2015 m. sausio 30 d.    
Nr. 4
(2124)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Įvairiapusė atmintis

Benjaminas ŽULYS

KAUNAS. Ant Kauno choralinės sinagogos „Ohel Jakov“ pastato yra, tiesa, jau išblukęs užrašas, bylojąs, kad „šis pastatas yra atviras visoms tautoms“. Tad ir tą popietę čia buvo atidaryta jaunos lietuvės dailininkės Ugnės Rudinskaitės meno darbų paroda „Atmintis“. Ji skirta Kauno geto sunaikinimo 70-mečiui atminti ir Lietuvos žydų genocido dienai paminėti.

Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas, Choralinės sinagogos seniūnas Mauša Bairakas, žydų kultūros tyrinėtoja Asia Gutermanaitė papasakojo apie kai kurias žydų tradicijas, kančias, mirtis Kauno gete, septintajame, devintajame fortuose, kitose Lietuvos, pasaulio vietovėse. Buvo prisimintas legendinis žydų kantorius, nuo pat vaikystės pripažintas vunderkindu, vėliau išgarsėjęs visame pasaulyje Miša Aleksandravičius. Jo koncertai kažkada į Kauno sakralinę sinagogą sutraukdavo visą Kauno inteligentiją. Viename jaunos dailininkės darbų, pristatytų parodoje, kaip tik pavaizduotas žymusis menininkas.

Dailininkė aiškino, kad kiekvienas jos darbas turi savo mintį, prasmę, kontekstą. „Pasirinkdama temą apie žydų tautą, norėjau atkreipti dėmesį ne tik į jos tragiškumą ar tradicijas bei kultūrą, bet ir atskleisti gana bendražmogiškus dalykus, nes manau, kad svarbu ne tik pažinti žydų išskirtinumą, bet ir suprasti, jog tas išskirtinumas nepakeičia žmogaus prigimties – visi jaučia baimę ir skausmą, visiems reikia šilumos ir supratimo ir galiausiai visi yra vienodai bejėgiai prieš gamtos dėsnius, prieš laiką. Visi yra žmonės, tik skirtingais vardais“, – sakė Ugnė. Viename paveiksle vyrauja minorinė nuotaika, kitame atsispinti šviesa ir viltis. Antai, paveiksle „Išėjimas“ atspindimas vienišumas, žinojimas, kad nėra kur pasislėpti nuo mirties, kuri visuomet kažkur šalia. Galima jai nepasiduoti, bet laimėti neįmanoma. Tokius jausmus šiame darbe atspindi dangus – tarsi juoda drobė, apgobianti žmones, kurie tėra tik siluetai – vieniši, išsekę. O ištįsę šešėliai sukuria ilgesio nuojautą. O štai paveikslas „Šviesa“. Autorė tarsi klausia: „Ar ji (gyvybė – red.) trapi? Iš dalies. Ne visada žinome, kada ji užges. Tačiau ji gali įveikti daug sunkumų, negandų. Žydų gyvenime šviesa pavadinčiau kultūrą, išsilavinimą, kuris jiems išliko labai svarbus net sunkiausiomis dienomis. Tai atskleidžia žydų tautos gebėjimą atrasti šviesos net ir tuomet, kai gyvenimas atrodo aklinai užtemdytas“. Kitame paveiksle nutapytas Didydis Kauno gaonas – rabinas Icchakas Elchananas Spektorius. Jis dėvi jarmulką, kepuraitę, privalomą visiems žydams. Tai – pripažinimas, jog Dievas yra aukščiau už viską. Paveiksle „Menora“ – septynios Menoros šakos  – nuoroda į septynias savaitės dienas. Septynios savaitės dienos praeina. Ateina kitos septynios. Taip susidaro visas gyvenimas. Menora – žydų simbolis, primenantis ir apie jų tautos išskirtinumą. Buvimas Dievo išrinktąja tauta – didžiulė atsakomybė, o gal kartais ir pasmerkimas. Todėl ir žmogus šiame darbe – mažas ir bejėgis prieš savo lemtį. O fonas už pagrindinių objektų neapibėžiamas, tarsi nebūtis, o gal nežinomybė...

Ugnė Rudinskaitė baigė Kauno dailės gimnaziją, dabar studijuoja Vilniaus dailės akademijoje taikomąją grafiką.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija