2014 m. spalio 10 d.    
Nr. 38
(2109)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Poezija papuošti tituliniai atlaidai

Klebonas kun. Gintautas Jankauskas
(dešinėje) ir atlaidų svečiai
(iš kairės): Danutė Jonylienė,
Edmundas Jonyla, kun. br. Severin
Armin Holocher OFM, antroje eilėje –
Juozas Mickevičius ir Vladas Buragas

Homiliją sako kun. br. Severin
Armin Holocher OFM,

ARIOGALA. Rugsėjo 28-ąją į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią parapijiečiai rinkosi gausiau, nes tą sekmadienį vyko tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. Ši šventė Ariogaloje yra tradicinė. Etnologas Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ rašo: „Mykolinės senovėje buvo itin svarbi data – duoklių metas. Supylus į aruodus išaugintą derlių būdavo privalu kunigaikščio dalį atskirti. Šią dieną kalendoriuose žymėdavo šv. arkangelo Mykolo trimitas bei svarstyklės geriems ir blogiems darbams palyginti“.

Votyvos šv. Mišias aukojo Ariogalos klebonas kun. Gintautas Jankauskas ir kan. Vytautas Masys. Pamokslą pasakė atlaidų vedėjas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. br. Severin Armin Holocher OFM. Paskui svečias aukojo Sumos šv. Mišias, pasakė pamokslą. Tėvas Severinas Sumos pamoksle įtaigiai kreipėsi į parapijos jaunimą, sakydamas: „Kai aš buvau Jūsų amžiaus, mano tėtis dirbo naktimis ir negalėjo eiti į bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje. Man buvo 7–8 metai. Turėjau labai įdėmiai klausyti, ką klebonas pamoksle sako, kad vėliau tėčiui apie tai galėčiau papasakoti. Jeigu aš tai prisimenu šiandien, man yra labai svarbu apie tai kalbėti, kad ir Jūs suprastumėte. Šiandien – šv. Mykolo šventės išvakarės. Žinote, ką reiškia Mykolo vardas? Hebrajiškai yra Micha’el arba reiškia „Kas kaip Dievas“. Lietuviškai mes sakome: „Mykolas“. Tu galėtum sakyti: „Aš – Dievo vaikas, bet aš – ne Dievas. Bet šitas, kurio vardas yra „Kas kaip Dievas“, šiandien nori mums rodyti kelią į bendravimą su Dievu. Svarbu, kad eitume kartu, kad vienas kitam galėtume sakyti: „Dieve, padėk“. Aš privalau eiti į bendruomenę su Tavimi, Viešpatie. Privalau priimti Sakramentus, kuriuos mums dovanojai“. Beje, tėvas Severinas atvyko į Lietuvą netrukus po Nepriklausomybės atgavimo. Jauna Lietuvos pranciškonų provincija norėjo savo gretose turėti brandesnį ir daugiau patirties turintį brolį. Per daugiau nei 20 metų tėvas Severinas pasitarnavo ne vien savo ordinui: skaitė paskaitas VDU Teologijos-filosofijos fakultete, vadovavo rekolekcijoms visoje Lietuvoje. Tėvas Severinas pastebėjo, kad Lietuvoje pamaldumas asmeniškesnis ir kartais paviršutiniškesnis.

Dvasios tėvo Severino dalyvavimas atlaidų iškilmėse, šv. Mišių aukojimas, jo nuoširdus bendravimas su parapijiečiais, pamokslas, jaudinanti rudens spalvose paskendusi procesija kiekvienam šventės dalyviui buvo graži pamoka, kaip reikia daugiau dėmesio skirti maldai, siekiant žmogiškų, moralinių ir dvasinių vertybių. Daugelis maldininkų suprato, kad Dievo malonių reikia melsti ne tik sau, bet ir savo šeimų nariams, artimiesiems, didžiajai savo šeimai – Bažnyčios bendruomenei.

Atlaiduose dalyvavo nemažas būrys jaunimo, kuriam reikia dvasinės paramos tikėjimui stiprinti, Viešpačiui liudyti bei savo pašaukimui atpažinti. Šiuos akcentus lydėjo atlaidų šventės sakralinė, pakylėjanti aplinka, kurią sukūrė garbingi svečiai, klebonas kun. G. Jankauskas ir parapijiečiai. Jie jaunimui įkvėpė stiprybės teikiančią maldą ir širdyse įrašytą Dievo meilę artimui.

Mykolinių atlaiduose gražiai buvo prisiminti Šeimos metai. Reikia nuoširdžiai puoselėti asmeninius ryšius šeimoje ir joje atrasti džiaugsmą. Ne paslaptis, kad šiandien iš šeimos siekiama atimti stiprybę, ją ardyti ir griauti, skleisti joje brutalius dalykus.

Prasmingas, jautrus, šiltas ir turiningas sakralinis įvadas, pradžiuginęs parapijiečius atlaidų iškilmėse, turės svarbią reikšmę mokantis Dievo artumo iš gyvenimo, ruošiantis pasikliauti Dievo meile šiandien. Pasiaukojanti, giliai apmąstyta klebono kun. G. Jankausko tarnystė tikintiesiems skatina Bažnyčios gyvybingumą ir jos narių tikėjimą, stiprina dvasiškai, padeda išlaikyti nuolatinį ryšį su Dievu.

Klebonas kun. G. Jankauskas, 12 metų tarnaujantis Ariogalos parapijos tikintiesiems, kalbėjo: „Mano svajonė šiais metais buvo išskirtinė. Turėjau du didelius norus. Pirmas – minint bažnyčios 75 metų sukaktį, kiek leis galimybės, sutvarkyti bažnyčią nors iš išorės. Antras – minint savo kunigystės 30 metų sukaktį, paruošti leidinį „Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapija“. Abu norai išsipildė. Todėl pirmiausia už visa tai dėkoju gerajam Dievui, žmonėms už maldas, aukas ir kitas pastangas“.

Vardo dienos proga buvo pasveikinti visi Mykolai ir jiems palinkėta sveikatos, džiaugsmo, gražios šeimyninės laimės bei Dievo globos gyvenimo kelyje.

Paskui vyko poezijos valandėlė – į atlaidų dalyvius kreipėsi Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos prezidentas Vladas Buragas. Jis sakė: „Džiugu, kad šioje šventėje dalyvauja garbus jūsų parapijos žmogus, medicinos daktaras Juozas Mickevičius. Jis pristato savo dvasinę dovaną, sakralinės poezijos rinkinį „Anksti rytelį“. Niekas neatsiranda tuščioje vietoje, tuščiame lauke, ypač sakralinė poezija“. V. Buragas sakė, kad gražios, dangiška spalva nušviestos knygutės redaktorius yra Nepriklausomųjų rašytojų Sąjungos narys, Viduklės parapijos vikaras kun. Juozas Čičirka, o gražiai iliustravo raudondvarietė Vanda Dūdienė. Garbingas svečias visus žavėjo ir savo skaidriais posmais. Juose mintys giliai nukreiptos į lyrikos gerbėjų sielas, į žmogišką gyvenimo įvykių esmę, atviras, širdimi sušildytas žodis atveria gėrio ir grožio siekimą, šiltus gilios pagarbos žmogui akcentus. Eilėraščiuose kiekvienas žodis pasvertas ryškia filosofine ir poetine išmintimi, žemiškais išgyvenimais, amžinųjų vertybių paieška.

Paskui kalbėjo jau minėtasis gydytojas ir poetas J. Mickevičius. Jis pristatė sakralinės poezijos leidinį „Anksti rytelį“. Svečias skaitė eiles apie dėkingumą Kūrėjui, meilę žmogui, tėviškei, motinai, apie maldos prasmę gyvenime, gerumą mūsų aplinkoje, santykius su artimais žmonėmis. J. Mickevičiaus poezijos knygelėje išreikšta nuoširdi pagarba kryžiui, šventoms religinių švenčių tradicijoms. Su giliu sielos virpėjimu poetas rikiuoja mintis apie savo tėviškę – Butkiškės kaimą, bažnyčią, kur „akį džiugina kloniai gražiausi, aušta auksiniai rytai“. Poetas didelę žmogišką meilę išreiškia Mamai, nepaprastai darbščiai, mylinčiai Dievą, gerbiamai kaimynų, mokėjusiai užjausti, ir duonos kvepiančią riekę dalinti. Autoriaus poezijoje kiekviena mintis – tyro tikėjimo spindesys, dvasingumo puoselėjimas.

Raseinių meno mokyklos mokytoja Sigita Grubliauskaitė poezijos valandėlėje atliko muzikinius intarpus.

Po šv. Mišių klebonas kun. G. Jankauskas dėkojo kun. br. S. A. Holocheriui OFM už šv. Mišių auką ir procesiją, pasakytas homilijas, V. Buragui ir J. Mickevičiui – už poeziją. Padėkos nusipelnė Seimo narys Edmundas Jonyla, kuris, pasak klebono, visuomet dėmesingai atsiliepia į pateiktus pasiūlymus ir geranoriškai sprendžia įvairius bažnytinius klausimus ne tik Ariogalos bet ir Lesčių parapijoje. Klebonas šiltai dėkojo parapijos „Caritas“ moterims už jų kasdieninius darbus, bažnyčios Sumos chorui ir jo vadovei už giesmes, bažnyčios sutvarkymą. Padėkomis pagerbti ir kiti bažnyčios darbuotojai bei talkininkai už įlietą meilės jausmą titulinių atlaidų iškilmėje. Gražios padėkos susilaukė Stasys Griguola ir jo vadovaujami darbuotojai už bažnyčios atliktus remontus. Kun. G. Jankauskas pranešė, kad UAB „Raseinių statybai“ reikia grąžinti 290000 litų už darbus Ariogalos parapijos namų statyboje, todėl kreipėsi į parapijiečius, prašydamas padėti išspręsti šių skolų klausimą.

Klebonas visiems palinkėjo santarvės šeimose, vienybės, atlaidumo bei nuoširdumo, daug sveikatos ir naujų prasmingų siekių ateities gyvenimo keliuose.

Iškilmės baigėsi visiems dainuojant pagal Maironio žodžius sukurtą dainą „Lietuva brangi“.

Petras URBONAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija