Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Bendruomenėse

Bažnyčios 80-mečio šventė

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Šv. Mišioms vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Iš kairės: kun. Vytautas Užkuraitis, mons. Gintautas Kuliešius ir klebonas kun. Vytautas Mazirskas

Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia 1934 metais

Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia dabar

Atnašas neša Barzdų bendruomenės pirmininkės Ilonos Leleivienės globotinės

Bažnyčioje patiesiamas Šakių rajono mero Juozo Bertašiaus (toliau – centre) padovanotas kiliminis takas

Gieda Česlovo Sasnausko choras iš Marijampolės

Kalba kultūrinių renginių organizatorė Vlada Klimaitienė

Bažnyčios 80-mečio šventės svečiai

BARZDAI. Lapkričio 22-ąją, šeštadienį, čia paminėta Kristaus Karaliaus bažnyčios pašventinimo 80-mečio šventė. Į ją atvyko ir šv. Mišias bažnyčioje aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, kaimyninės Paluobių parapijos klebonas kun. Juozas Kaminskas, dabartinis ir buvęs Barzdų ir Griškabūdžio klebonai kun. Vytautas Mazirskas ir kun. Vytautas Užkuraitis. Dabar Barzdų parapiją aptarnauja Griškabūdžio klebonas. Melstasi už šios bažnyčios statytojus, dvasininkus ir parapijiečius, jau išėjusius į Amžinybę bei besidarbuojančius parapijos labui, puoselėjančius katalikų tikėjimą ir patriotizmo vertybes. Per šv. Mišias ir po jų giedojo Česlovo Sasnausko choras iš Marijampolės. Šventėje gausiai dalyvavo parapijiečiai, atvyko Seimo narys Mindaugas Bastys, rajono meras Juozas Bertašius. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse uždegtos žvakutės ant šioje parapijoje gimusių ar čia dirbusių kunigų kapų. Homilijoje vysk. R. Norvila išreiškė viltį, kad tikintieji kaip moralinę vertybę, kaip gėrį ir grožį puoselės tikėjimą ir liudys gailestingąją Dievo meilę.

Šakių rajono meras J. Bertašius iškilmių proga Barzdų bažnyčiai dovanojo kiliminį taką, Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis – dulkių siurblį. Dovanų įteikė ir Seimo narys M. Bastys bei Barzdų bendruomenės pirmininkė Ilona Leleivienė.

Klebonas kun. V. Mazirskas kaip padėką už gražiai tvarkomą bažnyčią po vaškinę žvakę dovanojo Eugenijai Urbanavičienei ir Lilijanai Baronaitienei.

Kultūrinių renginių organizatorė Vlada Klimaitienė savo kalboje prisiminė uošvį Valentiną Klimaitį, kuris talkino statant bažnyčią, zakristijonavo, ir anytą Juliją Mačytę-Klimaitienę, kuri mokėsi Barzdų namų ūkio ruošos mokykloje. V. Klimaitienė perskaitė bažnyčios 80-mečiui skirtą Birutės Danielienės eilėraštį.

Po šv. Mišių ir Č. Sasnausko choro sakralinio koncerto dvasininkai ir kiti svečiai bendravo agapėje.

Tarp Vandupės ir Milupės upelių įsikūrę Barzdai pirmąkart paminėti 1688 metais Vladislavo (dabar Kudirkos Naumiesčio) parapijos metrikose. Koplyčia Barzduose, priklausiusi Griškabūdžio filijai, istoriko Jono Totoraičio tvirtinimu, apie 1796 metus Griškabūdžio administratoriaus karmelito Jeronimo Šateikos rūpesčiu į Barzdus perkelta iš Griškabūdžio. 1814 metais koplyčioje būta stalių darbo altoriaus, trijų paveikslų ir būtinų liturginių reikmenų. 1828 metų vasarą parapijiečių ir maršalkos Florijonavičiaus lėšomis koplyčia padidinta. Apaštalų Sostas 1826 metais koplyčiai suteikė visuotinius Šv. Mato atlaidus ir Švč. Mergelės Marijos Maloningosios atlaidus sekmadienį po Šv. Stanislovo šventės. Koplyčią aptarnavo Griškabūdžio filijos kunigai karmelitai. Po Pirmojo pasaulinio karo, Barzdų gyventojams pageidaujant, Seinų vyskupas Antanas Karosas 1918 metais nuolatiniam sielovados darbui paskyrė pirmąjį kleboną, marijonų vienuolį kun. Antaną Petrauską. Oficialiai parapija buvo įkurta 1919 metais. Dalis didelės Griškabūdžio parapijos kaimų buvo priskirti Barzdų parapijai, kuriai priklausė ir Gražiškių koplytėlė.

Barzdų parapijos steigėjas ir pirmasis klebonas kun. Antanas Petrauskas MIC (1881 04 17–1944 03 31) buvo dvasininkas, kuris savo darbais nusipelnė ne tik Barzdų parapijai, bet ir marijonų vienuolijai, garsėjo kaip JAV lietuvių misionierius. Per penkerius metus išvažinėjo visas Šiaurės Amerikos lietuvių kolonijas, įtaigiais pamokslais skelbė Dievo žodį, žadino lietuvių tautinę savimonę, bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Gausus ir jo literatūrinis palikimas. Jis buvo grynosios lietuvių kalbos puoselėtojas, palaikęs ryšius su žymiais kalbininkais. Už raštus ir vertimus gautas pajamas aukojo vargšams. Klebonaudamas Barzduose, kun. A. Petrauskas MIC 1920 metais padidino dabartinių kapinių viduje stovėjusią koplyčią, 1921–1922 metais pastatė dviejų aukštų kleboniją, prie špitolės pristatė parapijos namus su sale. Klebono ir Kauno katalikiškos moterų kultūros draugijos iniciatyva 1922 m. lapkričio 2 d. Barzduose buvo įsteigta Mergaičių namų ūkio mokykla. „Nemažai reikėjo drąsos tokį sumanymą vykdyti ten, kur jokios nesimatė užuovėjos, – parapija vos pradėta steigti, nei tinkamos bažnyčios, nei klebonijos trobesių, o ūkininkai aplinkui karo nuniokoti, draugija nei cento atliekamo neturinti“, – rašė tada „Šaltinis“ (1928, nr. 40). Sunkūs buvo kūrimosi ir pirmieji darbo metai. Mokinės turėjo tik po dvi knygas, viena iš jų – „Lietuvos istorija“. 1909 metais gimęs Feliksas Maksvytis savo prisiminimuose rašė: „1918 metų rudenį mama nuvedė mane į Barzdų pradžios mokyklą, priėmė į pirmą skyrių, vaikus tikybos mokė klebonas kun. A. Petrauskas. Mane ir kaimyną Joną Balsį klebonas išmokė ministrantūros ir kaip patarnauti mišioms. Abu sekmadieniais ketverius metus patarnaudavome“. Klebonaudamas Barzduose, kun. A. Petrauskas MIC ėmė rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statyba. Gavęs žemės sklypą iš Barzdų kaimo ūkininko Dovydaičio (Dočio), pastatė plytinę ir pradėjo degti plytas naujai bažnyčiai.

1925 metais į Barzdus atvyko dvylikos metų kunigystės patirtį turintis kun. Stanislovas Mikelkevičius (1889 04 13–1975 01 25). Jis čia klebonavo iki 1938 metų. 1929-ųjų gruodį naujos mūrinės bažnyčios projektą parengė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Projektas buvo patvirtintas 1929 metais, tačiau dėl lėšų stygiaus tais metais darbai nebuvo pradėti. Inžinierius Vaclovas Michnevičius 1930 metais parengė naują projektą ir tais pačiais metais buvo pašventintas kertinis Kristaus Karaliaus bažnyčios akmuo. Tačiau darbai vyko sunkiai. Viena plyta tada kainavo 10 centų, ūkininkai aukojo pagal turimus žemės hektarus, skyrė statybai darbininką arba patys talkino. Žmonės dirbo iš eilės pagal parapijos kaimus. Žvyrą vežė iš Šešupės ties Viltrakių kaimu. Kastuvais buvo semiamas šlapias brastos žvyras ir pilamas į keturiais arkliais įkinkytą vežimą. Užvežus jį į krantą, vanduo nuvarvėdavo, o jau tada kinkomi du arkliai ir žvyras gabenamas į Barzdus. 1934 metais bažnyčia buvo pastatyta. Per Šv. Jono atlaidus ją pašventino pats klebonas kun. S. Mikelkevičius. Šis klebonas, atvykęs į Barzdus, rūpinosi ne tik bažnyčios statyba, bet ir parapijiečių sielovada, buvo moksleivių kapelionas, įveisė bityną ir dėstė bitininkystę Mergaičių namų ūkio ruošos mokykloje.

Senoji koplyčia stovėjo iki 1934 metų, o pastačius naują bažnyčią, iš senosios medžiagų buvo pastatyta prieglauda. Klebonas kun. S. Mikelkevičius savo pareigas atliko nepriekaištingai, parapija klestėjo ir garsėjo įvairiomis katalikiškomis organizacijomis. Veikė tretininkų brolija, Maldos apaštalavimo sąjungos vyrų maldos grupė, Šv. Juozapo mirštantiems gelbėti brolija, Gyvojo Rožinio draugija, angelaičiai, ateitininkai, pavasarininkų kuopa, Katalikių moterų draugijos skyrius. 1947 metais kun. S. Mikelkevičius buvo paskirtas Vilkaviškio vyskupijos kancleriu, 1949 metais ištremtas į Uralską. Į Lietuvą grįžo 1956 metais. Neprarado optimizmo, bendravo su likimo draugais, o sulaukęs 90 metų, mirė palikęs daug nuveiktų darbų. Buvo pašarvotas savo statytoje bažnyčioje Barzduose ir palaidotas Barzdų kapinėse šalia savo mamos Marijos, mirusios 1928 metais. Buvusio klebono laidotuvės, be kitų dvasininkų, dalyvavo kun. Alfonsas Šatas (1908 04 01–1935 12 15–1994 02 10), dar klieriku būdamas dažnai atvykdavęs į Barzdus pas savo tetą Karoliną Šataitę, Barzdų namų ūkio ruošos mokyklos direktorę. Neretai jis talkindavo klebonui, o per laidotuves pasakė pamokslą. Barzdų bažnyčios zakristijoje yra keletas kun. S. Mikelkevičiaus portretų – vienas pieštas Marijos Felicijos Žilevičiūtės, kiti du, jauno ir seno, piešti iš fotografijų kun. A. Šato.

Barzdų parapijos Mergaičių namų ūkio ruošos mokykla veikė 1923–1940 metais. Mokyklos pastatas į Kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės paveldo objektas buvo įrašytas 2006 m. spalio 31 d. Vertingiausios jo savybės – istorinės bei architektūrinės. Gražiausia ir vertingiausia pastato dalis – rizalitas (pastato dalis, išsikišusi per visą aukštį) su aštuonkampiu bokšteliu. Šiuo metu pastato būklė apgailėtina. Jis pripažintas Barzdų parapijos nuosavybe, todėl šios kultūros vertybės būkle ir išlikimu turi rūpintis savininkas – Barzdų parapija ir klebonas. Šio krašto žmonės moka susivienyti bendriems tikslams, todėl turime tikėtis, kad jie ras sprendimą, kaip šį vertingą pastatą išsaugoti.

Nuo 1950 metų ilgesnį ar trumpesnį laiką Barzduose klebonavo kan. Jonas Baranauskas (1925 06 19–1949 09 25–2007 09 21), kun. Petras Valatka (1909 04 29–1939 06 03–1994 12 23), kan. Pranas Liutvinas (1927 05 23–1950 09 24–2011 02 14), kunigai Antanas Šimkus, Teofilius Burokas (1900 01 20–1927 04 02–1964 04 30), Vytautas Užkuraitis, Antanas Lukošaitis (1926 12 27–1963 04 10–2001 02 12), Vincas Čėsna (1921 03 14–1948 10 03–2006 11 12). 1971 metais Barzdų klebonu paskirtas aukštaitis nuo Dusetų kun. Jonas Būga (1916 01 14–1840 06 16–2004 10 30). Jis pamilo šį kraštą, jo žmones, pamoksluose daug dėmesio skyrė moralės ir dorovės klausimams. Jis buvo pirmasis Atgimimo šauklys Barzduose. 1993 m. birželio 27 d. tuomet vizitavusiam Vilkaviškio vyskupui Juozui Žemaičiui MIC savo ataskaitoje apie parapijiečių dvasinę būklę jis rašė: „Iš 750 parapijos gyventojų bažnyčią lanko 6–7 proc., nors mokyklose dėstoma tikyba, mokiniai nenoriai lanko bažnyčią“. Jau 10 metų kun. J. Būga ilsisi amžinojo poilsio vietoje – Druskininkų kapinėse.

Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“