2014 m. rugpjūčio 22 d.    
Nr. 31
(2102)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Dešimtasis Gyvojo Rožinio draugijos kongresas

Lina Kiršaitė

III slėpinys – Gimimas –
Gyvieji paveikslėliai. Slėpinių
vaizdiniai sukurti režisierės
Ingos Talušytės trupės aktorių,
įkūnijusių Evangelijos personažus

Šv. Mišias Panevėžio Kristaus
Karaliaus Katedroje aukoja
(iš kairės): kunigai Andrius Šukys,
Mangirdas Maasas, Eugenijus Styra,
vyskupai Jonas Kauneckas, Lionginas
Virbalas SJ, kunigai Ričardas
Doveika, Remigijus Kavaliauskas
ir Eugenijus Troickis

Eucharistinė procesija

Eucharistinėje procesijoje –
Lionginas Virbalas SJ

Rugpjūčio 3 dieną Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo švenčiami Porciunkulės atlaidai, vyko X Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos kongresas „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, skirtas Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos įkūrimo dešimtmečiui ir Šeimos metams paminėti. Šventėje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis Gyvojo Rožinio daugijos narių – 400 iš Panevėžio miesto, daugiau kaip 500 – iš Panevėžio vyskupijos dekanatų ir 140 svečių iš Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus miesto, Kauno arkivyskupijos Jonavos ir Lapių parapijų bei Šiaulių vyskupijos Tytuvėnų ir Baisogalos parapijų.

Nuo ryto vyko Eucharistinio Jėzaus adoracija Švč. Sakramente. Buvo meldžiamasi Rožinio malda, einant procesijoje aplink Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą, sustojant prie 5 stotelių, pažyminčių pirmosios Rožinio dalies Džiaugsmo slėpinius. Apmąstymus ir maldą vedė pirmasis Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas kun. Andrius Šukys. Kiekvienas slėpinys buvo atskleidžiamas režisierės ir teologės Ingos Talušytės trupės atliekama misterija, simboliais ir judesiu vaizduojanti Jėzaus gyvenimo įvykius – Viešpaties angelo apreiškimą apie Įsikūnijimą, Marijos apsilankymą pas šv. Elzbietą, Jėzaus gimimą, paaukojimą ir atradimą šventykloje.

Skambant varpams, antrą kartą apie bažnyčią einant Eucharistinėje procesijoje, Viešpats buvo pagerbiamas smilkymu, mergaičių beriamomis gėlėmis, Panevėžio Gyvojo Rožinio draugijos moterų choro ir kitų procesijos dalyvių giesmėmis, kurioms vadovavo Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkas Antanas Aleksandravičius.

Šv. Mišių aukai vadovavo vysk. Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo vysk. Jonas Kauneckas, generalvikaras Eugenijus Styra, Vilniaus Pilaitės parapijos klebonas kun. Ričardas Doveika, Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas kun. Remigijus Kavaliauskas, Kamajų, Duokiškio ir Salų parapijų klebonas kun. Andrius Šukys, Utenos dekanato Gyvojo Rožinio draugijos dvasios vadovas, Dievo Apvaizdos parapijos vikaras kun. Mangirdas Maasas, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis. Giedojo Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros choras, vadovaujamas vargonininko Antano Šauklio.

Pamoksle vysk. L. Virbalas SJ pastebėjo, kad žmogui būdinga ieškoti džiaugsmo. Šioje šventėje esame atgaivinami savanorių (ateitininkų, katedriečių ir Panevėžio A. Lipniūno kultūros centro jaunimo) atnešamo vandens – tai pavyzdys, atliepiant kongreso temai „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, jog Viešpats duoda kaip atgaivą gerą, vėsų vandenį kaitroje. Ganytojas priminė Porciunkulės atlaidų istoriją, kai Šv. Pranciškus, norėdamas pasidalinti savo džiaugsmu atradus Dievą, 1216 metais paprašė popiežių Honorijų III įvesti atlaidus tikintiesiems, aplankiusiems Porciunkulės koplytėlę netoli Asyžiaus. Šią atlaidų malonę šiandien mes gauname iš Viešpaties kaip dovaną, nes ką gi mes galime gauti, patirti, nusipelnyti iš Viešpaties, jei ne tai, ką Jis mums dovanoja? Pamokslininkas kalbėjo apie Rožinio maldą, sujungiančią besimeldžiantįjį su Marijos ir jos sūnaus Jėzaus gyvenimais. Šiandien Marija, apie kurią rašoma, kad ji laikė visus įvykius savo širdyje, gali mums duoti trejopą pavyzdį: 1) ji pastebėjo, surinko viską, kas susiję su Jėzumi; 2) apmąstė, įsigilino; 3) gyveno tuo, ką iš Viešpaties patyrė. To paties atidumo mus moko Rožinio malda, padedanti surinkti Dievo dovanas mūsų gyvenime.

Kaip atnašas prie altoriaus kasdieninę duoną atnešė Gyvojo Rožinio draugijos komiteto narės V. Bručienė ir B. Stakienė, žvakę – Kauno arkivyskupijos Jonavos dekanato besikuriančios Gyvojo Rožinio draugijos atstovai, smilkalus – Vilniaus miesto Gyvojo Rožinio draugijos atstovai, Eucharistijai skirtą duoną ir vyną – panevėžiečiai Antanas ir Milda Aleksandravičiai. Atnašos buvo palydimos kun. A. Šukio apmąstymų žodžiais

Po šv. Mišių kun. Ričardas Doveika konferencijoje pasidalino savo įžvalgomis apie Rožinio maldos prasmę žmonių gyvenime. Jis sakė: „Rožinio mylėtojuose atrandu tai, kas yra esmiškai būtina šių laikų katalikui – besąlyginės meilės liudijimą, gebėjimą šalia esantį mylėti ne už kažką, kaip esame daugelis išmokyti, bet mylėti už nieką. Mylėti už nieką yra didysis šiandienos pasaulio ir epochos iššūkis ir gilus sukrėtimas. Gyvojo Rožinio draugijos nariai yra tie, kurie sugeba mylėti už nieką: melstis, mylėti ir tarnauti“.

Prelegentas kalbėjo apie Rožinio maldos vaisių žingsnius: „Rožinis suburia žmones kartu į Marijos vaikų šeimą, skatina prisiimti maldos atsakomybę vieniems už kitus, šioje maldoje pašventinamas kasdieninis gyvenimas. Tas, kas kalba Rožinį, tampa regimas daugybe gerumo darbų. Tai – šeimų vienybės, vidinės ramybės, nuliūdusiųjų paguodos šaltinis, šiandienos pasaulio susvetimėjimo mūrų griovėjas, maldos tarnystė už nepažįstamąjį, pasitikėjimo ir išminties mokykla, vilties kelias grįžtantiems, sugrįžusiųjų Dievop paguoda, o galiausiai – amžinybės palaima Dieve ir šventųjų būryje“.

Tikintieji už įkvepiantį, uždegantį žodį kalbėtojui dėkojo ilgomis ovacijomis.

Vysk. J. Kauneckas perskaitė iškilmėse žadėjusio dalyvauti, bet dėl ligos neatvykusio g. kan., teol. dr. Adolfo Fugelio (Adolf Fugel) iš Šveicarijos laišką, kuriame jis siunčia sveikinimus ir kviečia likti visada ištikimais Dievo Motinai su Rožiniu rankose. „Ypatingą sveikinimą siunčiu Jums, mieli ligoniai, kurie kenčiate, ir trokštu, be galo trokštu Jus visus apkabinti ir Jums dėkoti, be galo dėkoti. Jūs esate arčiausiai Viešpaties Jėzaus, arčiau, negu mes visi kiti“, – rašo kan. dr. A. Fugel ir prašo Gyvojo Rožinio draugijos vadovybės dėl ligos nė vieno neišbraukti iš Gyvojo Rožinio draugijos narių, net jei jie nebegali melstis – jie savo kančia yra be galo brangūs. Juk jie savo gyvenimą iki galo pašventė Gyvajam Rožiniui. Gavus žinią apie Gyvojo Rožinio draugijos nario mirtį, patarė būtinai  paaukoti už jį šv. Mišias.

