2014 m. gruodžio 27 d.    
Nr. 49
(2120)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Dvi svarbios parodos

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Jaunojo „Gurgučio“
dalyvio Kęstučio Dovydaičio
„Mergaitė su gerve“

„Gurgutis – 2014“ parodos atidarymo
akimirka. Iš kairės: skulptorius
Martynas Gaubas, galerijos vadovė
Regina Šimulynienė, „Laisvės ribų“
kuratorius Jonas Rytas Belevičius
ir skulptorius Simonas Dūda

„Laisvės ribų“ kuratoriaus ir
skulptoriaus Ryto-Jono Belevičiaus „Kėdė“

Jaunojo skulptoriaus Simono Dūdos
trys humoro nestokojantys
miniatiūriniai darbeliai „Dočio varna“,
„Sūpynės“ ir „Žirklės“

Jaunojo „Gurgučio“ dalyvio
Augustino Kluodos „Be pavadinimo“

Jaunasis „Gurgučio“ dalyvis Martynas
Gaubas ir jo „Autoportretas“

Jaunojo „Gurgučio“ dalyvio Gedimino
Endriekaus „Branduolinė Motina (Saulė)“

„Laisvės ribų“ skulptorė Dalia Matulaitė
prie savo šokoladinės meškutės,
kurią parodos lankytojams supjaustė
jos kuratorius Rytas Jonas Belevičius

VILNIUS. Šv. Jono gatvės galerija duris atvėrė iš karto dviem skulptūrų parodoms (konkursiniams tęstinių projektų darbams) – „Laisvės ribos“ (Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 100 metų jubiliejui paminėti) ir „Gurgutis – 2014“ (jaunųjų skulptorių bronzos liedinimo simpoziumo darbai). Atidarymo metu skambėjo žodžiai, kad abi temos be galo sudėtingos, o laisvė įpareigoja ypatingai atsakomybei.

Parodos „Laisvės ribos“ idėja – atspindėti permainingą dabartį ir jos aktualijas stambesniais kūriniais. Ši idėja gimė šiemet ir skirta mūsų Laisvės pradžiai – 1918 m. vasario 16 d., kad deramai pasitiktume jos šimtąjį jubiliejų (tęsis iki 2018-ųjų). „Šimtas metų – daug ar mažai? Istorija moko, kad Laisvė lengvai prarandama ir sunkiai susigrąžinama. Privalome iš naujo permąstyti vertybes. Kaip mes suprantame Laisvę ir jos ribas, kai prarandamos ribos tarp lyčių, valstybių, kalbų, įstatymų, rasių, tarp gėrio ir blogio, tarp meno ir ne meno, tarp tiesos ir melo, tarp proto ir beprotystės“ (tai – projekto kuratoriaus Ryto Jono Belevičiaus mintys). Simboliai (kaip reklama per TV) turi įtakos žmogaus sąmonei – traumuoja, kaip, pavyzdžiui, sovietų kariai „išvaduotojai“ ant Žaliojo tilto, arba skatina domėtis kultūra, kaip, pavyzdžiui, Stanislovo Kuzmos „Trys mūzos“ prieLietuvos nacionalinio dramos teatro.

Lietuvai ėmus pirmininkausi ES, valstybinėms įstaigoms prireikė stambesnių skulptūrų interjerui ir eksterjerui, kurių investicijos neatitinka mūsų skulptorių kišenių turinio. Taigi nutarta skirti vienkartinę stipendiją (neišskiriant dailininkų amžiaus grupių) konkurso būdu atrinktam stambesniam skulptūriniam objektui (per 100 cm dydžio) „Laisvės“ tema (trijų matavimų ir iš tvirtos medžiagos: metalo, akmens, plastiko ir t. t.) sukurti ir iki 2018 metų surinkti 35–50 darbų kolekciją (kasmet sukuriant nuo 4 iki 7). Darbai, sukurti projekto metu, dalyvautų tarptautinėse stambesnių kūrinių parodose, papildytų muziejų ekspozicijas ir fondus reprezentuotų Lietuvą svarbių įvykių progomis. Šiemet konkurso būdu atrinkti keturi skulptoriai: Rytas Jonas Belevičius, Gediminas Piekuras, Dalia Matulaitė ir Gintaras Mykolaitis, jų darbai ir buvo rodomi šioje parodoje.

Manoma, kad kiekvienai idėjai yra skirta sava forma, žmogus pats turėtų suprasti ir matyti save: koks jis yra erdvėje ir kokia turėtų būti jo aplinka. Toks yra R. J. Belevičiaus darbas „Kėdė“, kuris panašus į viduramžių epochos kankinimo prietaisą. Kaip sako autorius, dabarties žmogus irgi panašus į jį: kartais kankina pats save ir kitus.

Parodos lankytojai buvo pakviesti į šokoladinės meškutės, kurią iš šokolado išliejo skulptorė Dalia Matulaitė kaip būsimo kūrinio maketo pavyzdį (dar nespėjo išlieti stambesnės meškos iš tvirtesnės medžiagos), pjaustymo ir suvalgymo su potekstėmis akciją. Pajuokauta, kad kito projekto – „Gurgučio“ – dalyvio Augustino Kluodos šokoladinės spalvos bronzinę galvą su liežuviu „Be pavadinimo“ būtų neskanu valgyti ir iš šokolado.

Pasak simpoziumo „Gurgutis – 2014“ kuratorės Reginos Šimulynienės, jis skirtas tam, kad jaunieji galėtų du mėnesius kurti negalvodami apie duonos kąsnį. Šv. Jono gatvės galerija atstovauja ir Lietuvos dailininkų sąjungai ir jauniesiems talentams. Jaunųjų skulptorių (iki 35 metų) bronzos liedinimo simpoziumo darbų paroda „Gurgutis – 2014“ čia surengta penktą kartą. Projektas turi amžiaus cenzą, taigi kasmet atsiranda vis naujų žvaigždučių. „Gurgutis“ leidžia kiekvienam jaunajam skulptoriui pasirinkti sau mielą temą, atsiskleisti pačiam ir atskleisti požiūrį į laisvę. Gabaritai neturi reikšmės, vienintelis reikalavimas: darbai turi būti įdomūs ir profesionaliai išliedinti iš bronzos (nes tai yra pati plastiškiausia medžiaga, reikalauja daug darbo, žinių, leidžia autoriui būti savimi).

Jaunieji dailininkai drąsesni ir dažniau matomi užsienio galerijose (ten lengviau nei Lietuvoje susirasti meno erdvę). „Gurgutis“ kaip tik ir skirtas jauniesiems atsiskleisti čia, Lietuvoje. Parodos kuratorė R. Šimulynienė apgailestavo, kad „Gurgutis – 2014“ pernelyg vyriškas (kitąmet tikrai dalyvaus ir mergina). Konkurso metu atrinktos nuliedintos bronzos skulptūros penkių autorių: Kęstučio Dovydaičio, Martyno Gaubo (jiedu dalyvauja jau ne pirmus metus, M. Gaubas – ketvirtą kartą), Simono Dūdos, Augustino Kluodos ir Gedimino Endriekaus (tiesa, jis neįvykdė konkurso sąlygų). Kad geriau atsiskleistų, be simpoziumų darbų, jaunieji rodė po kelis mažosios plastikos darbus.

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija