Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kristijono Donelaičio metai

Donelaičio keliais po 300 metų

Vida Mickuvienė,

Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė

Grupė renginio dalyvių Stalupėnuose (Nesterove) prie bibliotekos

Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Kultūros ministerijos kvietimu spalio 28–29 dienomis per 40 žmonių delegacija iš Lietuvos dalyvavo renginiuose, skirtuose 35-osioms Kristijono Donelaičio muziejaus įkūrimo Tolminkiemyje metinėms ir poeto 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Visos kelionės metu delegaciją iš įvairių organizacijų (Seimo, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų, K. Donelaičio jubiliejinės komisijos ir K. Donelaičio draugijos, Lietuvos rašytojų ir dailininkų sąjungų, akademinės bendruomenės, kultūros, švietimo ir meno atstovų iš Klaipėdos, Kybartų) lydėjo ir globojo ambasados Karaliaučiuje darbuotojai – laikinai einantis konsulo pareigas Vytautas Umbrasas ir kultūros atašė Romanas Senapėdis. Keliavome skaitydami „Metų“ ištraukas, klausydami gyvosios enciklopedijos – prof. Napaleono Kitkausko – pasakojimų apie šio krašto istoriją.

Kristijono Donelaičio metai

Literatūrinės ir muzikinės improvizacijos su aktore

Aktorė Virginija Kochanskytė (centre) su kanklių ansambliu „Ašarėlė“

PANEVĖŽYS. Minint lietuvių grožinės literatūros pradininko, rašytojo, poemos „Metai“ autoriaus, liuteronų kunigo bei kovotojo už lietuvybę K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, ir Panevėžyje vyksta renginiai, skirti jį prisiminti. Vienas tokių renginių birželio 10 dieną buvo surengtas Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34). Čia svečiavosi ir savo literatūrinę programą „Poeto gyvenimo ir kūrybos keliu (Kristijonui Donelaičiui – 300)“ pristatė aktorė, skaitovė, daugiau nei tris dešimtmečius skleidžianti po Lietuvą ir užsienio bendruomenes literatūrinį žodį – klasikų bei šiuolaikinių rašytojų kūrybą, – Virginija Kochanskytė. Pirmiausia, ji kvietė visus mintimis nukeliauti prie K. Donelaičio kapo ir nusilenkti jam. Tuomet ėmėsi vesti poeto gyvenimo ir kūrybos keliu. Aktorė įrodė savo unikalų sugebėjimą pagal literatūrinį tekstą interpretuoti bei talentingai „restauruoti“ kūrėjo asmenybę, leidžiančią geriau suvokti kūrybą. Pasitelkdama autentišką medžiagą – prisiminimus, laiškus bei autobiografines žinias, – autorė sukūrė gyvybingą K. Donelaičio literatūrinį portretą, apžvelgė jo kūrybą ir gyvenimą. Renginio metu skambėjo K. Donelaičio poemos „Metai“ ir rašytinio palikimo fragmentai, K. Bradūno ir S. Gedos poezija. Literatūrinius aktorės tekstus papildė Panevėžio muzikos mokyklos kanklių ansamblio „Ašarėlė“ (vadovė – R. Mureikienė) muzikiniai intarpai – lietuvių liaudies daina, Mažosios Lietuvos krašto kūrinys „Aušta aušrelė“, J. Bramso valsas, giesmė „Tu ateini“, M. Mier „Rudeninė žara“, „Inter meco“. Šis literatūrinis-muzikinis renginys, improvizacija K. Donelaičio gyvenimo bei kūrybos kelionės tema, išsiskyrė žodžio ir muzikos derme, dėmesiu autoriui ir klausytojui. Turbūt tiems renginio dalyviams, kuriems meilės K. Donelaičiui nepažadino mokykla ar universitetas, ją pavyko įžiebti talentingai aktorei.

Kristijono Donelaičio metai

Metai pagal Kristijoną Donelaitį

Radviliškis. Miesto kultūros centre surengtas poemos „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms skirtas renginys „Metai pagal K. Donelaitį“.  Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. UNESCO nutarimu 1977 metais K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje.

Vakaras „Metai pagal K. Donelaitį“ prasidėjo Lizdeikos gimnazijos mokinių kompozicija „Pasaka apie šūdvabalį“ pagal K. Donelaičio pasakėčią (režisierė – Rasa Atkočiūnienė). Žiūrovai turėjo galimybę išvysti ir trijų kultūros namų – Alksniupių, Baisogalos ir Kudirkos Naumiesčio (Šakių r.) – mėgėjų teatrų pastatymus pagal K. Donelaičio poemą „Metai“. Visi šie trys mėgėjų teatrai kartu su kitais šalies regionų mėgėjų teatrais dalyvaus 2014 metų Lietuvos dainų šventėje, Teatro dienos programoje „Dyvų dyvai“, skirtoje K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir Teatro metams paminėti. Alksniupių ir Baisogalos kultūros namų mėgėjų teatrai (režisierės – Laima Didžbalienė ir Vilija Kaščionienė) žiūrovams pristatė „Pavasario linksmybes“, o Kudirkos Naumiesčio kolektyvas – „Rudens gėrybes“ (režisierė – Laima Mockevičienė). Scenoje vėrėsi kiekvieno kolektyvo savaip ir išmoningai sukurtas pavasario linksmybėmis ir rudens gėrybėmis besidžiaugiančių būrų gyvenimo paveikslas.

Kronika

„Knygų Kalėdų“ startas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Naujosios Vilnios bibliotekoje paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią

VILNIUS. Lapkričio 18 dieną ketvirtą kartą rengiama akcija „Knygų Kalėdos“ kelionę po Lietuvą pradėjo Naujosios Vilnios bibliotekoje. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi joje, paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir susitiko su Vilniaus krašto bendruomene. „Šalies bibliotekos sutelkia knygą mylinčius žmones. Tai – svarbi kultūros, žinių ir gyvo bendravimo erdvė. Įgyvendinamos skaitymo skatinimo iniciatyvas, jos moko branginti lietuvišką žodį. Todėl kviečiu visus prisijungti prie „Knygų Kalėdų“ ir pasirūpinti, kad bibliotekų skaitytojams netrūktų naujų knygų“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Aktyviai dirbanti biblioteka padeda sutelkti vietos bendruomenę – lietuvius, rusus, lenkus. Čia įsikūręs Dienos centras vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Bibliotekoje vyksta biblioterapiniai užsiėmimai suaugusiesiems. 2012 metais Naujosios Vilnios biblioteka yra pelniusi „Inovacijų bibliotekos“ vardą. Tą dieną bibliotekai Prezidentė padovanojo Ričardo Gavelio, Vandos Juknaitės, Grigorijaus Kanovičiaus, Kęstučio Kasparavičiaus, Justino Marcinkevičiaus, Aido Marčėno, Alvydo Šlepiko ir kitų autorių knygų, skirtų vaikams ir suaugusiesiems.

Kronika

Pakvietė į naujus knygos namus

Ariogalos bibliotekos atidarymo akimirka

ARIOGALA. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Ariogalos miesto filialas persikėlė ir įsikūrė nenaudojamose Ariogalos lopšelio-darželio patalpose. Raseinių rajono savivaldybės administracija skyrė pakankamai lėšų šioms patalpoms suremontuoti ir pritaikyti bibliotekos veiklai. Kadangi senieji baldai, tarnavę keletą dešimtmečių ir jau gerokai apkiužę, vargu ar bebūtų atlaikę persikraustymą, buvo nuspręsta atnaujinti ir juos. Vaikai ir suaugusieji bus ir toliau aptarnaujami atskiruose skyriuose, tik jau erdvesniuose, šviesesniuose. Tik įžengus į biblioteką pasitinka vaikų skyriui pritaikytas interjeras, masyvios ir gražios suaugusiųjų literatūrai skirtos knygų lentynos. Tik dabar, gavus naujas patalpas, kaip ir pridera bibliotekai, atsirado vietos ir atskiroms tiek periodikos, tiek ir interneto skaitykloms. Reikia tikėtis, kad daug skeptiškų nuotaikų ir diskusijų sukėlęs klausimas Ariogaloje turėtų nurimti užsukus į naujus, erdvius, šviesius ir dar naujais baldais kvepiančius knygų namus.

Kronika

Aktorės, režisierės, dailininkės ir rašytojos kūryba – žaidimas

VARĖNA. Spalio 17 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi žinoma kūrėja Kristina Gudonytė – spalvinga asmenybė: rašytoja, scenaristė, režisierė, aktorė, dailininkė.

Iš menininkės dalyviai sužinojo jos biografijos faktus: kad Kristina nuo šešerių metų pradėjo vaidinti scenoje, groja smuiku ir fortepijonu, surengė 15 personalinių tapybos parodų, labai daug skaito, mėgstamiausi rašytojai – Čarlzas Dikensas, Umberto Eko, H. Murakami, H. Wassmo. Mažai kas žino, jog jinai – populiarių televizijos filmų „Dvynukės“, „Dvynukės ir dvynukai“ bei kitų scenarijų autorė bei režisierė, televizijos serialo „Neskubėk gyventi“ scenarijaus bendraautorė. Susilaužiusi koją, Kristina buvo priversta apriboti visą savo kūrybinę veiklą. Tuomet veikli ir energinga, be darbo negalinti tverti asmenybė ėmėsi rašytojo plunksnos. Taip gimė pirmoji knyga „Gėlių dvaras“. Antroji knyga paaugliams „Blogos mergaitės dienoraštis“ pelnė akcijos „Metų knygos rinkimai 2009“ titulą. Rašytoja prisipažino, kad jai patinka bendrauti su paaugliais, todėl ir trečiojoje, septynis mėnesius brandintoje knygoje „Ida iš šešėlių sodo“ sprendžia paauglių problemas, atskleidžia jų psichologinius niuansus, vaizduoja melo, pavydo, išdavystės, nusivylimo scenas, aprašo amžinąsias vertybes – meilę, draugystę, šeimą. Apie savo profesijas Kristina sakė: „Kūryba prasideda nuo minties, idėjos, o tada sugalvoju jos išraiškos formą, kas tai bus – knyga, paveikslas, pjesė ar scenarijus. Kūryba – žaidimas, reikalaujantis daug darbo“.

Kronika

Knygų kelionė

KURŠĖNAI. Tai, kas vyko mieste spalio 13-ąją, paprasta akcija, renginiu, švente ar bendraminčių susibūrimu tikrai nepavadinsi. „Gyva“ 1798 žmonių 1,6 km ilgio „upė“ vinguriavo miesto gatvėmis, o ja „plaukė“ knygos iš Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos į Vytauto Vitkausko biblioteką. Originali, į Lietuvos rekordų knygą pretendavusi patekti akcija „Imkit mane ir skaitykit“ išjudino visą miestą, daugeliui primindama Baltijos kelią.

Akcijos sumanytoja Roma Albrikienė, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui, teigė, kad surinkti knygas ir padovanoti bibliotekai buvo galima ir įprastai. Tačiau norėjosi kažko prasmingesnio, įsimintino. Buvo paprašyta bibliotekai dovanoti ne senesnes nei penkerių metų knygas. Į kvietimą atsiliepė 17 rajono įmonių bei organizacijų, pavieniai gyventojai. Kiekviena knyga buvo pažymėta specialiu akcijos lipduku. Ir tokių knygų iš viso buvo 650.

Kronika

Kelionė į save

Aktorė Donata Kielaitė

TRAKAI. Spalio 9 dieną viešosios bibliotekos lankytojams aktorė Donata Kielaitė dovanojo kelionę į jausmų ir muzikos kupiną Juditos Vaičiūnaitės poezijos pasaulį. „Kelionė“ – muzikinis spektaklis pagal J. Vaičiūnaitės eiles. Pasak aktorės, tai – tarsi kelionė į save pačią, ieškant buvimo su savimi, buvimo šią akimirką. Tai – kančios, džiaugsmo, susitaikymo su tikrove ir savimi istorija. Spektaklis prasidėjo aktorės gitara atliekamo F. Šopeno noktiurno fone. Dar skambėjo F. Šuberto „Serenada“, „Ave Maria“. Aktorė gyvai ir jautriai pasakojo moters išgyvenimus, džiaugsmo ir skausmo akimirkas. „Aš nežinau, galbūt mano kuriama herojė išgyvens meilės pilnatvę ir pajus vienybę su savo siela, jos esybe. O gal ir ne... Meilė... Juk tai – kasdienė mūsų duona, kasdienė malda, kasdienis „mūzų prisilytėjimas“, – rašė aktorė. Skaitomos eilės subtiliai liejosi aktorei skambinant gitara. Kuriamus herojės išgyvenimus paryškino spektaklyje nuskambėjusios plokštelės Antonio Carlos Jobim bosanovų melodijos. Klausytojai, Vytauto Didžiojo gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai bei mokytojai, turėjo galimybę išgirsti ir atrasti J. Vaičiūnaitės poeziją. Nepastebimai prabėgusi rudeniškos „Kelionės“ valanda su D. Kielaitės heroje, nepaliko abejingų. Beje, spalio 20-ąją aktorė D. Kielaitė į muzikinį poezijos spektaklį „Kelionė“ kvietė Lietuvos teatro sąjungoje.

Kronika

Kunigo paminėjimas

TAURAGĖ. Spalio 22 dieną į Augusto Vymerio biblioteką rinkosi bibliotekos darbuotojai, skaitytojai, mokyklos bendruomenės nariai, svečiai. Čia paminėtos dvi iškilios datos – vieno ryškiausių Tauragės krašto Bažnyčios, kultūros ir švietimo veikėjų XX amžiuje, evengelikų liuteronų kunigo Augusto Vymerio (1869 12 16–1896 08 27–1942 04 01) 145-osios gimimo metinės bei Augusto Vymerio bibliotekos 20 metų vardo suteikimo sukaktis. Renginyje pristatyta bibliotekos istorija, prisiminimais apie ilgametį darbą dalijosi buvusios ir šiuo metu bibliotekoje dirbančios darbuotojos: Ina Steponaitytė, Gina Juškienė, Galina Toliušienė. Pamąstymus, įžvalgas apie kun. A. Vymerį išsakė Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Dikšaitis,  Edita Peteraitytė,  Jonas Liorančas.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19, 21, 25, 29, 32, 39)

Malonus kolega,

ką tik rasdamas spaudoje, skaičiau ir džiaugiausi, bet labiausiai mane nudžiugino, ir vertinu (ir dėkoju) už rašinį apie H. Nagį.221 Turėjo drąsos Nagys viešai pareikšti, kas yra tie vadinamieji „šviesininkai“, bet nemažiau drąsos reikėjo ir Kolegai visa tai pakartoti prieš dirbtinai sudarytą jų (vadinamų ar pasivadinusių) neva „šviesininkais“, o iš tiesų tik niekinančių „nesavus“, literatūrinių didybių mitą.

Besivadinantieji „šviesininkais“ ir K. Sajos žodžiais, „dedepistai“ jau buvo besudarą „uniją“ užimti visai dabartinei lietuvių literatūrai, pamažu, grąžinant sovietinių laureatų hegemoniją.

Etnografija

Blėsta Bagdonių sentikių gyvybė 

Bronius VERTELKA

Akilina Murnikova (kairėje) ir Marija Ivanova stengiasi išlaikyti gyvą sentikių tikėjimą

Bagdonys – Lietuvos sentikių gyvenvietė, esanti už maždaug 10 kilometrų nuo Kupiškio. Abiejose jos asfaltuoto kelio pusėse išsidėsčiusios sodybos. Kai kurios jau tuščios, kitose dar rusena gyvybė. Yra gyvenančių senučių, net įkopusių į dešimtą dešimtį. Dienas jos stumia vis laukdamos, kada iš artimųjų kas atvažiuos, malkų prineš, ugnį užkurs. Kai pasibeldžiu į vienas duris, išgirstu, kaip kažkas atšlepsi. Kyšteli galvą senučiukė, o pirmieji jos pasisveikinimo žodžiai: „Ar jau pensiją atnešei?“ Išgirdus neigiamą atsakymą, ima blėsti jos žvilgsnis. Tai – pirmoji sodyba kairėje nuo Kupiškio. Neblogai atrodo, dažytomis sienomis. Kita pojaunė stamboka moteris net per slenkstį neįsileidžia – skubanti miestan. Taip, ji išpažįstanti sentikių tikėjimą, bet ne vietinė, iš Anykščių rajono atsikrausčiusi. Panašiai sutinka ir remontuojamų namų savininkas: „Aš čia tik gimęs, mažai ką galėčiau pasakyti apie kaimą. Mamai jau per 90, su ja nesusišnekėsite. Siūlyčiau aplankyti Kupiškyje gyvenančią Mariją Ivanovą, ji daugiau žino apie Bagdonių sentikių religinę bendruomenę“. Vyriškis atsiprašo, kad darbais užverstas, nėra kada malti liežuviu.

Išnašos

Knyga apie Krekenavą

Knyga „Krekenava laiko tėkmėje“

Rugsėjo pabaigoje Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje buvo pristatyta Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga „Krekenava laiko tėkmėje“. Popietės nuotaiką nuskaidrino fortepijono ir smuiko garsai. Renginį vedęs poetas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Robertas Keturakis, pasidžiaugęs gabiomis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientėmis Kristina Anusevičiūte ir Saule Berezinaite, susirinkusiuosius supažindino su Saulutės Genovaitės Markauskaitės monografija „Krekenava laiko tėkmėje“, jos reikšmingumu Lietuvos istorijos tėkmėje.

Monografija skirta Krekenavos miestelio 605 metų sukakčiai, Stebuklingojo Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslo 605 metų sukakčiai, pirmosios Krekenavos bažnyčios 595 metų sukakčiai, anticarinio 1863 metų sukilimo ir kankinio Antano Mackevičiaus žūties 150 metų sukakčiai, Mykolo Antanaičio statytos Orelių mokyklos 80 metų sukakčiai atminti.

Išnašos

Paminklas nykstančiam Surdegiui

...ir jos autorius prof. Osvaldas Janonis

Apie Surdegio miestelį, esantį Anykščių rajone, išleisti jau septyni leidiniai: penki – lietuvių ir du – rusų kalba. 1997 metais pasirodė brošiūra „Iš Surdegio praeities“. 2003 metais parengta antroji, papildytoji jos laida. 2010 metais išleista beveik trijų šimtų puslapių knygą „Surdegis 1510–1940 metais“, 2012 metais – istorinis kraštotyros žinynas rusų kalba „Ńóšäåćńźčé ā ÷åńņü Ńīųåńņāč˙ Ńā˙ņīćī Äóõą ķą ąļīńņīėīā ģóęńźīé ģīķąńņūšü“, 2013 metais – istorinių dokumentų rinkinys „Ńóšäåćńźčé ā ÷åńņü Ńīųåńņāč˙ Ńā˙ņīćī Äóõą ķą ąļīńņīėīā ģóęńźīé ģīķąńņūšü ā čńņīšč÷åńźčõ äīźóģåķņąõ“. Visų leidinių autorius ar sudarytojas yra šio krašto patriotas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, kraštietis, VU profesorius Osvaldas Janonis. Istorikas Gintaras Vaičiūnas yra pasakęs, kad Surdegį būtų galima įtraukti į rekordų knygą kaip miestelį, apie kurį daugiausiai yra surinkta istorinių dokumentų ir išleista knygų. Profesorius mano kitaip: jo teigimu, dar trūksta miestelio ir jo apylinkių gyventojų sąvado, graviūrų ir fotografijų rinkinio. Jis antri metai rengia metinius „Surdegio kalendorius“, kuriuos irgi reikėtų išleisti.