Kun. R. Kavaliauskas pranešė, kad šiam garbiam kunigui, kuris yra padovanojęs kiekvienam Panevėžio vyskupijos nariui po knygelę „Širdies paslaptis“ ir kitaip rėmusiam Bažnyčią Lietuvoje, bus išsiųsta dovana – meno kūrėjos Aušros Grigaitienės autorinis darbas – meniška stula su kaltinių kryžių imitacija. Kun. R. Kavaliauskas tarė padėkos žodį Panevėžio ir Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos vadovei Nijolei Gylienei, kurios rūpesčiu Draugija tapo tokia, kokia yra dabar – gausi, vieninga, su savo struktūra ir aktyvia veikla, – bei įteikė Dembavos šamoto keramikos įmonėje „Midenė“ pagamintą angelą su žvaigždėmis.

N. Gylienė padėkojo Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio drauigijos nariams už dešimties metų bendrystę maldoje, už palaikymą įgyvendinant idėjas, už gerus darbus Bažnyčiai ir artimui, už dalyvavimą šioje šventėje. Palinkėjo ir ateityje malda ir gerais darbais prisidėti prie sėkmingo iškilusių problemų sprendimo.

Vėliau Katedros šventoriuje vyskupai L. Virbalas SJ ir J. Kauneckas, kunigai R. Kavaliauskas ir E. Troickis bei N. Gylienė pasodino ąžuoliuką Gyvojo Rožinio draugijos jubiliejui atminti.

Agapei šventės dalyviai rinkosi V-osios gimnazijos parkelyje, didžiulių medžių paunksmėje. Visus linksmino Miežiškių kultūros centro kapela „Rudenėlis“ (vadovė – Gražina Krikščiūnienė) ir Naujamiesčio kultūros centro Berčiūnų liaudiškos muzikos kapela „Sanžilė“ (vadovė – Sigita Čekavičienė). Nepaisant didelės kaitros, smarkiausiems užteko jėgų ir šokiams, rateliams.

Šv. Mišiose Panevėžio Katedroje ir agapėje dalyvavęs Seimo narys Povilas Urbšys prisiminė dar vieną – neseniai paminėtą Panevėžio miesto Gyvojo Rožinio draugijos 35 metų atkūrimo – sukaktį, pavadino Rožinio maldininkus tikrąja maldos kariuomene bei pastebėjo, kad labai prasmingas yra šios draugijos credo „Kilti ir kelti“, kuris atliepia popiežiaus Leono XIII, vadinamo Rožinio popiežiumi, minčiai, kad tikintis turi būti ne tiktai sau, bet ir pasiruošęs aukotis ir kitam. P. Urbšys Draugijos nariams dėkojo už maldos auką, įteikė padėką N. Gylienei už daugiau kaip 7000 Švč. M. Marijos mylėtojų telkimą nenutrūkstamai maldai ir vieningai veiklai, linkėdamas Draugijai augti, kad gėrio tarp žmonių būtų daugiau.

Nijolė Gylienė pastebėjo, kad tai – pirmas kartas, kai Gyvojo Rožinio draugijos renginyje dalyvauja Seimo narys, ir tai yra geras ženklas, nes ir Seime bus paliudyta, kad yra tokios bažnyčios organizacijos, kurių nariai meldžiasi už Lietuvą, jos valdžią, kad vieni kitiems yra reikalingi.

Iš Tytuvėnų parapijos atvykę svečiai savo klebono kun. Rimanto Žaromskio ir vietos bendruomenės vardu pakvietė rugpjūčio 17 dieną dalyvauti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio 400 metų jubiliejuje.

Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos vardu vadovė N. Gylienė nuoširdžiai dėkoja visiems, kurių dėka įvyko ši šventė, ir ypač Panevėžio V-osios gimnazijos administracijai už geranorišką bendradarbiavimą, suteikiant erdvę agapei, galimybę pasinaudoti baldais, įgarsinimo priemonėmis ir kitais dalykais.

Panevėžys
Dr. Aldonos Vasiliauskienės ir Virginijos Šukienės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija