2014 m. spalio 3 d.    
Nr. 37
(2108)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Atstatytas ir pašventintas Lurdas

Pranciškus Žukauskas

Prieš pradedant Lurdo šventinimą.
Priekyje – vyskupai: ordinaras
Jonas Boruta SJ, augziliaras
Linas Vodopjanovas OFM ir
klebonas kan. dr. Algis Genutis

Operos solistai Kasparas
Damulis ir Judita Leitaitė
su Šilalės parapijos klebonu
dekanu kan. dr. Algiu Genučiu

Lurdo projektuotojas, architektas
iš Vilniaus Aurimas Vengris
ir meras Jonas Gudauskas

Atstatytasis Šilalės parapijos
Švč. Mergelės Marijos Lurdas

Kalba Šilalės rajono savivaldybės
meras Jonas Gudauskas

Garbūs šventės svečiai (iš kairės):
Telšių Katechetinio centro vadovas
mons. Rimantas Gudlinkis, Šilalės
parapijos klebonas dekanas kan.
dr. Algis Genutis, vyskupai: ordinaras
Jonas Boruta SJ, augziliaras
Linas Vodopjanovas OFM ir vyskupo
sekretorius Haroldas Šneideraitis

Procesija prie Lurdo

ŠILALĖ. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas netruko pasiekti ir tuometinį nedidelį Šilalės miestelį. Birželio 29-osios sekmadienį Šilalėje dirbęs kunigas Jonas Kučinskas (tuo laiku Šilalėje buvo trys kunigai: klebonas Mykolas Juodokas, Viskantas ir Jonas Kučinskas) bažnyčioje iš sakyklos pasakė: „Tą siaubingą karo naktį mes, visi trys Šilalėje dirbę kunigai, slėpėmės rūsyje, melsdamiesi į Švč. Dievo Motiną Mariją, kad nesugriautų mūsų bažnyčios, pažadėdami pastatyti Šilalėje Švč. Marijos garbei Lurdo koplyčią“. Ir toji koplyčia jau tais pačiais metais buvo iš akmenų sumūryta. Daugiau kaip dešimtmetį Lurdo šventykla stovėjo ir joje buvo nuolat meldžiamasi. Pokario metais ši koplyčia buvo nugriauta. Tame Lurde stovėjusi Marijos statula buvo atnešta ir patalpinta vienoje iš Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje esančių navų. Daugelis dabartinės šilališkių kartos atstovų net nežino, kad toji graži ir nuostabiai išraiškinga statula yra atnešta iš kadaise lauke, netoli Šilalės bažnyčios, stovėjusios Šv. Lurdo koplyčios. Šiandien apie tai liudija garbaus amžiaus sulaukę Šilalės parapijos tikintieji: Jadvyga Pudževelienė, Teresė Ūksienė, Stanislava Maziliauskienė ir daugelis kitų, maždaug 30 žmonių.

Prieš keletą metų minėti parapijiečiai, parašę specialų raštą, po juo patys pasirašę, kreipėsi į tuometinį Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos kleboną dekaną kun. Stasį Toleikį, kuris iš seno sukiužusio medinio pastato atkūrė gražius, ištaigingus Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos namus (šiandien šilališkiai už tai yra jam dėkingi), kad atstatytų kadaise Šilalę puošusią Lurdo koplyčią. Kadangi klebonas kun. S. Toleikis vyskupo buvo paskirtas darbuotis į Šilutę, todėl Lurdo statyba atiteko dabartiniam Šilalės parapijos klebonui dekanui kan. dr. Algiui Genučiui. Atlikęs daugybę visokiausių darbų darbelių Šilalės ir jo aptarnaujamose Tūbinių ir Vaitimėnų parapijose, dekanas kan. A. Genutis, pasitaręs su Šilalės rajono savivaldybės administracijos vadovais, ryžosi nelengvam Švč. Mergelės Marijos Lurdo atstatymui prie Šilalės bažnyčios. Buvo išklausytos Šilalės parapijos tikinčiųjų nuomonės, kurioje vietoje statyti Lurdą. Pagaliau buvo nutarta statyti naujoje vietoje, netoliese prie centrinio įėjimo į šventorių, o senąją Lurdo skulptūrą palikti stovėti bažnyčios navoje, kad tikintiesiems būtų patogu žiemos metu apšildomoje bažnyčioje (tuo irgi, padedant savivaldybei, pasirūpino dekanas kan. A. Genutis) melstis prie Lurdo Dievo Motinos. Nutarta Lurdo statulą padaryti iš balto marmuro. Pasitarus su Šilalės rajono savivaldybe ir parapijiečiais dėl lėšų, tai buvo daroma tolimojoje Kinijoje. Kinams buvo pateiktos Švč. Mergelės Marijos, Lurdo Dievo Motinos, kopijos ir projektai. Tai buvo atliekama tarpininkaujant UAB „Vadasiga“ ir jos vadovui Vaclovui Daukinčiui. Lurdo koplyčios statybos darbams vadovavo Šilalės rajone esanti UAB „Kvėdarsta“, vadovaujama valdybos pirmininko Stasio Navardausko. Konkretiems šios statybos darbams vadovavo bendrovės direktorius Arūnas Pocius. Lurdo projektą paruošė vilnietis architektas Aurimas Vengris. Mūrijimo darbai buvo patikėti bijotiškiui Jonui Rukui. Tai buvo jo antrasis „egzaminas“ po Bijotuose (Šilalės r.) sumūrytos Lurdo koplyčios.

Pagaliau prieš gerą mėnesį beveik 2 m aukščio Švč. Mergelės Marijos Lurdo statula, sverianti 1200 kg, iš Kinijos „parkeliavo“ į Šilalę. Bene pats sudėtingiausias darbas buvo ją įkomponuoti į koplyčią ir pastatyti ant specialaus postamento. Šis didelio atsargumo bei kruopštumo reikalaujantis darbas užtruko beveik tris valandas. Jį atliko Šilalėje veikianti UAB „Zobelija“, vadovaujama Gerimanto Rimkaus.

Kairiajame šone yra pritvirtinta lenta su tokiu užrašu: „Pokario metais nugriautas Šilalės Švč. Mergelės Marijos Lurdas atstatytas 2014 metais, minint Žemaičių Krikšto 600 metų Jubiliejų“. Dešiniajame koplyčios šone prikaltas vadinamasis herbas, pažymintis Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejų. Viduryje įrašyti žodžiai „Sveika, Marija, Malonės Pilnoji“.

Dar nepašventinus šios koplyčios, Šilalės parapijos tikintieji sustodavo minutėlei pasimelsti, pasigrožėti šiuo didingu statiniu. Artėjant koplyčios šventinimo metui pamaldžiosios moterys nešė gėles, pynė vainikus visaip puošdamos bei gražindamos šią didingą koplyčią.

Pagaliau atėjo rugsėjo 21-osios sekmadienis. Į Švč. Mergelės Marijos Lurdo koplyčios šventinimą rinkosi tikintieji ne tik iš Šilalės, bet ir iš aplinkinių parapijų. Atvyko garbūs svečiai iš Telšių: vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ, vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupijos Katechetinio centro vadovas mons. Rimantas Gudlinkis, vyskupo sekretorius Haroldas Šneideraitis, Rietavo klebonas, Telšių vyskupijos „Caritas“ direktorius Antanas Gutkauskas, kadaise Šilalėje klebonavęs kun. Romualdas Vėlavičius iš Klaipėdos, Laukuvos parapijos klebonas kun. Virgilijus Pocius ir kiti. Dalyvavo Šilalės savivaldybės meras Jonas Gudauskas, kiti savivaldybės vadovai bei darbuotojai.

Lurdo šventinimas, iškilminga procesija iš bažnyčios ateinant prie pastatyto Lurdo, prasidėjo 11.30 val. Po trumpo Šilalės bažnyčios vargonininko Antano Kazlausko pranešimo apie Lurdo istoriją, kalbėjo vyskupas augziliaras L. Vodopjanovas OFM. Pasidžiaugęs šiuo gražiu šilališkių sumanymu bei renginiu, jis pašventino Švč. Mergelės Marijos Lurdą. Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas pakvietė šilališkius, uždegus prie šio Lurdo žvakutę, kuo dažniau pasimelsti, kad malda įžiebtų vienas kitam meilę, vienybę, prašyti Dievo Motinos sveikatos, didesnės meilės Tėvynei Lietuvai.

Šilalės klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis nuoširdžiai padėkojo visiems prisidėjusiems prie Lurdo statybos, ypač rajono savivaldybei, merui ir visiems parapijiečiams, kurie prisidėjo prie šio iškilaus statinio atsiradimo. Po to dekanas įteikė Padėkos raštus merui J. Gudauskui, UAB „Kvėdarsta“ valdybos pirmininkui Stasiui Navardauskui ir šios bendrovės direktoriui Arūnui Pociui, UAB „Vadasiga“ vadovui Vaclovui Daukinčiui, nagingam koplyčios mūrininkui Jonui Rukui. Šilalės parapijos Pastoracinės tarybos pirmininkė Jadvyga Romienė už šią gražią iniciatyvą – Lurdo atkūrimą – parapijiečių vardu padėkojo klebonui dekanui kan. dr. A. Genučiui.

Pašventinus Lurdą, gėlėmis išdabintoje Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyskupas ordinaras J. Boruta SJ, vyskupas augziliaras L. Vodopjanovas OFM ir kunigai aukojo šv. Mišias. Turiningą homiliją pasakė vyskupas J. Boruta SJ.

Po šv. Mišių vyko operos solistų iš Vilniaus – Juditos Leitaitės bei šilališkio Kasparo Damulio – Dievo Motiną šlovinantis koncertas „Ave Marija“.

Modesto Gudausko ir Pranciškaus Žukausko nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija