2015 m. sausio 30 d.    
Nr. 4
(2124)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Ekumeninė paroda „Per Jį, su Juo ir Jame“

Lina Kiršaitė

Maldų už pasaulio krikščionių vienybę savaitės metu, sausio 21 dieną, trečiadienį, Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta ekumeninė Lietuvos krikščionių menininkų darbų paroda „Per Jį, su Juo ir Jame“, kurioje tapybos, fotografijos, skulptūros darbus ir instaliacijas pristato 11 profesionalių menininkų: vilniečiai Romualdas Balinskas, Ramūnas Čeponis, Rimvydas Markeliūnas, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, šiaulietis Ugnius Ratnikas, ignalinietis Jonas Grunda, pasvalietis Kęstutis Krasauskas, panevėžiečiai Irina Nosova, Alfridas Pajuodis, Jūratė Ridikienė ir Rimantas Ridikas. Paroda veiks iki vasario 15 dienos.

Organizatorių – Panevėžio krikščioniško pilietinio veikimo forumo (KPVF) – sumanymu, parodoje buvo kviečiami dalyvauti menininkai, išpažįstantys krikščioniškas vertybes ir jomis gyvenantys. Renkant darbus nebuvo siekta atspindėti tik religinę tematiką, tačiau svarbus kriterijus buvo meninė darbų vertė. Vienas svarbiausių KPVF uždavinių ir šio renginio tikslų – stiprinti skirtingų krikščioniškų bendruomenių bendradarbiavimą, telkti bendroms iniciatyvoms.

Atėjusiems į parodos atidarymą žmonėms buvo dalinamos žvakelės. Renginį vedęs Panevėžio bažnyčios „Tikėjimo Žodis“ pastorius Ramūnas Jukna pradėjo įžvalga, jog „visa sukurta per Jį ir Jam skirta – visa kyla iš Dievo: mintis, įkvėpimas, kūryba“, bei pakvietė parodos autorius menininkus pasidalinti savo mintimis.

O štai kelių menininkų mintys:

Alfridas Pajuodis: „Galima pasakyti, kad dauguma yra krikščioniški kūriniai, išskyrus tuos, kurie yra pilni destrukcijos, kurie žmogaus nepakelia, neharmonizuoja, bet griauna. Tačiau netgi nekrikščionys – geri menininkai, sukuria puikiausius kūrinius, kurie pilni džiaugsmo, harmonijos, pusiausvyros. Menininkų uždavinys – žiūrėti į tobulą Dievo pasaulį ir kiek įmanoma harmoningai jame gyventi savo darbais. Jei kažkiek duota, reikia perteikti žmonėms šiek tiek savo žinių, išsilavinimo, vertybių – ne griauti, o statyti“.

Rimantas Ridikas: „Apie 1990 metus, kai įtikėjau, ėmiau pastebėti, kad grynajame mene yra labai daug egocentrizmo, menininkas nori būti centre, kad visa aplink jį suktųsi. Tai man tapo nepriimtina, todėl savo kūrybą nukreipiau į taikomuosius dalykus – į grafinį ir interjero dizainą. Parodoje dabar eksponuojami darbai atsirado darant kažką kita, paraštėse nupiešiant mažą piešinuką. Biblijoje, Pradžios knygoje, skaitome, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Stebina tas pasakymas. Juk tai reiškia, kad Dievas žmogui perteikė savo kūrybiškumo kibirkštį – kai iš nieko atsiranda kažkas, kuo galima dalintis, per ką galima bendrauti. Dabar į kūrybą žiūriu kaip į bendravimo formą, dalinimąsi mintimis, ieškojimą bendrų dalykų. Manau, kad tai yra svarbu, nes mes mylime, gerbiame vienas kitą ne už pataikavimą, jėgą, bet už atvirumą, šilumą, supratimą. Jei pasirodys, kad tuose darbuose yra kvietimas bendrauti, dalintis, pažinti vienas kitą, labai džiaugsiuosi“.

Jonas Grunda: „Mąsčiau, kas yra menas. Ir man patiko tokia mintis: tai – amžinų vertybių puoselėjimas ir jų išsaugojimas, o kas už to, vadinasi antimenas. Ėmiau ir tuo patikėjau, nes kitaip nėra į ką atsiremti, sunku iš daugybės galimybių atsirinkti. Kai ką nors sukuriu, pagalvoju, ar tai pasitarnaus žmonėms, ar jie atsigaus, ar įkvėps oro“.

Romualdas Balinskas: „Prieš 20 metų buvau pasiekęs didžiulę aklavietę ir niekaip negalėjau atrasti savo santykio su Kūrėju, su tikėjimo dalykais. Dėl šios priežasties nustojau tapyti ir to nedariau 10 metų. Tačiau prieš save, prieš Dievo dovanas „nepašokinėsi“. Po 10 metų Dievas pabeldė man į duris ir pasakė: „Eik ir daryk“. Ir darau“.

Ramūnas Čeponis: „Šioje erdvėje jaučiu, kad galima tarp žmonių ir paveikslų laisvai kvėpuoti. Kiek sakralus tikinčio žmogaus menas, kiek jis yra Dievo arba Dievui? Įsisąmoninau, kad vienas pagrindinių dalykų menininkui krikščioniui yra eiti dvasiniu keliu – tai yra svarbiausia. Jei eisiu ieškojimo keliu ir artinsiuosi prie Viešpaties, mano siela keisis – tai, kas išeis iš mano sielos, ir bus krikščioniška – man specialiai kažko krikščioniško nereikės kurti“.

Parodos autoriams įteikti naujausi Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalai „Senvagė“.

Savo žodį tarė dvasininkai. Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo SJ sveikinimus perdavė vyskupo generalvikaras kun. Eugenijus Styra: „Džiaugiamės tokia gražia iniciatyva ir tuo, kad maldų už krikščionių vienybę savaitė vis atranda naujų formų, vis auga ir mes vis randame tų bendrų taškų, kurie mus vienija. Mūsų palinkėjimas, kad ir toliau būtume vienybėje“.

Past. Ramūnas Jukna perdavė susirinkusiems nuoširdžius linkėjimus „Panevėžio vynuogyno“ bažnyčios pastoriaus Žilvino Škulevičiaus, kuris negalėjo dalyvauti parodos atidaryme, tačiau atliko didžiulį darbą organizuojant šių metų krikščionių vienybei skirtus renginius Panevėžyje.

Panevėžio jungtinės metodistų bažnyčios kunigė Walla Karlson kalbėjo apie įvairias dovanas – gebėjimus, kuriuos mums skiria Viešpats, – tačiau gražiausia dovana – Jėzaus Kristaus meilė, duota kiekvienam. „Kai laikotės ranka rankon su Kristumi, Jūs visada būsite laimėtojai, niekada nebūsite vieniši. Branginkite ir mylėkite Jėzų ir vieni kitus. Mylėkite Kristų kiekviename. Ir saugokite tą dovaną, kurią gaunate iš Dievo“, – sakė dvasininkė.

Renginio vedėjui pasiūlius apžiūrėti parodą, netikėtai užgeso šviesa. Tik dabar paaiškėjo, kad žmonės renginio pradžioje žvakeles gavo neatsitiktinai – dabar savo vienybę galėjome išreikšti, įžiebdami vienas kitam žiburėlį. Tamsoje jaukiai žibant ugnelėms, pasklido švelni smuiko melodija. Jai peraugus į solistės atliekamą giesmę, nušvito visos salėje esančios šviesos tarsi viską apgaubiančios Kristaus šviesos simbolis. Past. R. Jukna už šią staigmeną padėkojo Jungtinės Metodistų Bažnyčios narei solistei Reginai Juškienei ir Lietuvos muzikos akademijos studentei Vakarei Škulevičiūtei. Tada susirinkusieji jau iš tikrųjų galėjo apžiūrėti parodą, pabendrauti su menininkais ir kitais dalyviais, pasivaišinti arbata. Neskubėta skirstytis. Parodos lankytojų nuomone, ši pirmoji ekumeninė paroda Panevėžyje iš tiesų atspindi profesionalaus meno Lietuvoje lygį. Ji sulaukė nemažo susidomėjimo – atidaryme dalyvavo daugiau kaip 120 žmonių. Tikimasi, kad panašūs ekumeniniai renginiai taps tradicija.

Už tai, kad šis renginys įvyko, KPVF nuoširdžiai dėkoja dalyvavusiems menininkams, Panevėžio krikščioniškų bendruomenių dvasininkams ir jų nariams, Panevėžio miesto dailės galerijos kolektyvui.

Panevėžio miesto dailės galerijoje vasario 11 dieną 18 val. vyks poeto Gintaro Bleizgio kūrybos vakaras.

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija