2014 m. rugsėjo 5 d.    
Nr. 33
(2104)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Atsiminimų riekė, arba Hermano Šulco paveikslas iš arčiau

Marija Macijauskienė

Kun. Hermanas Šulcas SDB
2011 m. gruodžio 10 d. Kaune,
Paminklinėje Kristaus
Prisikėlimo bažnyčioje
Ričardo Šaknio nuotrauka

Laimės pašvaistė

Mažiukas krykštaujantis kūdikėlis gulėjo baltame su meile pasiuvinėtame patale ir gaudė rankytėmis saulės spindulėlius, kurie žaidė išnirdami pro tankią didžiulės liepos lapiją. Jis buvo laimingas. Hermanas, ūkininko, vietinio vokiečio Hanso ir žemaitės Elzės Mockutės meilės įrodymas ir pasiuntinys, pasirodė jau vasarai ruošiantis atsisveikinti ir užleisti vietą rudeniui. Bet buvo saulėta kaip per Pakylėjimą žmonių širdyse ir jauku. Motina buvo panirusi į dienos rūpesčius, bet meilus jos žvilgsnis pasiekdavo mažojo Hermano širdelę per nuotolį, per nuojautą ir pojūtį, per sodrią Meilę, kurią jiems siuntė pats Dievas, pats pasaulio Sutvėrėjas.

Matau misionieriaus iš Ruandos vienuolio saleziečio kun. Hermano Šulco akyse ryškėjant iš prisiminimų sudėliotas, įvairiaspalvėmis gėlėmis nuklotas pievas prie sraunios, vandeningos ir su klastingais duburiais Minijos. Jos vanduo buvo toks tyras kaip pakrantėse vakarais vibruojantis, tarsi smuiko, viliojantis suokiančios lakštingalos balsas...


Džiaugsmo kupinas šeimų laikas

Stovyklautojai „Gražinos“ sodyboje

Lietuvoje švenčiant Šeimos metus, liepos 18–20 dienomis Telšių dekanato šeimos centras savanorių ir talkininkų šeimas pakvietė į kūrybinę-dvasinę stovyklą ,,Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11), vykusią Gražinos sodyboje.

Stovyklavimas prasidėjo šv. Mišiomis Rainių koplyčioje. Čia stovyklautojai, kurių mažiausiajam dar nėra metukų, pavedė Viešpačiui visą stovyklos laiką, prašydami malonės išgyventi tikrą džiaugsmą šeimų bendrystėje. Visą pirmąją dieną kartu su šeimomis meldėsi, Šventojo Rašto mintimis bei savo įžvalgomis apie džiaugsmą šeimoje ir bendruomenėje dalinosi kan. Andriejus Sabaliauskas.

Antrąją stovyklos dieną tėveliai, kol vaikučiai piešė su savanore Sonata, susitiko su psichologe Lidija Stoniene. Ji dalinosi mintimis apie tai, kaip mūsų šeimose džiaugsmo galėtų daugėti. Padirbėję atskirai, netrukus vaikučiai ir tėveliai susitiko ir jau savo šeimose dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose visi kartu lipdė simbolinį savos šeimos modelį. Po įtaigaus šeimų kūrybinių darbų pristatymo laukė smagios maudynės (joms laikas buvo skiriamas kasdien), individualus šeimų laikas, o vakare įvyko muzikinis ir liudijimų vakaras su Linos ir Arūno Raudonių šeima.


Telšiškių Žolinė – ir Agluonoje

Grupė telšiškių, vadovaujamų Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros administratoriaus kan. Domo Gatauto, leidosi į piligriminę kelionę, į Agluoną Latgaloje. Pirmasis kelionės sustojimas buvo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra, kurioje piligrimai stabtelėjo prie Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno kapo, aplankė pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko kriptą, pasidžiaugė jo pastangų dėka XX amžiaus pirmoje pusėje iškilusia Katedra, susitiko su Telšių miesto Garbės piliečiu vysk. Jonu Kaunecku, išlydėjusiu žemaičių žemės piligrimus tolesnei kelionei po buvusią didžiulę Žemaičių vyskupystę.

Kelias vedė per Trokškūnus, kur kaip ir Telšiuose XVI amžiaus pabaigoje buvo įkurtas Mažesniųjų brolių (pranciškonų) vienuolynas ir bažnyčia. Troškūnuose keliauninkus šiltai sutiko, buvusį vienuolyną (dabar – parapijos namus) ir bažnyčią parodė čia jau 25 metus Bažnyčiai ir žmonėms tarnaujantis kan. Saulius Filipavičius. Skambia giesme, vadovaujant katedros vargonininkei Elenai Žirgulienei, telšiškiai meldėsi prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, paveikslo. XVI ar XVII amžiuje tapytas paveikslas buvo įtaisytas didžiajame bažnyčios altoriuje, o XX amžiaus viduryje – dešiniajame šoniniame altoriuje, o prieš kelis dešimtmečius dingo ir buvo laikomas pražuvusiu. Tvarkydamas altorių, po kitais audeklais ir menkaverčiais paveikslais 1989 metais jį rado klebonas kun. Stasys Kazėnas. 1992 metais paveikslą restauravo Balys Pakštas, nuo 1994-ųjų jis vėl yra dešiniajame altoriuje. Ir kurioje bažnyčios vietoje žmogus bestovėtų, Švč. Mergelė Marija kaip tikra Motina visada akimis lydi ir globoja kiekvieną čia ateinantį.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija