2015 m. kovo 20 d.    
Nr. 11
(2131)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šventojo Tėvo vizitas į parapiją Gavėnios metu

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Romos
priemiesčio Švč. Mergelės Marijos,
Atpirkėjo Motinos, parapijos jaunimu
„L'Osservatore Romano“ nuotrauka

Pirmenybė periferijos bendruomenėms

Popiežius Pranciškus, patvirtindamas susiformavusį stiprų jo, kaip gailestingumo Popiežiaus, įvaizdį, paskelbė, kad 2016 metai Katalikų Bažnyčioje bus švenčiami kaip Šventieji Gailestingumo metai. Apie šį savo sprendimą jis pranešė kovo 13 dieną, kai minėdamas dvejų metų išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą sukaktį, vadovavo didelį populiarumą visame pasaulyje įgavusioms atgailos pamaldoms „24 valandos Viešpačiui“. Apie šias visą parą Šv. Petro bazilikoje trukusias liturgines apeigas (jos vyko įvairių šalių ir Lietuvos vyskupijų katedrose), švenčiant Susitaikinimo sakramentą, adoruojant Eucharistinį Jėzų, meldžiantis, giedant ir pateikiant apmąstymus, išsamiau bus rašoma kitame „XXI amžiaus“ numeryje. Popiežius Pranciškus kardinolų konklavoje buvo išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną, jo inauguracija vyko kovo 19-ąją, per šv. Juozapo liturginę iškilmę. Norisi atkreipti dėmesį į dar vieną ryškų jo, kaip parapijos popiežiaus, įvaizdį dėl dažno lankymosi Romos vyskupijos parapijų bendruomenėse, nuolatinio bendravimo su paprastais tikinčiaisiais ir jų grupėmis, pabrėžiant ganytojišką ir tėvišką artumą. Beje, Šventasis Tėvas, nuolat pabrėžiantis poreikį, kad Bažnyčia savo pastoraciniuose užmojuose ypač kreiptų dėmesį į vadinamąsias periferijas, savo ganytojiškoms vizitacijoms irgi pirmiausia renkasi Romos priemiesčių parapijas, kuriose daug ne tik dvasinių, bet ir socialinių problemų, neturtingų žmonių ir migrantų.


Popiežius Pranciškus skelbia Šventuosius Gailestingumo metus

Penktadienio vakarą Šv. Petro bazilikoje popiežius Pranciškus pradėjo atgailos pamaldas „24 valandos Viešpačiui“ ir šia proga sakytoje homilijoje pranešė apie skelbiamus Šventuosius Gailestingumo metus, kurie prasidės šių metų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, gruodžio 8-ąją, ir bus švenčiami iki ateinančių metų Kristaus Karaliaus iškilmės, 2016 m. lapkričio 20 d.

Popiežius Pranciškus, kreipdamasis į penktadienio pavakarę Šv. Petro bazilikoje prasidėjusių pamaldų dalyvius, sakė, kad Susitaikinimo sakramente mes su pasitikėjimu prisiartiname prie Tėvo, kad gautume patikinimą, kad jis mums tikrai atleidžia. Jis tikrai apstus gailestingumo ir jo gausa apdovanoja visus, kas pas jį atbėga su atvira širdimi. Apie tai kalbama ir tą vakarą skaitytoje Evangelijoje apie Jėzaus apsilankymą fariziejaus namuose ir atgailaujančiai nusidėjėlei suteiktą nuodėmių atkleidimą. Komentuodamas šį evangelisto Luko aprašytą įvykį, Popiežius sakė, kad Jėzus mus visus ragina niekada nesitenkinti tuo, kas matoma tik išorėje, bet visada žiūrėti į širdį. Nė vienas žmogus negali būti atskirtas nuo Dievo gailestingumo. Visi privalo žinoti kelią, kuris veda pas Gailestingąjį Tėvą, ir Bažnyčia visiems turi būti svetingais namais.


Panašėjimas į grūdą

Kun. Vytenis Vaškelis

„Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus“ (Jn 20, 23). Kitaip tariant, amžinybės ir visos kūrinijos Viešpats sako, kad nuo šiol kiekviena laiko atkarpėlė tampa neįkainojamos vertės, nes didingiausia Dievo Tėvo šlovė Sūnų apsiaus tik tada, kai po kruvinos kančios ir mirties ant kryžiaus „pjedestalo“ Jis savuoju prisikėlimu iš numirusiųjų visiems paskelbs tokią žinią: „Jėzus Kristus yra nenugalimas Visagalis Dievas, ir kas Jį tiki, tiems tikrai šviečia iš toli aiškiai matoma žalia šviesa... Per visą savo gyvenimą iš visų jėgų sekite Juo“.

Jėzaus kelias yra tiesus ir savaip vingiuotas. Jis sieks savojo tikslo, įveikdamas visas užtvaras ir nepaisydamas nieko. Jeruzalės skersgatviais nešdamas sunkiausių žmonijos nuodėmių naštą Jis klups, kelsis ir vėl žengs sunkų žingsnį, kuris, kaip daugelis žydų galvojo, tiesiog veda į visišką fiasko, nes mirtis galutinai užčiaupia Skelbėjo burną, iš kurios į aplinkinių širdis „byrėjo“ tiesos, radikaliai pakeitusios jų gyvenimus, ir beviltiškai paralyžiuoja Jo beribio gerumo rankas, dar neseniai traukusias nelaiminguosius iš nuodėmių pragaro. Daug kam atrodys, kad Žmogaus Sūnus persistengė, nes jei būtų buvęs nuosaikesnis, dar galėjo, kitiems gera darydamas, ilgai bei produktyviai gyventi, gydyti, gelbėti...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija