2014 m. spalio 10 d.    
Nr. 38
(2109)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Tikėjimo šviesa
ir poezijos tyrumas

„Jei žemėje nieko
didaus neatliksi,
tu ją po savęs kaip
plėšikas paliksi...“

Profesionalių
teatrų festivalis

Apie Romą ir kūrybą
– susitikime
su kunigu

Rokiškėnai literatai
susibūrė svetur

Svėdasiškiai pagerbė
tauragniškį

Šv. arkangelo Mykolo
atlaiduose –
maldos, koncertas
ir eismo pamokos

Šv. Pranciškaus
Asyžiečio atlaidai

Spalis –
Rožinio mėnuo

Mirė Rudaminos
klebonas

Į šviesos ir meilės
karaliją palydėtas
kunigu netapęs
sutanų siuvėjas

Kristaus meilė – tvirtas šeimos pamatas

Popiežiaus Pranciškaus mokymas santuokiniam gyvenimui

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus bendrauja
su jo sutuoktais jaunavedžiais

Naminiai gyvūnai nepakeičia vaikų

Tai, kad popiežius Pranciškus nusprendė pirmąsias savajame pontifikate sušauktas Vyskupų Sinodo asamblėjas skirti šeimai (pradinė Romoje prasidėjo praėjusį sekmadienį, o kita vyks 2015 metų spalį), patvirtina, kokį svarbų vaidmenį jo mokymui turi dabar didelius išbandymus patiriančio santuokinio gyvenimo tema. Ta proga verta prisiminti tokią gražią Šventojo Tėvo iniciatyvą, kai jis šiemet vasario 14-ąją, Šv. Valentino dieną, tradicinėje įsimylėjėlių šventėje Romos Šv. Petro aikštėje susitiko su dešimčia tūkstančių sužadėtinių porų, atsakė į jų aktualius klausimus ir teikė apaštalinį palaiminimą. O štai prieš mėnesį, Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventėje (sutapimas, matyt, neatsitiktinis), Vatikano bazilikoje popiežius Pranciškus vadovavo Santuokos sakramento šv. Mišioms, kurių metu sutuokė dvidešimt jaunavedžių porų iš savosios Romos vyskupijos. Paminėtina, kad jeigu popiežiai Krikšto sakrementus ir Kunigystės šventimus suteikia kiekvienais metais, tai jų vadovavimas Santuokos apeigoms iki šiol buvo gana retas atvejis. Štai popiežius emeritas Benediktas XVI per savąjį aštuonių metų pontifikatą nei karto nėra suteikęs Santuokos sakramento. Šventasis popiežius Jonas Paulius II per savo ilgą beveik ketvirtį amžiaus trukusį pontifikatą iškilmingoms Santuokos pamaldoms yra vadovavęs tik du kartus ypatingomis progomis: 2000-ųjų jubiliejinių metų Šeimų šventėje ir 1994-aisiais, kai buvo minimi Tarptautiniai šeimos metai. Dabartinis Šventasis Tėvas jau savojo pontifikato pradžioje, organizuodamas masinius susitikimus su sužadėtiniais ir atlikdamas Santuokos sakramento apeigas bei sušaukdamas minėtas Vyskupų Sinodo asamblėjas, nori pabrėžti išskirtinę santuokinio ir šeimos gyvenimo sielovados reikšmę Bažnyčios misijai ir visuomenės egzistencijai.


Ką žmogus įsileidžia į savo vidų?

Kun. Vytenis Vaškelis

Neseniai viename portale skaičiau apie penkias abiturientes, kurios mažame miestelyje kvietė dvasią, kad iš jos sužinotų apie savo ateitį. Nevertėtų gaišti laiko šiam rašiniui, jei tų merginų žaidimas su adata ir siūlu būtų tiesiog nevykusi išdaiga, ir jos visam laikui į šį „nekaltą“ užsiėmimą būtų numojusios ranka. Bet, deja, šie jų bandymai išsiburti tapo spiritizmo seansais, iš kurių sausam neįmanoma išlipti: jei kviečiama piktoji dvasia, ji ir ateina...

Be abejo, pirmiausia su tomis spiritizmo seansų baisiai išgąsdintomis ir priblokštomis merginomis reikėtų asmeniškai pasikalbėti, nes galbūt, norėdamos savaip pagarsėti, visus išgyvenimus pernelyg sureikšmino ar kaip balioną išpūtė... Vis dėlto yra reali tikimybė, kad jos patyrė realų demonišką puolimą, kuris galėjo stipriai pažeisti jų psichiką, atimti ramybę bei apkartinti gyvenimo džiaugsmą.


Mamos palaimintas Tikėjimo keliu

Ramutė Šukienė

Kun. Artūras Stanevičius
su mama Agne Stanevičiene

Ant Nevėžio kranto jau daugiau kaip 600 metų stovinčioje Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje spalio 6 dieną po 12 val. vykusių Rožinio Švč. Mergelės Marijos atlaidų šventiškai ir jaukiai paminėta šios bažnyčios klebono kunigo Artūro Stanevičiaus kunigystės 20 metų sukaktis.

Šv. Mišių pradžioje jas aukojęs klebonas kun. Artūras Stanevičius paprašė prie altoriaus atnešti Šventosios Šeimos ikoną. 2014-tuosius Lietuvos krikščioniškų bažnyčių ir bendrijų vadovai paskelbė Šeimos metais. Kauno arkivyskupijos parapijose vyksta Šventosios Šeimos ikonos piligrimystė. Ta proga ji keliauja per parapijos šeimas. Ją į savo namus parsinešę žmonės kviečiami melstis drauge su visa šeima, dėkojant Dievui už visas gautąsias malones, prašant pagalbos savo ir savo vaikų šeimoms. Ikona paimama į šeimą sekmadienį šv. Mišių metu, visą savaitę meldžiamasi, o kitą sekmadienį Ji iškilmingai atnešama į bažnyčią, o po šv. Mišių ją paima kita šeima.


Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai – Kristaus siųsti mokiniai

Alvyra Grėbliūnienė

Maldos pusvalandis

Kiekvienas Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius kasmet pasirenka mėnesį – maldingą kelionę į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo baziliką – arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC minėjimui. Rugsėjo 12 dieną, penktadienį, čia lankėsi Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos matulaitiečiai. Pirmiausia parapijos namuose vyko konferencija „Palaimintasis Jurgis ir Švč. Mergelės Marijos gimimo iškilmė“. Ją vedė Pal. J. Matulaičio įsteigtos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos vyresnioji ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Kartu su druskininkiečiais konferencijoje dalyvavo ir Marijampolės skyriaus nariai drauge su vadove Vida Mickuviene. Ses. Viktorija, trumpai priminusi Šiluvos Marijos šventės istoriją, kalbėjo apie Palaimintojo J. Matulaičio santykį su Švč. Mergele Marija. Arkivyskupas užaugo jos dvasioje. Marijampolės miesto pavadinimas ir Palaimintojo atkurtos vienuolijos vardas susietas su Marijos vardu. J. Matulaičio „Užrašuose“ Marijos tema yra be galo subtili ir svarbi. Tėvas Jurgis ne tiek kalba, kiek stipriai išgyvena sūnaus ir Motinos santykį – jam ypač svarbu padėka jai, prašymas globos, paprastumas ir nuoširdumas. „Ačiū Tau, Švč. Panele! Tiek kartų mus gynei ir globei, nesiliauk niekad mus gynusi ir globojusi“, – tai vyskupo padėkos žodžiai Marijai, tarsi Mamai, apsaugojusiai jį nuo Rafalovskio provokacijų tarnystės Vilniuje metu. Ses. Viktorija perskaitė T. Jurgio pamokslą, ruoštą Šilinėms. Jis spausdintas „Rinktiniuose raštuose“ lenkų kalba. Ten nenurodyta nei data, nei laikas. Pamoksle liejasi jaudinantys žodžiai, kuriais nusakoma, jog Marijos Gimimas yra didelis džiaugsmas. Ją vadina Aušra, nušvitusia po amžiais trukusios nakties. Iš Marijos užtekėjo pasauliui saulė – Kristus. Marija atėjo, kad atneštų Dievo Sūnų ir apglėbtų motiniška globa, kad rūpintųsi mūsų išganymu. Marija yra tobulumo ir šventumo pavyzdys. Pamoksle kviečiama kontempliuoti ir leisti širdžiai išgyventi džiaugsmą. Marija yra pirmoji, išlaisvinta iš nuodėmės pančių, ji pagimdė sūnų Jėzų Kristų. Ji atėjo, kad mokytų mus dieviškojo gyvenimo kelio. Ji – geroji gailestingoji samarietė, kuri tvarsto mūsų žaizdas. Turime žiūrėti, kam mes galime būti artimi kaip Marija. Ji yra mūsų Mokytoja. Moko, kad iki galo patirtume Dievo gailestingumą. Švč. Mergelė Marija mus veda pas savo Sūnų Jėzų kaip Motina.


Kasdienės duonos duok mums, Viešpatie

Marija VARENBERGIENĖ

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos
mokiniai Švč. Sakramento adoracijoje

Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pakvietė visus parapijiečius rugsėjo 15–16 dienomis į Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje vykus 24 valandų (nuo 8 valandos ryto iki kito ryto 8 val.) Švč. Sakramento adoraciją.

Švč. Sakramento adoracija – sena bažnyčios tradicija, išreiškianti ypatingą pararbą ir meilę Eucharistiniam Jėzui. Tai – asmeniškas ir bendruomenės susitikimas su Eucharistiniu Jėzumi ir Jo garbinimas tyloje ar bendrais renginiais, pripildytais širdies šilumos, atsidavimo Auščiausiojo malonei žavesio ir tikėjimo paslapčių. Adoracijos metu yra labai svarbi tyla – tylos malda ir buvimas šalia, kai Švč. Skramentas, t. y. pats Jėzus Kristus Duonos (Ostijos) pavidalu pastatomas ant altoriaus puošniame liturginiame inde – monstrancijoje.


Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Poezija papuošti tituliniai atlaidai

Klebonas kun. Gintautas Jankauskas
(dešinėje) ir atlaidų svečiai
(iš kairės): Danutė Jonylienė,
Edmundas Jonyla, kun. br. Severin
Armin Holocher OFM, antroje eilėje –
Juozas Mickevičius ir Vladas Buragas

ARIOGALA. Rugsėjo 28-ąją į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią parapijiečiai rinkosi gausiau, nes tą sekmadienį vyko tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. Ši šventė Ariogaloje yra tradicinė. Etnologas Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ rašo: „Mykolinės senovėje buvo itin svarbi data – duoklių metas. Supylus į aruodus išaugintą derlių būdavo privalu kunigaikščio dalį atskirti. Šią dieną kalendoriuose žymėdavo šv. arkangelo Mykolo trimitas bei svarstyklės geriems ir blogiems darbams palyginti“.

Votyvos šv. Mišias aukojo Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas ir kan. Vytautas Masys. Pamokslą pasakė atlaidų vedėjas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. br. Severin Armin Holocher OFM. Paskui svečias aukojo Sumos šv. Mišias, pasakė pamokslą. Tėvas Severinas Sumos pamoksle įtaigiai kreipėsi į parapijos jaunimą, sakydamas: „Kai aš buvau Jūsų amžiaus, mano tėtis dirbo naktimis ir negalėjo eiti į bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje. Man buvo 7–8 metai. Turėjau labai įdėmiai klausyti, ką klebonas pamoksle sako, kad vėliau tėčiui apie tai galėčiau papasakoti. Jeigu aš tai prisimenu šiandien, man yra labai svarbu apie tai kalbėti, kad ir Jūs suprastumėte. Šiandien – šv. Mykolo šventės išvakarės. Žinote, ką reiškia Mykolo vardas? Hebrajiškai yra Micha’el arba reiškia „Kas kaip Dievas“. Lietuviškai mes sakome: „Mykolas“. Tu galėtum sakyti: „Aš – Dievo vaikas, bet aš – ne Dievas. Bet šitas, kurio vardas yra „Kas kaip Dievas“, šiandien nori mums rodyti kelią į bendravimą su Dievu. Svarbu, kad eitume kartu, kad vienas kitam galėtume sakyti: „Dieve, padėk“. Aš privalau eiti į bendruomenę su Tavimi, Viešpatie. Privalau priimti Sakramentus, kuriuos mums dovanojai“. Beje, tėvas Severinas atvyko į Lietuvą netrukus po Nepriklausomybės atgavimo. Jauna Lietuvos pranciškonų provincija norėjo savo gretose turėti brandesnį ir daugiau patirties turintį brolį. Per daugiau nei 20 metų tėvas Severinas pasitarnavo ne vien savo ordinui: skaitė paskaitas VDU Teologijos-filosofijos fakultete, vadovavo rekolekcijoms visoje Lietuvoje. Tėvas Severinas pastebėjo, kad Lietuvoje pamaldumas asmeniškesnis ir kartais paviršutiniškesnis.


Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Tikėkime savo Angelu, ir Dievas padės

Grupė Raseinių policininkų ir Viduklės
klebonas kun. Albertas Stanulis

VIDUKLĖ. Raseinių rajone jau tapo tradicija kasmet Švč. Kryžiaus parapijos bažnyčioje švęsti Angelų Sargų atlaidus. Parapijos klebonas kun. Albertas Stanulis į atlaidus sukviečia rajono policijos pareigūnus, kurie kartu su parapijos tikinčiaisiais dalyvauja atlaidų šv. Mišiose. Angelų Sargų atlaidai pasižymi ypatingu iškilmingumu: procesijoje aplink bažnyčią žingsniuoja paradinėmis uniformomis pasipuošę pareigūnai, garbingi svečiai, rajono valdžios atstovai, Seimo nariai ir kiti tikintieji.

Šiemet Angelų Sargų atlaidai švęsti spalio 5-ąją ir sutapo su kita profesine švente – Mokytojų diena. Tądien šv. Mišios buvo aukojamos ne tik už policijos pareigūnus, bet ir už visus parapijos mokytojus. Klebonas kun. A. Stanulis pamoksle išsakė daug šiltų, pagarbos kupinų žodžių pedagogams ir policininkams. Profesinių švenčių proga  sveikino ir policijos pareigūnams padėkas įteikė Savivaldybės meras Algimantas Mielinis, Seimo narys Edmundas Jonyla, sveikino žodį tarė Seimo narys Remigijus Ačas. Visi linkėjo sėkmės ir gerojo Angelo sargo globos, kurios taip reikia ir kiekvienam iš mūsų, ir mus saugantiems bei padedantiems policijos pareigūnams. Savo kolegas pasveikino Raseinių rajono policijos komisariato (PK) viršininkas Kęstutis Užemeckas ir įteikė padėkas labiausiai nusipelniusiems pareigūnams.  


Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Katedroje po šešerių metų vėl gaudžia vargonai

Prie vargonų – jų restauratorius,
Katedros vargonininkas Antanas Šauklys

Panevėžys. Rugsėjo 24-osios vakare Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje susirinkę panevėžiečiai po šešerių metų pertraukos galėjo vėl išgirsti gaudžiant šios bažnyčios vargonus. Buvo aukojamos padėkos šv. Mišios, vyko vargonų senosios dalies restauracijos, kuri vyko 2008–2014 metais, pirmojo etapo pristatymas. Vargonų restauravimo programą ruošė vargonų restauratorius, istorikas, menotyrininkas dr. Girėnas Povilonis ir vargonininkas, vargonų restauratorius Antanas Šauklys. Restauravimo darbus atliko A. Šauklio vargonų dirbtuvė Panevėžyje. Darbus pristabdė ekonominė krizė, tačiau Katedros parapijiečių, biudžetinių, privačių įstaigų ir kitų rėmėjų dėka originalią vargonų dalį pavyko restauruoti.

Padėkos šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, kartu meldėsi vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, vyskupo generalvikaras kun. Eugenijus Styra, Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis ir kun. jubiliatas Pranciškus Sabaliauskas. Šv. Mišiose giedojo Katedros parapijos jungtinis choras, vadovaujamas Antano Šauklio. Mišių metu ir vėliau vykusio koncerto metu vargonavo doc. Renata Marcinkutė-Lesieur iš Vilniaus.


Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Tituliniai atlaidai, bažnyčios gimtadienis ir koncertas

Muziejininkas ir kraštotyrininkas
Raimondas Guobis pasakoja
bažnyčios istoriją

SVĖDASAI. Rugsėjo 28-ąją čia vyko tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. Jie sutapo su bažnyčios 220-osiomis metinėmis. Visus gausiai besirenkančius į savąją bažnytėlę pasitiko ant maldos namų sienos iš žolynų supintas paveikslas su skaičiumi „220“. Tokiu originaliu šventovės papuošimu pasirūpino talentinga svėdasiškė šviesuolė, bažnyčios patarnautoja Irena Guobienė, kurios rankos labai gražiai sukomponuoja įvairioms šventinėms floristinius kilimus, puošnias kompozicijas iš gėlių ir kitų augalų (buvusios mokytojos, tautodailininkės, kultūrininkės I. Guobienės veikla prieš keletą metų buvo įvertinta Svėdasų seniūnijos įsteigta Vaižganto mažąja premija „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“).

Prieš prasidedant atlaidų šv. Mišioms, parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas pakvietė mintimis nukeliauti į praeitį ir prisiminti bažnyčios istoriją. Su ja įdomiai, konkrečiai ir išraiškingai supažindino svėdasiškis kraštotyrininkas, literatas, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas, Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Raimondas Guobis. Pasak istorija besidominčio R. Guobio, archyviniuose dokumentuose jau 1522 metais paminėta Svėdasų bažnyčia. Tačiau vėliau ji perduota reformatams, nes Svėdasų dvarą valdę didikai Radvilos slopino katalikybę. 1575 metais kunigaikščio Kristupo Mikalojaus Radvilos fundacija buvo pastatyta kalvinų bažnyčia po kurio laiko atiteko katalikams. Po gero šimtmečio Svėdasuose iškilo nauja mūrinė bažnyčia, tačiau, metams bėgant, ir naujoji šventovė pasidarė per maža. 1794 metais klebonas kanauninkas Mykolas Smolskis-Smolenskis, remiamas bažnyčios globėjų kunigaikščio Karolio Radvilos ir grafienės Pliaterienės, prie senosios mūrinės bažnyčios pristatė naują medinę bažnyčią. Taip ir atsirado dabartinė bažnyčia, sėkmingai tarnaujanti parapijiečiams, tapusi traukos centru ištisoms kartoms. Pranešėjas nepamiršo plačiau paminėti bažnyčios statytojo klebono Mykolo Smolskio-Smolenskio (1751–1826) biografinių duomenų bei ganytojiškos veiklos. Jis baigė Vilniaus akademiją, buvo jėzuitų ordino narys. Klebonaudamas Svėdasuose ėjo ir Kupiškio dekanato dekano pareigas. Lankydamas parapijas, patyrė, kad kai kurių parapijų klebonai per mažai laiko skiria švietėjiškai veiklai, klebonijose neturi sukaupę knygų skaitymui, o daugiau domisi ūkio reikalais bei pramogomis. Dekanas turėjo priekaištų klebonams, kad šie per mažai moka vikarams, todėl šie ieškodami pelningesnio užmokesčio, tampa dvarų ir mokyklų kapelionais... Parapijiečiams buvo įdomu sužinoti ir apie kitus čia dirbusius kunigus, palikusius Svėdasuose ryškius pėdsakus. Klebono Juozo Rusecko iniciatyva šventorius aptvertas mūrine tvora. Klebonaujant Kanutui Saurimavičiui, skarda uždengtas medinės bažnyčios stogas, pastatyta varpinė. Klebonaujant Antanui Lenkevičiui, buvo įkurtas lietuviškos literatūros knygynėlis, klebonas Kazimieras Kazlauskas režisuodavo scenos veikalus. O klebonas Antanas Lenkevičius, kunigavęs 1900–1907 metais, rūpinosi dar didesnės, erdvesnės naujos bažnyčios statyba. Jau buvo parengtas ir projektas, platinami grafiniai naujosios Svėdasų bažnyčios atvaizdai. Tiktai klebono mirtis ir prasidėjęs karas sutrukdė tuos statybos darbus... Pasak muziejininko R. Guobio, Svėdasų dvasininkai rūpinosi kultūra, visuomenės reikalais. Garbaus amžiaus svėdasiškiai dar gerai prisimena čia dirbusius, uoliai besirūpinusius sielovada ir bažnyčia kunigus Kazimierą Girnių, Ignotą Šiaučiūną, mena Vlado Rabašausko, Rimanto Kauniečio klebonavimo metus. Nuo 2006-ųjų Svėdasuose klebonauja kun. V. Juškėnas. Čia per visą bažnyčios gyvavimo laikotarpį dirbo 20 klebonų, 54 vikarai, daug į altariją išėjusių kunigų. Iš Svėdasų krašto kilę kunigai Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Antanėlis, Jonas Vizbaras, Jonas Balaišis, Antanas Braknė, Aleksandras Bubnys, Steponas Matulis, Feliksas Balaišis, Aleksandras Papučka, Steponas Galvydis sėkmingai tarnavo Dievui ir žmonėms įvairiose parapijose. Svėdasų bažnyčios ir krašto istorijoje ryškius pėdsakus paliko vargonininko Petro Vinkšnelio suburtas 30–40 giesmininkų choras, kuris dalyvavo visose keturiose prieškario Lietuvos dainų šventėse, o jo suburtas mergaičių kanklininkių ansamblis neturėjo sau lygių, su pasisekimu koncertuodavo įvairiose šalies vietovėse... Pateikęs šiuos ir daugybę kitokių įdomių faktų, daugeliui net visai nežinomų, kraštotyrininkas R. Guobis linkėjo visiems svėdasiškiams branginti krikščionišką bendravimą, tautinę savimonę, tikėjimo tiesas, moralines vertybes, saugoti ir gerbti savąją bažnyčią, sulaukusią tokio garbingo jubiliejaus...


Meilės Lukšienės premija įtiekta mokytojui Donatui Kriukui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su Meilės Lukšienės premijos
laureatu mokytojo Donatu Kriuku
Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Tarptautinės mokytojų dienos proga Prezidentūroje prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Meilės Lukšienės premiją Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojui Donatui Kriukui. Premija siekiama įprasminti daktarės M. Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Mokytoju šioje gimnazijoje D. Kriukas dirba nuo 2008 metų. Jis pradėjo dirbti kaip programos „Renkuosi mokyti“ dalyvis. Mokytojas yra ir aktyvus visuomenininkas, daugelio projektų, parodų ir renginių kuratorius, kūrybiškai generuojantis idėjas. Gimnazijoje pedagogas sukūrė gimnazijos internetinį puslapį, aktyviai dirba su mokinių savivalda. Jo iniciatyva gimnazijos ugdymo planas tapo patrauklesnis mokiniams, vyresnėse klasėse besirenkantiems menų dalykus. Pedagogas puikiai sprendžia mokinių motyvavimo klausimą pamokose. Siekia vertinti mokinį už pastangas, o ne pasiektą rezultatą. Didelį dėmesį teikia mokinių įsivertinimui. Puikiai valdantis informacines technologijas, bendraujantis ir bendradarbiaujanti, ieškantis naujų tiek kūrybinės, tiek metodinės raiškos formų, mokytojas kuria savitą technologijų dalyko metodinę sistemą. Jis yra vienas iš vadovėlio „Technologijos 11-12 kl.“ bendraautorius. Be aktyvios veiklos gimnazijoje, D. Kriukas  dalyvauja Vilniaus miesto Technologijų mokytojų metodinės tarybos, Lietuvos  technologijų mokytojų asociacijos veikloje. Mokytojas D.Kriukas skaito pranešimus Vilniaus, šalies pedagogų konferencijose ir seminaruose. Kartu su mokiniais dalyvauja įvairiuose meniniuose projektuose, parodose.


Profesoriui Juozui Domarkui įteiktas valstybinis apdovanojimas

Vadovavimo Lietuvos nacionaliniam
simfoniniam orkestrui 50-metį
švenčiantis prof. Juozas Domarkas
su prezidente Dalia Grybauskaite
Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Spalio 4 dieną, šeštadienį, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorių Juozą Domarką už Lietuvos vardo garsinimą ir ypatingus nuopelnus šalies kultūrai, menui ir švietimui apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame koncerte šalies vadovė pasveikino maestro J. Domarką su 50 metų vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui jubiliejumi. Prezidentės teigimu, profesoriaus J. Domarko kūrybinė sukaktis reikšminga visai Lietuvos muzikų bendruomenei. Maestro sukūrė išskirtinį Lietuvos simfoninio orkestro braižą ir išugdė didelį būrį talentingų atlikėjų. Jo dėka Lietuva yra svarbi pasaulio muzikinio gyvenimo dalyvė. Pasak Prezidentės, prof. J. Domarkas, skirdamas daug dėmesio lietuvių kompozitorių kūriniams, nuosekliai puoselėjo ir stiprino nacionalinę kultūrą.


Kas, Seimo sprendimu, nusipelnė gyventi geriau?

Povilas URBŠYS

Seimas, pradėjęs rudens sesiją, visai Lietuvai garsiai paskelbė: atsitiesę po pasaulinio ekonominio sunkmečio, mes jau galime ir privalome padėti Lietuvos žmonėms pajusti ekonomikos augimą. Deja, stebint Seimo priimamus sprendimus, kyla klausimas: kas tie žmonės? Dar praėjusiais metais Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę iki šių metų gegužės 14 dienos paruošti valstybės tarnautojams sumažintų atlyginimų kompensavimo tvarką. Deja, Vyriausybė su ją remiančia dauguma Seime pademonstravo visišką teisinį nihilizmą ir iki nurodytos datos minėtos tvarkos neparuošė. Prasidėjus rudens sesijai, Seimo dauguma įteisino įstatymo nesilaikymą pataisa ir nukėlė kompensavimo tvarkos nustatymą kitiems metams. Jeigu Seimas ir Vyriausybė reikalauja iš valstybės tarnautojų įstatymo laikymosi, bet patys jų atžvilgiu demonstruoja teisinį nihilizmą, kalbėti apie tai, kad valstybės tarnautojas nepažeidinės įstatymų žmogaus atžvilgiu, mes jau nebegalime. Štai tokiu būdu ugdomas valstybės tarnautojų „lojalumas“ valstybei ir jos žmonėms.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija