2015 m. sausio 30 d.    
Nr. 4
(2124)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Senose Panemunės fotografijose atgimsta istorija

Paulius LEMEŽIS

Kaunas. Gruodžio 5-osios vakarą Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Įsikūrę prie Nemuno“ pristatymas. Leidinyje publikuojamos prieškario Panemunės miestų ir miestelių fotografijos, atvirukai, tuometinės spaudos citatos bei svarbūs istoriniai konkrečių vietovių momentai, reikšmingiausi vietovių objektai. Renginio tematika (dalis svečių buvo pasipuošę retro stiliaus drabužiais), archyvinė kino medžiaga ir ansamblio „Ponios Daivos salionėlis“ atliekamos prieškario dainos nukėlė svečius į anuometinę XX amžiaus pradžios Lietuvą. Garlaivio „Kaunas“ kapitonu Pranciškumi Staneika prisistatęs ir kapitono uniformą vilkėjęs vyras pirmiausia pakvietė pasiplaukioti laivu Nemunu, pradedant nuo Druskininkų žemyn iki Rusnės. Tas pasiplaukiojimas vyko stebint juodai baltą filmą „Įsikūrę prie Nemuno“. Žiūrovai ekrane išvydo prieškario dokumentinius vaizdus iš visų knygoje aprašomų miestelių.

Sveikinimo žodį renginyje sakiusi Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė džiaugėsi originalia leidinio idėja, dėkojo jos autoriams, palinkėjo kūrybiškumo bei sėkmės kitiems, naujiems, visuomenei naudingiems ir įdomiems projektams.

Apie procesą nuo prieš dvejus metus kilusios idėjos, kai apie Panemunės miestelius (ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančius) buvo surengta paroda iki knygos išleidimo, vėliau renginyje pasakojo viena iš pagrindinių projekto autorių – Rimantė Tamoliūnienė. Moteris idėjos krikštatėviu pavadino Vidmantą Staniulį ir pasakojo, kodėl būtent tie miestai ir miesteliai buvo pasirinkti pavaizduoti, kaip ir kur ieškojo reikiamos istorinės informacijos apie juos, iš kokių archyvų fotografijos pateko į knygą ir kuo leidinys turėtų patraukti eilinio skaitytojo akį. Nuotraukos atspindi prieškario žmonių kasdienybę. R. Tamoliūnienė apgailestavo, kad iš kitų Panemunės miestelių pakankamai prieškario nuotraukų nepavyko rasti, todėl jie į knygą nepateko.

Knygoje „Įsikūrę prie Nemuno“ (tiražas – 1000 egz.) aprašomi ir vaizduojami 22 Panemunės miestai ir miesteliai: Druskininkai, Liškiava, Merkinė, Alytus, Balbieriškis, Birštonas, Prienai, Rumšiškės, Kaunas, Raudondvaris, Zapyškis, Kulautuva, Vilkija, Seredžius, Veliuona, Plokščiai, Raudonė, Gelgaudiškis, Panemunės pilis, Jurbarkas, Smalininkai ir Rusnė. Leidinį sudaro senos archyvinės nuotraukos ir glausta informacija apie kiekvieną vietovę. Nuotraukų idėjos autoriai ieškojo įvairių savivaldybių, muziejų, bibliotekų, mokyklų ir kitų institucijų archyvuose, kolekcionierių ir įvairių pavienių asmenų šeimų albumuose. Knygos turiniui sukurti buvo renkamasi iš tūkstančių nuotraukų. Dažnos žymių objektų fotografijos yra viešai publikuotos ne kartą, tad knygos leidybinė grupė susidūrė su dilema, kokias nuotraukas spausdinti ir kokių ne, mat norėta skaitytoją ir sudominti, ir informuoti apie pagrindinius, svarbiausius Panemunės miestų ir miestelių objektus. Senose archyvinėse nuotraukose galima įžvelgti XX amžiaus pradžios Lietuvos istorinį, pramoninį, kultūrinį kontekstus: prieškarį, karietas ir pirmuosius automobilius, eisenas, procesijas, darbą. Fotografijose atsispindi to meto architektūra ir kraštovaizdis. Prie senųjų fotografijų yra pateikiamos ir šiuolaikinių miestų ar miestelių nuotraukos iš paukščio skrydžio – taip skaitytojas gali atrasti tam tikrus kontrastus tarp praeities vietovių ir dabarties. Įvairių Panemunės miestelių nuotraukas paįvairina tuometinės spaudos citatos: iš jų galima suprasti visuomenės požiūrį į tam tikrus dalykus, interesus, politinę situaciją, kalbos kultūrą...

Knyga „Įsikūrę prie Nemuno“ siekiama atskleisti ir parodyti anuometinės Lietuvos dvasią ir kultūrą, atrasti kontrastus tarp dabarties ir praeities. Renginyje svečiai dalinosi savo įspūdžiais, pasakojimais, patirtimis bei mintimis apie Panemunės miestų ir miestelių istorinę praeitį bei apie Nemuno svarbą. Anot renginio svečio prof. Liudo Mažylio, Nemunas yra ne tik viena svarbiausių Lietuvos upių, bet ir istorinis objektas: jungia ne tik svarbias vietoves, bet ir laikus, besikeičiančius žmones bei kultūrą. Kitas garbingas svečias iš Merkinės, vienas iš Dzūkijos nacionalinio parko atstovų, Nemuną prilygino net Didžiajai kinų sienai – esą Nemunas saugojo Lietuvą nuo priešų sunkiais istoriniais laikotarpiais.

R. Tamoliūnienė sakė, kad dvejus metus gyveno šios knygos išleidimo idėja, net dirbdama savo sodyboje Plokščiuose, prie Vaiguvos upelio pamačiusi fotografavimo techniką turinčius turistus, būdama purvina išdrįso jų paprašyti pagelbėti nufotografuoti miestelį iš paukščio skrydžio, nes kitus miestelius fotografavęs Paulius Spūdys būtent ties Plokščiais „užstrigo“.

Birštono vicemeras Justinas Aleksandravičius labai vertino šios knygos pasirodymą ir visus ją leidusius kvietė į Birštoną – žadėjo apdovanoti šio kurorto sveikatinimo procedūromis. Pati R. Tamoliūnienė vieną po kito kvietė visų aprašytų miestelių atstovus, savo pateiktomis nuotraukomis bei informacija prisidėjusius, ir padovanojo jiems po knygą.

Renginio pabaigoje ansamblis „Ponios Daivos salionėlis“ linksmino susirinkusią publiką, dainavo žymias, populiarias prieškario Lietuvos dainas.

Po pristatymo buvo galima įsigyti įvairių senų Panemunės miestų ir miestelių fotografijų ir knygą „Įsikūrę prie Nemuno“.

Vis dėlto, vien pavadinimą perskaičius, tikėtasi, kad knygoje bus paminėti dar bent keli svarbūs didesni ar mažesni prie Nemuno įsikūrę miesteliai: Gerdašiai, Nemunaitis, Rumbonys, Punia, Nemajūnai, Kampiškiai, Darsūniškis, Žiegždriai, Kačerginė, Paštuva, Pavilkijys, Kretkampis, Žemoji Panemunė, Kriūkai, Paežerėliai, Ilguva, Skirsnemunė, Kiduliai, Sudargas, Viešvilė, Panemunė. Gal dabar jie jau ne tokie svarbūs ir žinomi, visai ištuštėję, bet prieškariu tikrai buvo gausiau gyvenami ir tikrai reikšmingi. Čia tikrai virė gyvenimas, nors dabar galbūt kai kur jau tik kelios sodybos ir bažnyčios telikusios. O štai knygoje nepaminėtuose Kriūkuose veikė laivų statykla, gamino žvejybines valtis (dores) ne tik Nemuno, bet ir Kuršių marių, Baltijos jūros žvejams. Iš tiesų, kaip minėjo knygos sudarytoja R. Tamoliūnienė, sunku surasti nuotraukų iš visur, bet nutylėti tuos miestelius irgi nei šis nei tas – knygoje jaučiama kažkokia tuštuma, kurios tikrai nenuneigsi ir jau neužpildysi. Išvis būtų buvę įdomu knygoje bent rasti visų prie Nemuno įsikūrusių kaimų (net jei juose ir nėra jokio gyventojo) pavadinimus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija