Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Garbės piliečio pagerbimas

Inesė Ratnikaitė

Muzikinė sveikinimo puokštė: „Dagilėlis“, meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Sveikina didysis Šv. Kazimiero ordino magistras Henrikas Armoška-Eismontas ir operos solistė Sofija Jonaitytė

Gausūs samariečių sveikinimai

Baigiamoji jubiliato vedama daina „Aš pasėjau ąžuolą“

ŠIAULIAI. Liepos 10-osios vakarą Šiaulių P. Višinskio bibliotekos salėje pritrūko kėdžių atėjusiems pasveikinti Šiaulių miesto garbės piliečio, gydytojo neurochirurgo Alberto Griganavičiaus. Čia vyko garbaus 80-mečio proga surengta istorinė-muzikinė konferencija „Reikia tos Lietuvos“ (taip vadinasi ir 2006 metais išleista jubiliato knyga). Dalyvavo, sveikinimo kalbą sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, TS-LKD Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas Tomas Petreikis.

Konferencijai vadovavo Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos vadovas Kazimieras Alminas ir Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė. Pranešimus skaitė didysis Šv. Kazimiero ordino magistras Henrikas Armoška-Eismontas, vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas doc. dr. Aurelijus Veryga, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių sk. pirmininkas Algirdas Malakauskas, ŠU Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja, III amžiaus universiteto Humanitarinio fakulteto dekanė prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, Šiaulių respublikinės ligoninės gen. direktoriaus Petro Simavičiaus pranešimą perskaitė bei kolegų sveikinimus perdavė gyd. Eugenijus Mikaliūnas.

Gana marga lektorių ir kitų sveikintojų (sudariusių tikrai didelį būrį) atstovaujamų sričių bei organizacijų puokštė liudijo platų jubiliato gyd. A. Griganavičiaus veiklos spektrą. A. Griganavičius visiems žinomas kaip aukščiausios kategorijos neurochirurgas, yra Šv. Kazimiero ordino narys, Vysk. M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas, Lietuvių kalbos draugijos valdybos narys, Samariečių draugijos Šiauliuose steigėjas, Šv. Jurgio parapijos choro narys, III amžiaus universiteto Dvasingumo fakulteto dekanas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys ir tai dar ne visos sritys, kuriose reiškėsi įvairiapusiška jubiliato asmenybė. Muzikines sveikinimo puokštes teikė „Dagilėlis“, operos spolistė Sofija Jonaitytė, Šiaulių Šv. Jurgio parapijos choras bei kiti atlikėjai.

„Man didelė garbė pažinoti daktarą, skleidžiantį blaivybės idėjas“, – sakė doc. dr. Aurelijus Veryga. Gydytojas E. Mikaliūnas minėjo begalinį pasiaukojimą gydytojo darbui, pomėgį dainuoti ir operacinėje, aktyvumą literatūros baruose bei mokslinių pranešimų gausą. „Jūsų dėka aš nelikau našlaitė“, – sakė operos solistė Sofija Jonaitytė. „Dar viena jubiliato ypatybė – padėti jauniems žmonėms savo pavyzdžiu. A. Griganavičius kartu su jaunimu rašo nacionalinius diktantus. Ne kartą yra tapęs nugalėtoju. Redaguoja kolegų medikų straipsnius“, – sakė kalbininkas A. Malakauskas.

Prof. dr. Džiuljetos Maskuliūnienės manymu, A. Griganavičius galėjo būti puikus filologas, literatas: „Gydytojas turi žodžio dovaną ir ne šiaip, o rašytojo dovaną“.

„Apie Albertą Griganavičių pasakysiu paprastais žodžiais: „Tėvynę, Gyvenimą, Dievą myli“, – sakė Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Saulius Matulis.

„Sunku patikėti, kad vienas žmogus gali taip giliai arti vagą Lietuvos gyvenime“, – kunigui pritarė Šv. Jurgio parapijos choristai. Garsūs plojimai palydėjo menotyrininko prof. hab. dr. Vytenio Rimkaus žodžius: „Nuskambėjo salėje, kad reikia tos Lietuvos. Mes susirinkę nutarėme, kad ir Lietuvai jūs reikalingas“.

Jubiliatui perduoti Vytauto Landsbergio, Andriaus Kubiliaus, buvusios darbo jaunimo vidurinės mokyklos auklėtojos Janinos Stanelytės sveikinimai. Buvusį klasės seniūną sveikino tos pačios mokyklos klasės draugės.

„Mums reikia tokios Lietuvos, kaip šie jaunuoliai“, – sakė A. Griganavičius džiaugdamasis jaunaisiais atlikėjais, patalkinti šventės metu sutikusiais jaunaisiais Samariečių draugijos nariais. Apie save jubiliatas kalbėjo nedaug. Gyvenimas nelepino, tačiau „nuo pat ankstyvos vaikystės jei ne lūpose, tai širdyje skamba giesmių ar dainų žodžiai, kurie neleidžia įsiskverbti liūdnoms mintims ar blogoms emocijoms. Taip ir gyvenimas pasidaro šviesesnis“. O įvairialypė veikla, anot gydytojo, buvo tai, be ko tiesiog negalima buvo išsiversti.

© 2014 „XXI amžius“