Svetainė
įkurta 2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE | Reklamos
kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius
prašome kreiptis į Redakciją |
|
Kristaus meilė tvirtas
šeimos pamatas Popiežiaus Pranciškaus mokymas santuokiniam
gyvenimui Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus bendrauja su jo sutuoktais jaunavedžiais
| Naminiai gyvūnai nepakeičia vaikų Tai,
kad popiežius Pranciškus nusprendė pirmąsias savajame pontifikate sušauktas Vyskupų
Sinodo asamblėjas skirti šeimai (pradinė Romoje prasidėjo praėjusį sekmadienį,
o kita vyks 2015 metų spalį), patvirtina, kokį svarbų vaidmenį jo mokymui turi
dabar didelius išbandymus patiriančio santuokinio gyvenimo tema. Ta proga verta
prisiminti tokią gražią Šventojo Tėvo iniciatyvą, kai jis šiemet vasario 14-ąją,
Šv. Valentino dieną, tradicinėje įsimylėjėlių šventėje Romos Šv. Petro aikštėje
susitiko su dešimčia tūkstančių sužadėtinių porų, atsakė į jų aktualius klausimus
ir teikė apaštalinį palaiminimą. O štai prieš mėnesį, Šv. Kryžiaus išaukštinimo
šventėje (sutapimas, matyt, neatsitiktinis), Vatikano bazilikoje popiežius Pranciškus
vadovavo Santuokos sakramento šv. Mišioms, kurių metu sutuokė dvidešimt jaunavedžių
porų iš savosios Romos vyskupijos. Paminėtina, kad jeigu popiežiai Krikšto sakrementus
ir Kunigystės šventimus suteikia kiekvienais metais, tai jų vadovavimas Santuokos
apeigoms iki šiol buvo gana retas atvejis. Štai popiežius emeritas Benediktas
XVI per savąjį aštuonių metų pontifikatą nei karto nėra suteikęs Santuokos sakramento.
Šventasis popiežius Jonas Paulius II per savo ilgą beveik ketvirtį amžiaus trukusį
pontifikatą iškilmingoms Santuokos pamaldoms yra vadovavęs tik du kartus ypatingomis
progomis: 2000-ųjų jubiliejinių metų Šeimų šventėje ir 1994-aisiais, kai buvo
minimi Tarptautiniai šeimos metai. Dabartinis Šventasis Tėvas jau savojo pontifikato
pradžioje, organizuodamas masinius susitikimus su sužadėtiniais ir atlikdamas
Santuokos sakramento apeigas bei sušaukdamas minėtas Vyskupų Sinodo asamblėjas,
nori pabrėžti išskirtinę santuokinio ir šeimos gyvenimo sielovados reikšmę Bažnyčios
misijai ir visuomenės egzistencijai. |
|
Ką žmogus įsileidžia į savo vidų?
Kun. Vytenis Vaškelis Neseniai
viename portale skaičiau apie penkias abiturientes, kurios mažame miestelyje kvietė
dvasią, kad iš jos sužinotų apie savo ateitį. Nevertėtų gaišti laiko šiam rašiniui,
jei tų merginų žaidimas su adata ir siūlu būtų tiesiog nevykusi išdaiga, ir jos
visam laikui į šį nekaltą užsiėmimą būtų numojusios ranka. Bet, deja, šie jų
bandymai išsiburti tapo spiritizmo seansais, iš kurių sausam neįmanoma išlipti:
jei kviečiama piktoji dvasia, ji ir ateina... Be abejo,
pirmiausia su tomis spiritizmo seansų baisiai išgąsdintomis ir priblokštomis merginomis
reikėtų asmeniškai pasikalbėti, nes galbūt, norėdamos savaip pagarsėti, visus
išgyvenimus pernelyg sureikšmino ar kaip balioną išpūtė... Vis dėlto yra reali
tikimybė, kad jos patyrė realų demonišką puolimą, kuris galėjo stipriai pažeisti
jų psichiką, atimti ramybę bei apkartinti gyvenimo džiaugsmą. |
|
Mamos palaimintas Tikėjimo keliu
Ramutė Šukienė
|
Kun. Artūras Stanevičius su mama Agne Stanevičiene
| Ant Nevėžio kranto jau daugiau
kaip 600 metų stovinčioje Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje spalio 6 dieną po 12
val. vykusių Rožinio Švč. Mergelės Marijos atlaidų šventiškai ir jaukiai paminėta
šios bažnyčios klebono kunigo Artūro Stanevičiaus kunigystės 20 metų sukaktis. Šv.
Mišių pradžioje jas aukojęs klebonas kun. Artūras Stanevičius paprašė prie altoriaus
atnešti Šventosios Šeimos ikoną. 2014-tuosius Lietuvos krikščioniškų bažnyčių
ir bendrijų vadovai paskelbė Šeimos metais. Kauno arkivyskupijos parapijose vyksta
Šventosios Šeimos ikonos piligrimystė. Ta proga ji keliauja per parapijos šeimas.
Ją į savo namus parsinešę žmonės kviečiami melstis drauge su visa šeima, dėkojant
Dievui už visas gautąsias malones, prašant pagalbos savo ir savo vaikų šeimoms.
Ikona paimama į šeimą sekmadienį šv. Mišių metu, visą savaitę meldžiamasi, o kitą
sekmadienį Ji iškilmingai atnešama į bažnyčią, o po šv. Mišių ją paima kita šeima. |
|
Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai Kristaus
siųsti mokiniai Alvyra Grėbliūnienė
|
Maldos pusvalandis | Kiekvienas
Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius kasmet pasirenka mėnesį maldingą
kelionę į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo baziliką arkivyskupo Jurgio Matulaičio
MIC minėjimui. Rugsėjo 12 dieną, penktadienį, čia lankėsi Druskininkų Šv. apaštalo
Baltramiejaus parapijos matulaitiečiai. Pirmiausia parapijos namuose vyko konferencija
Palaimintasis Jurgis ir Švč. Mergelės Marijos gimimo iškilmė. Ją vedė Pal. J. Matulaičio
įsteigtos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos
vyresnioji ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Kartu su druskininkiečiais konferencijoje
dalyvavo ir Marijampolės skyriaus nariai drauge su vadove Vida Mickuviene. Ses.
Viktorija, trumpai priminusi Šiluvos Marijos šventės istoriją, kalbėjo apie Palaimintojo
J. Matulaičio santykį su Švč. Mergele Marija. Arkivyskupas užaugo jos dvasioje.
Marijampolės miesto pavadinimas ir Palaimintojo atkurtos vienuolijos vardas susietas
su Marijos vardu. J. Matulaičio Užrašuose Marijos tema yra be galo subtili ir
svarbi. Tėvas Jurgis ne tiek kalba, kiek stipriai išgyvena sūnaus ir Motinos santykį
jam ypač svarbu padėka jai, prašymas globos, paprastumas ir nuoširdumas. Ačiū
Tau, Švč. Panele! Tiek kartų mus gynei ir globei, nesiliauk niekad mus gynusi
ir globojusi, tai vyskupo padėkos žodžiai Marijai, tarsi Mamai, apsaugojusiai
jį nuo Rafalovskio provokacijų tarnystės Vilniuje metu. Ses. Viktorija perskaitė
T. Jurgio pamokslą, ruoštą Šilinėms. Jis spausdintas Rinktiniuose raštuose lenkų
kalba. Ten nenurodyta nei data, nei laikas. Pamoksle liejasi jaudinantys žodžiai,
kuriais nusakoma, jog Marijos Gimimas yra didelis džiaugsmas. Ją vadina Aušra,
nušvitusia po amžiais trukusios nakties. Iš Marijos užtekėjo pasauliui saulė
Kristus. Marija atėjo, kad atneštų Dievo Sūnų ir apglėbtų motiniška globa, kad
rūpintųsi mūsų išganymu. Marija yra tobulumo ir šventumo pavyzdys. Pamoksle kviečiama
kontempliuoti ir leisti širdžiai išgyventi džiaugsmą. Marija yra pirmoji, išlaisvinta
iš nuodėmės pančių, ji pagimdė sūnų Jėzų Kristų. Ji atėjo, kad mokytų mus dieviškojo
gyvenimo kelio. Ji geroji gailestingoji samarietė, kuri tvarsto mūsų žaizdas.
Turime žiūrėti, kam mes galime būti artimi kaip Marija. Ji yra mūsų Mokytoja.
Moko, kad iki galo patirtume Dievo gailestingumą. Švč. Mergelė Marija mus veda
pas savo Sūnų Jėzų kaip Motina. |
|
Kasdienės duonos duok mums, Viešpatie
Marija VARENBERGIENĖ
|
Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniai Švč.
Sakramento adoracijoje | Dusetų parapijos
klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pakvietė visus parapijiečius rugsėjo
1516 dienomis į Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje vykus 24 valandų (nuo 8 valandos
ryto iki kito ryto 8 val.) Švč. Sakramento adoraciją. Švč.
Sakramento adoracija sena bažnyčios tradicija, išreiškianti ypatingą pararbą
ir meilę Eucharistiniam Jėzui. Tai asmeniškas ir bendruomenės susitikimas su
Eucharistiniu Jėzumi ir Jo garbinimas tyloje ar bendrais renginiais, pripildytais
širdies šilumos, atsidavimo Auščiausiojo malonei žavesio ir tikėjimo paslapčių.
Adoracijos metu yra labai svarbi tyla tylos malda ir buvimas šalia, kai Švč.
Skramentas, t. y. pats Jėzus Kristus Duonos (Ostijos) pavidalu pastatomas ant
altoriaus puošniame liturginiame inde monstrancijoje. |
|
Kauno arkivyskupijoje Raseinių
dekanate Poezija papuošti tituliniai
atlaidai
| Klebonas
kun. Gintautas Jankauskas (dešinėje) ir atlaidų svečiai (iš kairės):
Danutė Jonylienė, Edmundas Jonyla, kun. br. Severin Armin Holocher OFM,
antroje eilėje Juozas Mickevičius ir Vladas Buragas |
ARIOGALA. Rugsėjo 28-ąją į Šv. arkangelo
Mykolo bažnyčią parapijiečiai rinkosi gausiau, nes tą sekmadienį vyko tituliniai
Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. Ši šventė Ariogaloje yra tradicinė. Etnologas Libertas
Klimka knygoje Tautos metai rašo: Mykolinės senovėje buvo itin svarbi data
duoklių metas. Supylus į aruodus išaugintą derlių būdavo privalu kunigaikščio
dalį atskirti. Šią dieną kalendoriuose žymėdavo šv. arkangelo Mykolo trimitas
bei svarstyklės geriems ir blogiems darbams palyginti. Votyvos
šv. Mišias aukojo Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas ir kan. Vytautas
Masys. Pamokslą pasakė atlaidų vedėjas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas
kun. br. Severin Armin Holocher OFM. Paskui svečias aukojo Sumos šv. Mišias, pasakė
pamokslą. Tėvas Severinas Sumos pamoksle įtaigiai kreipėsi į parapijos jaunimą,
sakydamas: Kai aš buvau Jūsų amžiaus, mano tėtis dirbo naktimis ir negalėjo eiti
į bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje. Man buvo 78 metai. Turėjau labai įdėmiai
klausyti, ką klebonas pamoksle sako, kad vėliau tėčiui apie tai galėčiau papasakoti.
Jeigu aš tai prisimenu šiandien, man yra labai svarbu apie tai kalbėti, kad ir
Jūs suprastumėte. Šiandien šv. Mykolo šventės išvakarės. Žinote, ką reiškia
Mykolo vardas? Hebrajiškai yra Michael arba reiškia Kas kaip Dievas. Lietuviškai
mes sakome: Mykolas. Tu galėtum sakyti: Aš Dievo vaikas, bet aš ne Dievas.
Bet šitas, kurio vardas yra Kas kaip Dievas, šiandien nori mums rodyti kelią
į bendravimą su Dievu. Svarbu, kad eitume kartu, kad vienas kitam galėtume sakyti:
Dieve, padėk. Aš privalau eiti į bendruomenę su Tavimi, Viešpatie. Privalau
priimti Sakramentus, kuriuos mums dovanojai. Beje, tėvas Severinas atvyko į Lietuvą
netrukus po Nepriklausomybės atgavimo. Jauna Lietuvos pranciškonų provincija norėjo
savo gretose turėti brandesnį ir daugiau patirties turintį brolį. Per daugiau
nei 20 metų tėvas Severinas pasitarnavo ne vien savo ordinui: skaitė paskaitas
VDU Teologijos-filosofijos fakultete, vadovavo rekolekcijoms visoje Lietuvoje.
Tėvas Severinas pastebėjo, kad Lietuvoje pamaldumas asmeniškesnis ir kartais paviršutiniškesnis. |
|
Kauno arkivyskupijoje Raseinių
dekanate Tikėkime savo Angelu,
ir Dievas padės
| Grupė
Raseinių policininkų ir Viduklės klebonas kun. Albertas Stanulis |
VIDUKLĖ. Raseinių rajone jau tapo
tradicija kasmet Švč. Kryžiaus parapijos bažnyčioje švęsti Angelų Sargų atlaidus.
Parapijos klebonas kun. Albertas Stanulis į atlaidus sukviečia rajono policijos
pareigūnus, kurie kartu su parapijos tikinčiaisiais dalyvauja atlaidų šv. Mišiose.
Angelų Sargų atlaidai pasižymi ypatingu iškilmingumu: procesijoje aplink bažnyčią
žingsniuoja paradinėmis uniformomis pasipuošę pareigūnai, garbingi svečiai, rajono
valdžios atstovai, Seimo nariai ir kiti tikintieji. Šiemet
Angelų Sargų atlaidai švęsti spalio 5-ąją ir sutapo su kita profesine švente
Mokytojų diena. Tądien šv. Mišios buvo aukojamos ne tik už policijos pareigūnus,
bet ir už visus parapijos mokytojus. Klebonas kun. A. Stanulis pamoksle išsakė
daug šiltų, pagarbos kupinų žodžių pedagogams ir policininkams. Profesinių švenčių
proga sveikino ir policijos pareigūnams padėkas įteikė Savivaldybės meras Algimantas
Mielinis, Seimo narys Edmundas Jonyla, sveikino žodį tarė Seimo narys Remigijus
Ačas. Visi linkėjo sėkmės ir gerojo Angelo sargo globos, kurios taip reikia ir
kiekvienam iš mūsų, ir mus saugantiems bei padedantiems policijos pareigūnams.
Savo kolegas pasveikino Raseinių rajono policijos komisariato (PK) viršininkas
Kęstutis Užemeckas ir įteikė padėkas labiausiai nusipelniusiems pareigūnams. |
|
Panevėžio vyskupijoje Panevėžio-Krekenavos
dekanate Katedroje po šešerių
metų vėl gaudžia vargonai
|
Prie vargonų jų restauratorius, Katedros
vargonininkas Antanas Šauklys | Panevėžys.
Rugsėjo 24-osios vakare Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje susirinkę
panevėžiečiai po šešerių metų pertraukos galėjo vėl išgirsti gaudžiant šios bažnyčios
vargonus. Buvo aukojamos padėkos šv. Mišios, vyko vargonų senosios dalies restauracijos,
kuri vyko 20082014 metais, pirmojo etapo pristatymas. Vargonų restauravimo programą
ruošė vargonų restauratorius, istorikas, menotyrininkas dr. Girėnas Povilonis
ir vargonininkas, vargonų restauratorius Antanas Šauklys. Restauravimo darbus
atliko A. Šauklio vargonų dirbtuvė Panevėžyje. Darbus pristabdė ekonominė krizė,
tačiau Katedros parapijiečių, biudžetinių, privačių įstaigų ir kitų rėmėjų dėka
originalią vargonų dalį pavyko restauruoti. Padėkos šv.
Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, kartu meldėsi vyskupas
emeritas Jonas Kauneckas, vyskupo generalvikaras kun. Eugenijus Styra, Katedros
administratorius kun. Eugenijus Troickis ir kun. jubiliatas Pranciškus Sabaliauskas.
Šv. Mišiose giedojo Katedros parapijos jungtinis choras, vadovaujamas Antano Šauklio.
Mišių metu ir vėliau vykusio koncerto metu vargonavo doc. Renata Marcinkutė-Lesieur
iš Vilniaus. |
| Panevėžio
vyskupijoje Anykščių dekanate
Tituliniai atlaidai, bažnyčios gimtadienis ir koncertas
| Muziejininkas ir kraštotyrininkas
Raimondas Guobis pasakoja bažnyčios istoriją | SVĖDASAI.
Rugsėjo 28-ąją čia vyko tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. Jie
sutapo su bažnyčios 220-osiomis metinėmis. Visus gausiai besirenkančius į savąją
bažnytėlę pasitiko ant maldos namų sienos iš žolynų supintas paveikslas su skaičiumi
220. Tokiu originaliu šventovės papuošimu pasirūpino talentinga svėdasiškė šviesuolė,
bažnyčios patarnautoja Irena Guobienė, kurios rankos labai gražiai sukomponuoja
įvairioms šventinėms floristinius kilimus, puošnias kompozicijas iš gėlių ir kitų
augalų (buvusios mokytojos, tautodailininkės, kultūrininkės I. Guobienės veikla
prieš keletą metų buvo įvertinta Svėdasų seniūnijos įsteigta Vaižganto mažąja
premija Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui). Prieš
prasidedant atlaidų šv. Mišioms, parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas pakvietė
mintimis nukeliauti į praeitį ir prisiminti bažnyčios istoriją. Su ja įdomiai,
konkrečiai ir išraiškingai supažindino svėdasiškis kraštotyrininkas, literatas,
Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas,
Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas
Raimondas Guobis. Pasak istorija besidominčio R. Guobio, archyviniuose dokumentuose
jau 1522 metais paminėta Svėdasų bažnyčia. Tačiau vėliau ji perduota reformatams,
nes Svėdasų dvarą valdę didikai Radvilos slopino katalikybę. 1575 metais kunigaikščio
Kristupo Mikalojaus Radvilos fundacija buvo pastatyta kalvinų bažnyčia po kurio
laiko atiteko katalikams. Po gero šimtmečio Svėdasuose iškilo nauja mūrinė bažnyčia,
tačiau, metams bėgant, ir naujoji šventovė pasidarė per maža. 1794 metais klebonas
kanauninkas Mykolas Smolskis-Smolenskis, remiamas bažnyčios globėjų kunigaikščio
Karolio Radvilos ir grafienės Pliaterienės, prie senosios mūrinės bažnyčios pristatė
naują medinę bažnyčią. Taip ir atsirado dabartinė bažnyčia, sėkmingai tarnaujanti
parapijiečiams, tapusi traukos centru ištisoms kartoms. Pranešėjas nepamiršo plačiau
paminėti bažnyčios statytojo klebono Mykolo Smolskio-Smolenskio (17511826) biografinių
duomenų bei ganytojiškos veiklos. Jis baigė Vilniaus akademiją, buvo jėzuitų ordino
narys. Klebonaudamas Svėdasuose ėjo ir Kupiškio dekanato dekano pareigas. Lankydamas
parapijas, patyrė, kad kai kurių parapijų klebonai per mažai laiko skiria švietėjiškai
veiklai, klebonijose neturi sukaupę knygų skaitymui, o daugiau domisi ūkio reikalais
bei pramogomis. Dekanas turėjo priekaištų klebonams, kad šie per mažai moka vikarams,
todėl šie ieškodami pelningesnio užmokesčio, tampa dvarų ir mokyklų kapelionais...
Parapijiečiams buvo įdomu sužinoti ir apie kitus čia dirbusius kunigus, palikusius
Svėdasuose ryškius pėdsakus. Klebono Juozo Rusecko iniciatyva šventorius aptvertas
mūrine tvora. Klebonaujant Kanutui Saurimavičiui, skarda uždengtas medinės bažnyčios
stogas, pastatyta varpinė. Klebonaujant Antanui Lenkevičiui, buvo įkurtas lietuviškos
literatūros knygynėlis, klebonas Kazimieras Kazlauskas režisuodavo scenos veikalus.
O klebonas Antanas Lenkevičius, kunigavęs 19001907 metais, rūpinosi dar didesnės,
erdvesnės naujos bažnyčios statyba. Jau buvo parengtas ir projektas, platinami
grafiniai naujosios Svėdasų bažnyčios atvaizdai. Tiktai klebono mirtis ir prasidėjęs
karas sutrukdė tuos statybos darbus... Pasak muziejininko R. Guobio, Svėdasų dvasininkai
rūpinosi kultūra, visuomenės reikalais. Garbaus amžiaus svėdasiškiai dar gerai
prisimena čia dirbusius, uoliai besirūpinusius sielovada ir bažnyčia kunigus Kazimierą
Girnių, Ignotą Šiaučiūną, mena Vlado Rabašausko, Rimanto Kauniečio klebonavimo
metus. Nuo 2006-ųjų Svėdasuose klebonauja kun. V. Juškėnas. Čia per visą bažnyčios
gyvavimo laikotarpį dirbo 20 klebonų, 54 vikarai, daug į altariją išėjusių kunigų.
Iš Svėdasų krašto kilę kunigai Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Antanėlis, Jonas
Vizbaras, Jonas Balaišis, Antanas Braknė, Aleksandras Bubnys, Steponas Matulis,
Feliksas Balaišis, Aleksandras Papučka, Steponas Galvydis sėkmingai tarnavo Dievui
ir žmonėms įvairiose parapijose. Svėdasų bažnyčios ir krašto istorijoje ryškius
pėdsakus paliko vargonininko Petro Vinkšnelio suburtas 3040 giesmininkų choras,
kuris dalyvavo visose keturiose prieškario Lietuvos dainų šventėse, o jo suburtas
mergaičių kanklininkių ansamblis neturėjo sau lygių, su pasisekimu koncertuodavo
įvairiose šalies vietovėse... Pateikęs šiuos ir daugybę kitokių įdomių faktų,
daugeliui net visai nežinomų, kraštotyrininkas R. Guobis linkėjo visiems svėdasiškiams
branginti krikščionišką bendravimą, tautinę savimonę, tikėjimo tiesas, moralines
vertybes, saugoti ir gerbti savąją bažnyčią, sulaukusią tokio garbingo jubiliejaus... |
|
Meilės Lukšienės premija įtiekta mokytojui Donatui Kriukui
| Prezidentė Dalia Grybauskaitė su
Meilės Lukšienės premijos laureatu mokytojo Donatu Kriuku Roberto Dačkaus
(lrp.lt) nuotrauka | Tarptautinės mokytojų
dienos proga Prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Meilės Lukšienės
premiją Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojui Donatui Kriukui.
Premija siekiama įprasminti daktarės M. Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus
pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Mokytoju šioje gimnazijoje
D. Kriukas dirba nuo 2008 metų. Jis pradėjo dirbti kaip programos Renkuosi mokyti
dalyvis. Mokytojas yra ir aktyvus visuomenininkas, daugelio projektų, parodų ir
renginių kuratorius, kūrybiškai generuojantis idėjas. Gimnazijoje pedagogas sukūrė
gimnazijos internetinį puslapį, aktyviai dirba su mokinių savivalda. Jo iniciatyva
gimnazijos ugdymo planas tapo patrauklesnis mokiniams, vyresnėse klasėse besirenkantiems
menų dalykus. Pedagogas puikiai sprendžia mokinių motyvavimo klausimą pamokose.
Siekia vertinti mokinį už pastangas, o ne pasiektą rezultatą. Didelį dėmesį teikia
mokinių įsivertinimui. Puikiai valdantis informacines technologijas, bendraujantis
ir bendradarbiaujanti, ieškantis naujų tiek kūrybinės, tiek metodinės raiškos
formų, mokytojas kuria savitą technologijų dalyko metodinę sistemą. Jis yra vienas
iš vadovėlio Technologijos 11-12 kl. bendraautorius. Be aktyvios veiklos gimnazijoje,
D. Kriukas dalyvauja Vilniaus miesto Technologijų mokytojų metodinės tarybos,
Lietuvos technologijų mokytojų asociacijos veikloje. Mokytojas D.Kriukas skaito
pranešimus Vilniaus, šalies pedagogų konferencijose ir seminaruose. Kartu su mokiniais
dalyvauja įvairiuose meniniuose projektuose, parodose. |
|
Profesoriui Juozui Domarkui įteiktas valstybinis apdovanojimas
| Vadovavimo Lietuvos nacionaliniam
simfoniniam orkestrui 50-metį švenčiantis prof. Juozas Domarkas su prezidente
Dalia Grybauskaite Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka | Spalio
4 dieną, šeštadienį, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorių Juozą Domarką
už Lietuvos vardo garsinimą ir ypatingus nuopelnus šalies kultūrai, menui ir švietimui
apdovanojo ordino Už nuopelnus Lietuvai Didžiuoju kryžiumi. Lietuvos Nacionalinėje
filharmonijoje vykusiame koncerte šalies vadovė pasveikino maestro J. Domarką
su 50 metų vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui jubiliejumi.
Prezidentės teigimu, profesoriaus J. Domarko kūrybinė sukaktis reikšminga visai
Lietuvos muzikų bendruomenei. Maestro sukūrė išskirtinį Lietuvos simfoninio orkestro
braižą ir išugdė didelį būrį talentingų atlikėjų. Jo dėka Lietuva yra svarbi pasaulio
muzikinio gyvenimo dalyvė. Pasak Prezidentės, prof. J. Domarkas, skirdamas daug
dėmesio lietuvių kompozitorių kūriniams, nuosekliai puoselėjo ir stiprino nacionalinę
kultūrą. |
| Kas,
Seimo sprendimu, nusipelnė gyventi geriau? Povilas
URBŠYS Seimas, pradėjęs rudens sesiją, visai Lietuvai garsiai
paskelbė: atsitiesę po pasaulinio ekonominio sunkmečio, mes jau galime ir privalome
padėti Lietuvos žmonėms pajusti ekonomikos augimą. Deja, stebint Seimo priimamus
sprendimus, kyla klausimas: kas tie žmonės? Dar praėjusiais metais Seimas priėmė
įstatymą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę iki šių metų gegužės 14 dienos paruošti
valstybės tarnautojams sumažintų atlyginimų kompensavimo tvarką. Deja, Vyriausybė
su ją remiančia dauguma Seime pademonstravo visišką teisinį nihilizmą ir iki nurodytos
datos minėtos tvarkos neparuošė. Prasidėjus rudens sesijai, Seimo dauguma įteisino
įstatymo nesilaikymą pataisa ir nukėlė kompensavimo tvarkos nustatymą kitiems
metams. Jeigu Seimas ir Vyriausybė reikalauja iš valstybės tarnautojų įstatymo
laikymosi, bet patys jų atžvilgiu demonstruoja teisinį nihilizmą, kalbėti apie
tai, kad valstybės tarnautojas nepažeidinės įstatymų žmogaus atžvilgiu, mes jau
nebegalime. Štai tokiu būdu ugdomas valstybės tarnautojų lojalumas valstybei
ir jos žmonėms. | |
|