikščioniškų vertybių perteikimui. „Juk sportas – ne tik pramogavimo ir laisvalaikio praleidimo būdas, bet galimybė suvokti vertybes, kurios skatintų žmogaus gerumą bei padėtų visuomenei įtvirtinti taikingą ir brolišką visuomenę“, – aiškino popiežius Pranciškus birželio 12 dieną per Brazilijos nacionalinę televiziją transliuotoje kalboje.


„Degantys“ apaštalai Petras ir Paulius

Kun. Vytenis Vaškelis

Ne veltui sakoma, kad tikrieji evangelizuotojai yra šventieji, kurie nėra „įtalpinti“ meniškame vitraže, bet patys yra kaip vitražas. Jų širdys yra skaidrios, ir per jas netrukdomai, tarsi per saulės šviesoje mirguliuojančio vitražo stiklo gabalėlius, prasiskverbia kito pasaulio spinduliai, kurie pasiekia aplinkinius. Vieni iš jų, kaip antai Filipų kolonijos pamaldi gyventoja Lidija, išgirdusi apaštalo Pauliaus skelbiamą Evangeliją, Viešpačiui veikiant, atveria širdį ir priima Gerąją Naujieną (žr. Apd 16, 14), o kiti, deja, nutolina savo atsivertimą, nes, kaip kadaise atėniečiai, užsikemša savo ausis piktžodžiavimo „vatos“ gumulais (žr. Apd 17, 32), kad Dievo žodžio neišgirstų, neatsiverstų ir nebūtų pagydyti (žr. Iz 6, 9–10).

Dievo Dvasios įkvėpti drąsiausi Evangelijos skelbėjai bei visomis jėgomis Viešpaties pasiryžę klausyti labiau negu žmonių (žr. Apd 4, 19) pirmojo amžiaus artimiausi Kristaus mokiniai, kuriuose degė troškimas skelbti Tą, stengėsi, kad Jį įtikėtų kiti (žr. Rom 10, 14). Birželio 29 dieną švenčiama dviejų apaštalų – Petro ir Pauliaus – šventė. Jie savo kankinyste Dievą pašlovino beveik tuo pačiu metu, tai yra valdant krikščionių persekiotojui Neronui, 64 arba 67 metais. Petrą nukryžiavo žemyn galva, ir jis buvo palaidotas Vatikano soduose, palei Triumfo kelią. Pagoniškų tautų apaštalas Paulius buvęs nukirsdintas ir palaidotas prie Ostijos kelio.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija