2014 m. lapkričio 7 d.    
Nr. 42
(2113)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Baudžiamoji teisė popiežiaus Pranciškaus svarstymuose

Mindaugas Buika

Su Šventuoju Tėvu kalbasi kaliniai,
kurie su prižiūrėtojais ir kapelionu
dalyvavo spalio 22 dienos bendrojoje
audiencijoje Šv. Petro aikštėje

Keršto kurstymo ir kriminalinio populizmo pavojai

Šiuo metu, kai korupcija yra tapusi kone svarbiausiu šiuolaikinės „demokratinės“ santvarkos bruožu, kai teisėsauga naudojama susidorojimui su politiniais ar ideologiniais priešininkais, kai kyla nuolatiniai skandalai dėl netvarkos ir piktnaudžiavimų sulaikymų ir kalinimo institucijose, verta susipažinti su popiežiaus Pranciškaus požiūriu į šias problemas. Apie tai jis kalbėjo gana išsamiame pranešime, darytame spalio 23 dieną audiencijoje Vatikane priėmęs Tarptautinės baudžiamosios teisės asociacijos (AIDP) atstovus. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad Bažnyčia yra labai suinteresuota, kad būtų įgyvendinamas toks „teisingumas, kuris gerbtų žmogiškojo asmens orumą ir teises be jokios diskriminacijos“, kadangi tai susieta su jos evangelizacine misija bei tarnyste taikai ir teisingumui. Šiuolaikinėje visuomenėje turimos teisinės bei politinės priemonės negarantuoja, kad bus išvengta absurdiškų kaltinimų, nukreiptų į atskirus individus, kad jie, neva, atsakingi už visus sunkumus, panašiai kaip senovėje primityvi minia savaisiais „linčo teismais“ bausdavo tariamus bloguosius, išimtinai atsakingus už visas bendruomenės nelaimes. Popiežius Pranciškus kalbėdamas pripažino, kad gerai organizuotoje visuomenėje turi efektyviai veikti įstatymai ir juos įgyvendinančios institucijos, kad būtų tinkamai atsiliepta į savavališkus pažeidimus bei nusikaltimus.


Gyvenimo prasmė – Šventosios Dvasios vedimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai tikintysis atvirai į savo širdį įsileidžia Šventąją Dvasią, ir Jos veikimas savaip užvaldo jį, tada stengiasi vis tvirčiau laikytis Kristaus kelio ir, Dievo Motinos užtariamas, kaip nenustygstantis piligrimas artėja link gerojo Tėvo namų... Neseniai šventėme Visų Šventųjų bei Vėlinių šventes ir mąstėme, jog kanonizuoti šventieji ir viešai neiškelti į altoriaus garbę uolieji tikintieji dėl didžiosios Jėzaus aukos nuopelnų bei asmeninių tikėjimo darbų paveldi savitą Dievo Sūnaus pažadų išsipildymo dangaus malonių saiką. Už savo mirusius artimuosius ne tik meldžiamės, bet, kaip moko katekizmas, juos (kurie, mūsų manymu, jau yra pas Dievą) galime pasikviesti į pagalbą, privačios maldos metu prašyti jų užtarimo, kad laimintų mūsų bei kitų gyvenimo darbus...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija