2015 m. kovo 13 d.    
Nr. 10
(2130)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Iš užmaršties prikėlęs senąją dramaturgiją

Klaipėdoje pagerbtas „politiškai nepatikimas“ „feodalinės kultūros“ propaguotojas

Viduramžių lietuvių baladė „Raganos“
(Petras Tilainė). Spektaklį
režisavo ir Žemaičių vyskupą
Jūzupą Karpį vaidino Petras Bielskis

Vasario 20 dieną sukako 80 metų, kai gimė režisierius, teatrologas ir pedagogas Petras Bielskis. Jis gimė 1935 m. vasario 20 d. Mėčių kaime (Laukuvos valsčius, Tauragės apskritis). Tėvas Povilas Bielskis, buvo 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris. Už karinę tarnybą iš parceliuojamo rusų dvaro Laukuvos valsčiuje gavo 19 ha žemės. Karo metais, grįžus rusų okupacinei kariuomenei, 1945 metais buvo suimtas ir uždarytas į Leningrado filtlagerius. Iš ten pabėgo ir, slapta įsigijęs dokumentus, vertėsi žemės ūkiu.

Savanorio Povilo sūnus P. Bielskis pradinį mokslą įgijo Juodainių pradžios mokykloje, 1945–1953 metais mokėsi Laukuvos gimnazijoje. 1950 metais įkūrė slaptą Laukuvos gimnazistų organizaciją „Lietuvos laisvės kovotojų rėmėjai“. 1953 m. birželio 18 d. Pabaltijo karinio tribunolo sprendimu pagal RTFRS BK 58-1a ir 58-10 str. nuteistas 25 metams katorgos ir 5 metams be teisių. Kaltintas antitarybine veikla ir ryšiais su Lietuvos partizanais (Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio štabu). Nuosprendis vykdytas Šiaurės Uralo Komijos lageriuose, taigoje. Prasidėjus „atšilimo“ laikotarpiui, jo, kaip nepilnamečio, byla peržiūrėta, ir 1955 m. balandžio 17 d. paleistas iš režimo zonos su teise gyventi tik Šiaulių apskrityje ir nuolatinėje KGB priežiūroje.


Už ištikimybę Lietuvai apdovanojo šimtametę

Lietuvos Respublikos
prezidentė Dalia Grybauskaitė
ir Birutė Fedaravičienė
Prezidentės kanceliarijos nuotrauka

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Istorinėje Prezidentūroje Kaune 100 metų jubiliejaus proga pasveikino Lietuvos visuomenės veikėją Birutę Fedaravičienę ir įteikė Lietuvos valstybės apdovanojimą. Prezidentė apdovanojo jubiliatę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi kaip ilgametę Lietuvos valstybės nepriklausomybės siekio ir Pietryčių Lietuvos regiono istorijos puoselėtoją. Apdovanojimas paskirtas 2015 m. vasario 16 d. dekretu – Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga. Valstybės vadovė sakė: „Į šią nepaprastą vienos moters biografiją telpa visa Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio, kurį minėsime po trejų metų, istorija. Galima sakyti, kad ponia Birutė yra mūsų nepriklausomybės šimtametė. Tai – patriotizmo ir ištikimybės Lietuvai, jos kultūrai pavyzdys. Mūsų stiprybė – tokie žmonės kaip Birutė, jų dėka esame laisvi ir nepriklausomi jau 25 metus“.


Gyvenimas ir darbas Tėvynei

Antanas Bunevičius

Noriu papasakoti apie vieną kaunietį – tremtinį, upeivį, daug metų plaukiojusį Pečioros upe. Tai – Antanas Bunevičius, gimęs 1935 m. birželio 10 d. Alytaus r. Mažiūnų k. Jo vyresnysis brolis Adomas 1945 metais buvo suimtas už partizaninę veiklą. 1948 metais Bunevičių šeimą ištrėmė į Sibirą. Antanas nuo trylikos metų išlaikė trijų nedarbingų invalidų šeimą, nes pensijų jiems nemokėjo. Tai truko apie septynerius metus, kol brolis partizanas Adomas sugrįžo iš lagerio, perėmė visą naštą, o Antanui liepė mokytis. 1958 metais atleistas iš tremties be teisės sugrįžti į Lietuvą, eksternu pasiruošęs egzaminams, Antanas įstojo į Pečioros upeivystės mokyklą, kurią baigė 1962 metais, įgydamas antrojo šturmano kvalifikaciją. Nuo 1963 metų pradėjo dirbti laivo kapitonu trasoje upė–jūra (Pečioros upės–Barenco jūros baseinas). Buvo aktyvus racionalizatorius, kiek galėdamas garsino lietuvio vardą svetimoje šalyje.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija