| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
| 2001
metai |
| Panevėžio vyskupijoje Panevėžio-Krekenavos dekanate Katedroje po šešerių metų vėl gaudžia vargonai
Panevėžys. Rugsėjo 24-osios vakare Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje susirinkę panevėžiečiai po šešerių metų pertraukos galėjo vėl išgirsti gaudžiant šios bažnyčios vargonus. Buvo aukojamos padėkos šv. Mišios, vyko vargonų senosios dalies restauracijos, kuri vyko 20082014 metais, pirmojo etapo pristatymas. Vargonų restauravimo programą ruošė vargonų restauratorius, istorikas, menotyrininkas dr. Girėnas Povilonis ir vargonininkas, vargonų restauratorius Antanas Šauklys. Restauravimo darbus atliko A. Šauklio vargonų dirbtuvė Panevėžyje. Darbus pristabdė ekonominė krizė, tačiau Katedros parapijiečių, biudžetinių, privačių įstaigų ir kitų rėmėjų dėka originalią vargonų dalį pavyko restauruoti. Padėkos šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, kartu meldėsi vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, vyskupo generalvikaras kun. Eugenijus Styra, Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis ir kun. jubiliatas Pranciškus Sabaliauskas. Šv. Mišiose giedojo Katedros parapijos jungtinis choras, vadovaujamas Antano Šauklio. Mišių metu ir vėliau vykusio koncerto metu vargonavo doc. Renata Marcinkutė-Lesieur iš Vilniaus. Vysk. L. Virbalas SJ pamoksle kalbėjo: Vakarų bažnytinės muzikos istorijoje vargonai lydėjo nuo choralo vienatoniškumo prie naujųjų laikų polifonijos. Dažnai jie vadinami visų muzikos instrumentų karaliumi. Ir ne tik dėl istorinės reikšmės, bet ir dėl savo skambesio, kuris atsiskleidžia pačiomis įvairiausiomis garso spalvomis nuo žemiausių iki aukščiausių, kokius tik žmogaus ausis yra pajėgi išgirsti. Vargonai ir Dievo šlovinimas eina kartu. (Muzikos red.) tonų pagautas maldingumas laisvai ir skaidriai pakyla virš žemės. Taip apie muziką rašė J. V. Getės laikų vokiečių poetas ir teologas Johanas Gotfrydas Herderis (Johann Gottfried Herder). O II Vatikano susirinkimas taip yra pareiškęs: Lotyniškojoje Bažnyčioje tebūnie aukštai vertinami vamzdiniai vargonai kaip tradicinis muzikos instrumentas, kurio garsai pajėgia įstabiai padidinti Bažnyčios apeigų žavumą ir galingai kelti dvasią į Dievą ir dangų. Muzika, ypač vargonų, pamaldose nutiesia tiltą tarp žemės ir dangaus kaip Jokūbo sapnuotos kopėčios. Panašiai pajuto ir šv. Augustinas: Per ausų džiaugsmą, dvasia gali pakilti į maldingumo erdvę. Panevėžys šiais metais yra Lietuvos kultūros sostinė. Norisi linkėti, kad jis visada būtų ir dvasios centras. Prie to be jokios abejonės prisidės malda, giesmės ir vargonų muzika. Vysk. L. Virbalas SJ buvusiam ir dabartiniam miesto merui Vitalijui Satkevičiui, rajono merui, Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininkui Povilui Žaguniui, AB Panevėžio energija generaliniam direktoriui Petrui Diksui, AB Panevėžio keliai generaliniam direktoriui Virmantui Puidokui, šios bendrovės valdybos pirmininkui Remigijui Juodviršiui, AB Panevėžio statybos trestas generaliniam direktoriui Daliui Gesevičiui, UAB Kriausta, Multimeda, Pireka atstovams ir kitiems geradariams tarė padėkos žodį. Vyskupas ir Panevėžio Katedros klebonas kun. Eugenijus Troickis dėkojo visiems rėmėjams, kurių dėka pavyko atlikti restauracijos darbus, daugeliui įstaigų ir privačių asmenų, aukojus lėšas ir skyrus 2% gyventojų pajamų mokesčio. Klebonas vylėsi ir ateityje sulaukti geradarių paramos. Apie Panevėžio Katedros vargonus ir jų restauravimą papasakojo vargonų restauratorius, istorikas, menotyrininkas dr. Girėnas Povilonis, ruošęs Katedros vargonų restauravimo programą. Šių vargonų istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Jie buvo pastatyti koplyčioje Karaliaučiaus krašte, o 1931 metais Karaliaučiaus meistras Bruno Goebel juos perkėlė į Panevėžio Katedrą. Vargonai turėjo tik 25 registrus balsų, t.y. 1391 grojantį vamzdį. Vargonų statytojas buvo numatęs juos didinti, pritaikyti Panevėžio katedros erdvei. Pastatė naują griežyklą (grojimo stalą), kuri turėjo jau 38 registrus balsų. Šie vargonų didinimo darbai nebuvo baigti. Iki XX amžiaus pabaigos vargonus taip sugraužė kinivarpos, kad jų mediniai vamzdžiai vos prisilietus imdavo trupėti. Kilo klausimas, ar juos įmanoma restauruoti. Pasitarus su vargonininkais ir vargonų ekspertais Martin Rost (Vokietija), Göran Grahn (Švedija), Lietuvos specialistais, nuspręsta restauruoti. Vargonai yra pneumatiniai (valdomi oro pagalba), turi tris manualus ir pedalus. Tai tarsi pneumatinis kompiuteris. Kiek vargonuose yra vamzdžių vamzdelių, dumplių dumplelių... Dabar gaudžia 1391 vamzdis, jų išvedžiota apie 3,5 km. Visa tai reikėjo suderinti, sureguliuoti, kad kiekvienas vamzdis skambėtų darniai su kitais. Tai be galo kruopštus darbas. Užtaisant pažeistas vietas, kiekvieną vamzdelį reikėjo palaikyti rankose ne minutes, o valandas. Visos detalės dabar apdorotos ir apsaugotos nuo kinivarpų. 2007 metais ruošiant naują vargonų restauravimo programą buvo įtraukti ir vargonų išplėtojimo ir didinimo darbai, padidinant juos iki 38 registrų. Šiuo metu yra atlikti visi infrastruktūriniai didinimo ir valdymo grandies montavimo ir reguliavimo darbai. Trūksta likusių 13 registrų balsų, t. y. 756 grojančių vamzdžių. Pastačius paskutinius 13 registrų balsų, Katedroje stovės didžiausi pneumatiniai vargonai Lietuvoje. Šiam siekiui įgyvendinti reikėtų dar apie 180 tūkst. litų (52 tūkst. eurų). Koncerto metu vargonininkė doc. Renata Marcinkutė-Lesieur atliko Marc-Antoine Charpentier, F. Haendel, J. S. Bach, Theodore Dubois kūrinius. Didingai gaudė vargonai, virpindami susirinkusiųjų širdis, tarsi jungdami žemę su dangumi ir prakalbindami sielose amžinas kilnumo, gėrio, grožio stygas. Pasak dr. G. Povilonio, buvo malonu išgirsti, kaip vargonai gaudžia visu balsu. Reikia tikėtis, kad jie džiugins ne tik panevėžiečių, bet ir atvykstančiųjų iš toliau širdis bei gaus dar ne vieną šimtmetį. Bronius
VERTELKA, Broniaus VERTELKOS nuotraukos
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |