Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika

Garbės piliečio pagerbimas

Inesė Ratnikaitė

Muzikinė sveikinimo puokštė: „Dagilėlis“, meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

ŠIAULIAI. Liepos 10-osios vakarą Šiaulių P. Višinskio bibliotekos salėje pritrūko kėdžių atėjusiems pasveikinti Šiaulių miesto garbės piliečio, gydytojo neurochirurgo Alberto Griganavičiaus. Čia vyko garbaus 80-mečio proga surengta istorinė-muzikinė konferencija „Reikia tos Lietuvos“ (taip vadinasi ir 2006 metais išleista jubiliato knyga). Dalyvavo, sveikinimo kalbą sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, TS-LKD Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Tomas Petreikis.

Konferencijai vadovavo Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos vadovas Kazimieras Alminas ir Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė. Pranešimus skaitė didysis Šv. Kazimiero ordino magistras Henrikas Armoška-Eismontas, vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas doc. dr. Aurelijus Veryga, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių sk. pirmininkas Algirdas Malakauskas, ŠU Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja, III amžiaus universiteto Humanitarinio fakulteto dekanė prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, Šiaulių respublikinės ligoninės gen. direktoriaus Petro Simavičiaus pranešimą perskaitė bei kolegų sveikinimus perdavė gyd. Eugenijus Mikaliūnas.

Kronika

Mano miestas – Pagėgiai žali

Gerumo ir džiaugsmo akcijos „Myliu Pandą“ širdelės – renginio dalyviams

Tokiu pavadinimu popietė vaikams, suorganizuota Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos, vyko rugpjūčio 9 dieną Pagėgių miesto parke. Renginys įsiliejo į Pagėgių miesto šventės „Apkabink Pagėgius“ šurmulį, sukviesdamas jaunuosius pagėgiškius ir miesto svečius kartu linksmintis ir parodyti savo meilę Pagėgiams.

Popietėje vaikai žaidė įvairius žaidimus, dalyvavo piešinių konkurse „Pagėgių vaikai – Pagėgiams“, viktorinoje „Ar gerai pažįsti savo kraštą?“ Didžiausio dėmesio sulaukė tarptautinė kampanijos prieš smurtą bei neapykantą akcija „Myliu Pandą“. Tai – džiaugsmo ir gerumo akcija, kuri kviečia švelnumu bei meile sujungti visos Europos vaikus, nešti savo gražius jausmus pasauliui. Panda – nykstanti gyvūnų rūšis, tad jos simbolis ir vardas pasirinktas šio judėjimo simboliu. Mažieji pagėgiškiai šventės metu  kūrė šio mielo gyvūnėlio portretus, paskui pasklido po miesto parką, linkėdami gražios šventės miestelėnams, segė jiems prie krūtinės raudoną širdelę su užrašu „Myliu Pagėgius ir Tave. Panda“. Šventės dalyvius sujaudino toks vaikų dėmesys ir, gavę širdelę, atsakydavo vaikams: „Ir aš myliu Pagėgius ir Tave, myliu ir Pandą“. Visiems buvo smagu – ir suaugusiems, ir vaikams. Viliamės, kad gerumas ir džiaugsmas iš Pagėgių neišnyks. O mažųjų Pandų laukė rimta priesaika, kuria vaikai prisiekė visada (ne tik šventės metu) mylėti, puošti ir saugoti savo gimtuosius Pagėgius ir brangią Lietuvą. Bendra nuotrauka visus suvienijo, o smagi nuotaika pakvietė į kitus žaidimus ir viktorinas.

Kronika

M. K. Čiurlionio kūrybai skirta popietė – muzika, dailė ir šiuolaikinis kinas...

IGNALINA. Viešoji biblioteka surengė puikią muzikos, dailės ir kino popietę, kurioje svečiavosi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas ir jo žmona Sonata. Jie padėjo prisiliesti prie nemirtingos žymiausio visų laikų Lietuvos menininko kūrybos. Muzikos mokyklos salėje ignaliniečiams surengtas koncertas, vėliau bibliotekos parodų salėje eksponuotos paveikslų reprodukcijos ir žiūrėtas bei aptartas kino filmas „Laiškai Sofijai“. Šis renginys organizuotas įgyvendinant bibliotekos projektą „Literatūriniai etiudai 6“.

„Muzika ir kino filmas – pirmas toks bandymas pristatyti prosenelio kūrybą. Koncertas tikrai puiki įžanga prieš žiūrint kino filmą. M. K. Čiurlionis savo gyvenime nepatyrė daug kūrėjo laukiančių džiaugsmų. Visa šlovė ir įvertinimas atėjo jau po mirties. Tai, kad jo kūriniai apskritai išliko ir dabar jais džiaugiamės, yra didelis apvaizdos ženklas...“, – prieš koncertą kalbėjo Rokas Zubovas. Pirmiausia suskambo ramiu Druskininkų pušų alsavimu prasidedanti simfoninė poema „Miške“. Kūrinys buvo atliktas fortepijonu keturiomis rankomis, R. Zubovas grojo kartu su žmona.

Kronika

Paroda apie šv. Joną Paulių II

Kun. Marius Dyglys ir vysk. Eugenijus Bartulis parodos, skirtos šv. Jonui Pauliui II, atidaryme

ŠIAULIAI. Universiteto bibliotekoje vyko įspūdingos parodos, anot Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio unikalios Lietuvoje ir Europoje, atidarymas. Paroda skirta šiais metais šventuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II garbei ir atminimui.

Parodos kuratorė – vyresnioji bibliotekininkė Daiva Antanaitytė, o ją parengė ir pristatė Žagarės parapijos klebonas kun. Marius Dyglys. Parodos eksponatai – suvenyriniai vokai, išleisti įvairiose šalyse popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo proga. Popiežius yra aplankęs 129 valstybes, daugiau kaip 800 miestų, iš viso buvo 104 apaštalinės kelionės po pasaulį. Popiežiui apsilankius šalyje, yra išleidžiamas pirmosios dienos vokas su specialiu antspaudu ir pašto ženklu. Šiuos vokus iš visų popiežiaus aplankytų šalių surinko kunigas Marius. Lietuvoje Jono Pauliaus II vizito metu pasirodė keturi gražūs lietuviški pašto ženklai, vokas ir atvirlaiškis.

Kronika

Pirmasis knygų blusturgis – po bibliotekos laiptais

Skirmantė Javaitytė

Blusturgis po Kauno apskrities viešosios bibliotekos laiptais

Kaunas. Liepos 9 dieną po Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) laiptais pirmąkart įsikūrė knygų blusturgis. Jame apie 15 iš anksto užsiregistravusių prekeivių siekė parduoti, išmainyti ar net padovanoti namuose dulkančias knyga. Asortimentas siekė įtikti įmantriausio skonio skaitytojams: dėmesio laukė nauja ir senesnė teisinė, istorinė, psichologinė, biografinė, detektyvinė, grožinė bei literatūra vaikams ir jaunimui. Kainos svyravo nuo 0 iki 40 Lt. Čia buvo galima įsigyti knygų ir dvigubai pigiau nei knygynuose.

Prikelti naujam gyvenimui

Pasak akcijos rengėjų – Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojų, – idėja surengti šį turgelį kilusi su bibliotekos savanoriais besvarstant, jog visi namuose turi jau seniai nebeskaitomų knygų, kurias išmesti gaila. Nuspręsta nebenaudojamoms knygoms surasti naujus šeimininkus. Renginio tikslas – skatinti skaitymą, diegti meilę knygoms ir žodžiui. Pagrindinė turgelio idėja – siekis naujam gyvenimui prikelti knygas, kurios užmirštos kėbso lentynose ar tingiai ilsisi tarp senų namų rakandų.

Kronika

Indros Grušaitės tapybos labirintai

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Indros Grušaitės „Dama ir drakonėlis“, 2013 m.

Vilnius. Jubiliejinė Indros Grušaitės tapybos paroda buvo atidaryta per jos gimtadienį. „Pilies galerija“ Senamiestyje, kur kadaise buvo auksakalių dirbtuvės, skaičiuoja tik penktus metus, o jaunatviška parodos kaltininkė šventė savo 50-metį. Paveikslai priminė Luvro šedevrus, nes nutapyti klasikine maniera, griežtai laikantis senųjų Renesanso meistrų tapybos manieros, betgi jie artimi „fantazy“ žanrui, šiuolaikiški, magiški, subtiliai ironiški, skirti ne tik intymaus interjero puošybai (nors turi ištikimų gerbėjų būrį būtent dėl interjero puošybos, o pavyduolių komentaruose vadinami „intelektualiu kiču“, kita vertus, ar kičas gali būti intelektualus ir nutapytas meistriškai, laikantis visų šedevrams būdingų darbo pastangų?).

Mane į šią parodą pakvietė į Pilies gatvę iš galerijos nutiestas raudonas kilimas ir plačiai atvertos durys (šalia armoniką virkdė ir garsiai dainavo ubagas). Kai užsukau, išvydau poetą Julių Kelerą su Viktoru Binkiu (pramogų verslo atstovai jau buvo išsivaikščioję), kurie dalijosi mintimis apie Indros meną prie bene didžiausio, prabangiausio ir nemažai klausimų keliančio jos paveikslo (pavyzdžiui, kodėl kiškis mano esąs briedis, o kiaulė – poetiškos sielos ir t.t.). „Arbatėlė rūke“ (drobė, akrilas), sukurtas 2013 metais, šalia jo iš tiesų stovėjo padengtas stalelis su šampano ir vyno taurėmis. Iš kairės į mus žiūrėjo „Valdovas“ (2013, drobė, akrilas), kurio vien prabangūs ornamentuoti rėmai kainuoja tris tūkstančius litų.

Kronika

Prisiminė iškilią tapytoją

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose veikė paroda, kurioje eksponuoti kauniečių tautodailininkų, dalyvavusių 2013 metų konkurse Lidos Meškaitytės premijai laimėti, kūriniai.

Tautodailininkai Viktorija Jurgutienė, Stasys Urbonas, kiti meno žinovai papasakojo apie sudėtingą L. Meškaitytės kūrybinio darbo kelią, bendravimą su žmonėmis. Pernai sukako 20 metų nuo jos mirties. Be to, 2013-ieji buvo jubiliejiniai Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos metai. Tai atsispindi ir parodos autorių darbuose.

Pernai konkursas L. Meškaitytės premijai laimėti buvo surengtas drauge su Vilniaus dailės akademija. Tai – dalis Dailės akademijos Panemunės pilyje vykdyto projekto „Miniatiūra. Lida Meškaitytė“, kurį finansavo ir rėmė Kultūros ministerija. Tuo siekta ne tik priminti apie išskirtinę L. Meškaitytės kūrybą, bet ir paskatinti dailininkus atsigręžti į tradicinės tapybos miniatiūras. Jurbarko, kur gyveno ir kūrė Lida, savivaldybė, vykdydama paskutinę jos valią, liaudies tapytojams už geriausius darbus Mažosios Lietuvos tema kas trejus metus teikia jos vardo premijas.

Kronika

400 keramikos darbų atėmė žadą

Keramikas, Lietuvos puodžių karalius Vytautas Valiušis įteikė Rūtai Indrašiūtei ąsotėlį

KURŠĖNAI. Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre Kuršėnuose veikė Dzūkijos krašto tautodailininkės Rūtos Indrašiūtės keramikos darbų paroda. Dviejose salėse eksponuota daugiau nei 400 darbų, kurie ne vienam, atėjusiam į parodą, atėmė žadą. Unikalūs, persmelkti Dzūkijos krašto motyvų, preciziški, visiškai kitokie nei tradiciniai Kuršėnų krašto meistrų dirbiniai Rūtos Indrašiūtės darbai abejingų nepaliko.

Parodą atidarant grojo jaunoji kanklininkė Viktorija Maneikytė. Menotyrininkė Michalina Adomavičienė susižavėjusi kalbėjo, kad R. Indrašiūtės darbai liudija kūrėjos drąsą, nes tik drąsus žmogus savaip vysto senąjį liaudies tradicijų palikimą. Ji akcentavo autorės darbų savitumą, išraiškingą bei unikalų dekorą.

Kronika

Jubiliejui – tautodailininkės kūryba

UTENA. Kraštotyros muziejuje veikė atidaryta Utenos rajono tautodailininkės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės jubiliejinė paroda. Autorė, švęsdama savo 50-metį, pažymėjo ir 30-uosius savo kūrybos metus. Susirinkusius muzikos garsais ir Odetos kurtomis eilėmis parodos atidarymo metu pasveikino autorės dukros – Paulina ir Adelė Bražėnaitės. Eksponuoti subtilūs karpiniai, popierinės užuolaidėlės, skutinėti ir vašku marginti margučiai, O. Tumėnaitės-Bražėnienės išleistos knygos ir fotografijos, įamžinusios kūrybos etapus. Autorė apdovanota už liaudies meno propagavimą Lietuvoje ir užsienyje, už savo meistrystės sklaidą Seimo narės Mildos Petrauskienės, Kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kūrybos centro, Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino, tautodailininkų, bendraminčių padėkomis bei gėlių žiedais. Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė ir Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Misiūnienė palinkėjo autorei ir jos šeimai visokeriopos sėkmės. Uteniškė tautodailininkė, karpinių meistrė ir grafikė O. Tumėnaitė-Bražėnienė savo darbais pažadino praeities atmintį ir subtiliai, lyg angelo sparno prisilietimu įprasmino savo kūrybą ateities kartoms.

Kronika

Tapybos personažai – zuikiai

UTENA. Kultūros centro dailės galerijoje vyko dailininkės Taurimos Bunkutės tapybos darbų parodos „Gyvenimo spalvos“ aptarimas ir susitikimas su autore. Muzikavo Utenos kultūros centro akustinės gitaros studijos atlikėjai. Autorę pristatė dailės galerijos parodų organizatorė Falmira Sinicienė.

Pastaraisiais metais zuikiai yra dažniausi menininkės Taurimos kūrybos personažai. „Tapyti ir piešti ilgaausiai gyvena ir eksponuojamuose paveiksluose, ir pačiose netikėčiausiose vietose“, – pasakoja dailininkė. Pirmąjį zuikį menininkė nutapė dar studijų Dailės akademijoje metais. Parodą T. Bunkutė dedikavo savo uošviui, kilusiam nuo Kirklių kaimo. Taurimą į parodas lydintis sutuoktinis Ramūnas patvirtino, kad tėtis visada buvo ištikimiausias marčios meno gerbėjas, aplankydavo visus parodų atidarymus. Utenos miesto garbės pilietis, ilgametis dailės pedagogas Vytautas Petronis linkėjo nesikuklinti ir savo kūrybą pristatyti plačiai Europoje, nepamiršti grafikos bei skirti dėmesį vaikų literatūros iliustracijai. T. Bunkutė yra universali menininkė: tapyba, fotografija, kaligrafija, kinematografija ir kiti menai autorės įvardijami kaip darbas bei gyvenimo džiaugsmas.

Kronika

Grojo bajanu, piešė šaržus, kūrė medalius...

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Parodos atidarymo akimirka (iš kairės): projekto kuratorė Rita Mikučionytė, E. Varno sūnus Titas Varnas, Eriko Varno sesuo aktorė Regina Varnaitė, jos dukra teologijos dr. Aušra Eidukaitytė ir galerijos vadovė Regina Šimulynienė

„Nemoku art ir duonos kept nemoku, ir nekalu nei plieno, nei eilių, užtat visiems už jų žygius atmoku širdimi ir protu dirbtu medaliu“ (Erikas Varnas).

Vilnius. Šv. Jono gatvės galerijoje veikė paroda „Štrichas ir forma: In posterum (lot. vardan ateities)“ garsiam menininkui, mąstytojui ir pacifistinių idėjų skleidėjui Erikui Varnui (1924–1991) atminti, jo 90-mečiui paminėti (menininkas mirė 67-erių ne sava mirtimi po automobilio ratais, Lietuvai ką tik atgavus Nepriklausomybę).

Ši paroda buvo gražus menininko šeimos, giminaičių, draugų ir jo talento gerbėjų susibėgimas. Kalbėdamas apie savo tėvą Eriką, Titas Varnas prasitarė, kad tėtis šia paroda subūrė visą jų šeimą, o jo plačiašakė kūryba (skulptūros, medaliai, bareljefai, biustai, portretai, dienoraščiai) reikalauja išsamesnių tyrinėjimų. E. Varnas įamžino labai daug garsių žmonių: mokslo pasaulio atstovų, visuomenės veikėjų pacifistų, rašytojų, aktorių. Jo rankoms pakluso bronza, marmuras, granitas, drobė ir popieriaus lakštai, nesvetimas buvo humoro jausmas (sukurta nemažai šaržų) ir bendražmogiškos idėjos.

Kronika

Kai užklysti parodon

Apie pusę pirmos užėjau į S. Eidrigevičiaus darbų parodą sostinės Ligoninės gatvėje esančioje galerijoje „Kunstkamera“. Galbūt dažniausiai gyvenime ėjau ir lindau ten, kur nenorėjau, bet šiuokart...

Kas yra menas (nesvarbu, jog kadaise L. Tolstojus, rašydamas apie tai traktatą, suskaičiavo daugiau kaip 200 egzistavusių apibūdinimų)?

Aiškumas, nušvitimas aplanko, kai matyti lyg ant delno visas gyvenimo kelias: kur reikia eiti, kur eita, kur nereikia eiti. Tai – išskaidrėjimas, kai ateina atsakymai į esminius egzistavimo klausimus – sakralus praregėjimas, matymas. Negalima išprievartauti meno. Jis yra, jis ateina kaip J. S. Bacho polifonijos kontrapunktas – muzikos rašymas sau ir tarsi niekam (tiktai Kūrėjui), bet ji buvo, sklido, atėjo. Lygiai tokia ir meno sugestija kaip jo neatskiriama ypatybė.

Kronika

Paroda „Lietuva – NATO narė“

Antanas Jankūnas

Parodos ekspozicija

KAUNAS. Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Lietuva – NATO narė“, skirta Lietuvos įstojimo į NATO 10-osioms metinėms paminėti. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyr. srž. A. Lipkos, št. srž. E. Zieniaus ir št. srž. S. Šilkausko dėka Muziejaus salės centre padarytas Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) veiklos fragmentas (kariška palapinė su šalia padėtais smėlio maišais), pateikti Lietuvos karių ginklų ir ekipuotės pavyzdžiai. Palapinės viduje parodos lankytojai gali pamatyti 35 nuotraukas, liudijančias Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose (Kroatijoje „UNPROFOR II“, Bosnijoje ir Hercegovinoje „IFOR“ ir „SFOR“, Kosove „KFOR“, Irake „Iraqi Freedom“, Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje ir kt.). Eksponuojama apie 50 muziejinių vertybių, iš kurių įdomiausios – Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės 17 vadų pereinamasis chalatas ir stulpas-rodyklė, rodžiusi atstumus nuo Lietuvos vadovaujamos misijos PAG karių stovyklos Čagčarane iki mūsų Tėvynės. Afganistane naudotą motociklą „KTM 530 EXC-R“ maloniai sutiko paskolinti Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono vadas, o šio bataliono kariai specialiai šiai parodai pagamino afganistaniečių sukilėlių naudojamų minų maketus. Šalia, lauko dykumų fone, pateikti ir Lietuvos karių, tarnavusių Afganistano PAG misijose 2005–2012 metais, daryti mediniai skydai. Parodos lankytojai gali pamatyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojusių NATO valstybių kariuomenių lakūnų skraidymo kostiumus (Danijos karališkųjų oro pajėgų piloto vrš. B. J. Jenseno, Prancūzijos oro pajėgų plk. ltn. Bruno Kunato (Bruno Cunat) ir Vokietijos karinių oro pajėgų piloto kpt. Simono Kunco (Simon Kunz), Lietuvos kariuomenės karių uniformas, dėvėtas tarnaujant įvairiose tarptautinėse misijose ar operacijose, Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų rinkiniuose saugomas Lietuvos ir kitų valstybių vėliavas.

Atmintis

Mirė teatro režisierius H.Vancevičius

Rugpjūčio 12-ąją po sunkios ligos mirė garsus XX amžiaus 6–8 dešimtmečių Lietuvos režisierius ir pedagogas Henrikas Vancevičius. Jis gimė 1924 metais sausio 2 dieną Kaune. Baigęs režisūros mokslus Maskvos A.Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS), jis 1959–1966 metais buvo Kauno dramos teatro, 1966–1989-aisiais – Lietuvos akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro vyriausiasis režisierius, sukūrė spektaklių kituose Lietuvos teatruose, dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija). H.Vancevičius daug dėmesio skyrė nacionalinės lietuvių dramaturgijos interpretacijoms – 1957 metais Kaune pastatęs spektaklį „Herkus Mantas“, režisierius prabilo apie Lietuvą, lietuvybę, tautos likimą. Jo dėka teatro scenoje įsitvirtino dramaturgai Juozas Grušas ir Kazys Saja, jis statė Balio Sruogos, Jono Avyžiaus, Vytauto Bubnio kūrinių inscenizacijas. Jo režisuotuose spektakliuose iškilo Vaivos Mainelytės, Marijos Rasteikaitės, Regimanto Adomaičio, Audrio Chadaravičiaus, Henriko Kurausko, Laimono Noreikos, Arno Roseno, Vytauto Tomkaus ir kitų aktorių talentai. Istorijoje išliko ir jo pastatyti klasikiniai bei šiuolaikiniai spektakliai: Antono Čechovo „Trys seserys“, Federiko Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“, Viljamo Šekspyro „Antonijus ir Kleopatra“, Džono Steinbeko „Pelės ir žmonės“. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre H.Vancevičius pastatė Žano Polio Sartro „Altonos atsiskyrėlius“, garsiąją Justino Marcinkevičiaus trilogiją „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, Vinco Krėvės „Skirgailą“, Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvarą“, Henriko Ibseno „Juną Gabrielį Borkmaną“, „Laukinę antį“ ir daugelį kitų spektaklių. H.Vancevičius buvo pašarvotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje, palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.