Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gailestingumo jubiliejus ir evangelizacija

Mindaugas Buika

Per Atgailos pamaldas Vatikano bazilikoje Popiežius paskelbė Šventuosius gailestingumo metus

Dievo gerumo liudijimas

„Brangūs broliai ir seserys, labai trokštu, kad tos vietos, kuriose reiškiasi Bažnyčia, ypač mūsų parapijos ir mūsų bendruomenės, taptų gailestingumo salomis abejingumo jūroje!“ Šis popiežiaus Pranciškaus kvietimas, išsakytas kreipimesi dabar jau į pabaigą einančiai šiemetinei Gavėniai, su nauja prasme iškyla jam paskelbus, kad 2016 metai Katalikų Bažnyčioje bus švenčiami kaip ypatingas jubiliejus – Šventieji Gailestingumo metai. Laukiame kol, kaip buvo pranešta Vatikane, balandžio 12 dieną, Atvelykio sekmadienį, kuris dar šventojo Jono Pauliaus II potvarkiu visoje Bažnyčioje minimas kaip Dieviškojo gailestingumo šventė, bus pristatytas atskiras Šventojo Tėvo dokumentas (bulė) apie būsimojo Gailestingumo jubiliejaus minėjimo detales.

Kristus mirė, kad mes Jam gyventume

Kun. Vytenis Vaškelis

Tie, kuriuos užvaldo blogis, tampa nesustabdomi. Jie pasidaro tokie neramūs, tarsi jų viduje degtų neužgesinama ugnis, kurios liepsnos prislops tik tada, kai juodžiausių suokalbių vykdymas pasieks finišą. Tuomet sąmokslininkai, kaip būdinga asmenims sunkų darbą pabaigus, nors ir su tariamu palengvėjimu atsipūs ir pro dantis iškoš: „Nesvarbu kiek pareikalavo jėgų, bet mes vis tiek savo tikslą pasiekiame“.

Verbų sekmadienio Evangelija mus įveda į dramatiškiausią susidorojimą su pasaulio Gelbėtoju. Aukščiausio rango dvasininkai yra apsėsti vienos šėtoniškos minties: „Klastingai sučiupsime Jėzų ir Jį nugalabysime“. Kol nusikaltėlių tykoma auka vaikšto laisvėje, tol jie yra bejėgiai (tiesa, savo blogais ketinimais jau yra sau išsikasę duobę), savo neapykanta niekaip nepajėgiantys įveikti Jėzaus kaip suverenios šlovingojo Dievo neliečiamybės šventovės. Dievo Sūnus pažįsta giliausias visų dalykų priežastis ir meistriškai valdo kiekvieną situaciją.

Tarp garbės ir kančios

Kun. Nerijus PIPIRAS

Artėja Verbų – didžiosios Kančios ir paradoksų – sekmadienis. Man rodos, kad savyje jis talpina bent jau du paradoksus. Kiek prisimenu Verbų sekmadienio šventimą iš savo kuklios, dar beveik vaikiško patirties, šis sekmadienis kupinas pavasario žaismo ir spalvų, mažesnių ir didesnių verbų šakelių šnaresio, to džiaugsmingojo vaikiško „Ne aš plaku, verba plaka“ ir jaudulio. Su kiekvienu tokiu šnaresiu ir linktelėjimu sutinkamas Dievas ne tik miestų aikštėse, bet ir kasdienybėje. Bent jau būdavo senelių ir prosenelių sutinkamas. Susimąstau, matydamas šiandienį šnaresį. Galbūt mums geriau, kad Dievas įeitų ir praeitų.

Vaikystėje esu girdėjęs, kad kai į duris belsdavosi nelaukiamas svečias, šeimininkai atsakydavo: „Per kaminą“. Panašių dalykų prisimenu ir matydamas šiandienį Verbų sekmadienio šventimą – vis spalvos, blizgučiai, o Dievui turbūt belieka tik išsigandusiam bėgti į kaminą. Tai – vienas paradoksas. Gal tiksliau būtų sakyti – mūsų tradicijų kontekstas.

Pradėjo veikti katalikiška pažinčių interneto svetainė kitoLink.lt

Svetainės administravimu rūpinasi Jurgita ir Vytautas Saliniai – penkis vaikus auginanti katalikų ateitininkų šeima

Dievas tarė: „...negera žmogui būti vienam...“ (Pr 2, 18)

Kovo 19-ąją, Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio, iškilmės dieną, Lietuvoje veiklą pradėjo katalikiška pažinčių svetainė internete kitoLink.lt! Ar tikrai tokios svetainės reikia katalikams? Kodėl jiems neužtenka jau egzistuojančių pasaulietinių? Kita vertus, ar padoru katalikui ieškotis poros internetu? Nors iš tiesų bažnyčiose matome daug vienužių, tačiau gal jie turėtų labiau melstis ir Dievu pasitikėti, kad susirastų savo antrąją pusę, o ne internete naršyti?.. Tačiau prieš dešimtmetį vienoje katalikų vyskupijoje Austrijoje buvo sukurta bendravimo erdvė internete, kur galėtų susipažinti vieniši katalikai. Taip gimė katalikiška pažinčių svetainė KathTreff.org, veikianti vokiškai kalbančiame regione (Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje) ir dabar turinti daugiau kaip 8 tūkst. registruotų narių. Prieš porą metų ši iniciatyva ėmė sėkmingai plisti kitose Europos šalyse. Ir štai šiais metais mūsų Tėvynėje kovo 19 d. 19 val. startavo kitoLink.lt!

Septintoji Lietuvoje ypatingos reikšmės šventovė

Šventasis Tėvas Kauno Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteikė Bazilikos titulą

Paminklinė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia nuo šiol bus Bazilika

Kaip savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pagarsino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sausio 30 dieną Kauno arkivyskupiją pasiekė informacija, kad Apaštalų Sostas Kauno Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteikė Bazilikos titulą (Basilica minor).

Bazilikos titulą Šventasis Sostas skiria tik ypatingos reikšmės šventovėms. Dauguma pasaulyje esančių bazilikų yra „mažosios“, „didžiųjų bazilikų“ yra tik keturios, visos jos Romoje.

Lietuvoje iki šiol buvo šešios Bazilikos (Basilicae minores): Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Arkikatedra Bazilika (bazilikos titulas suteiktas 1921 metais), Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika (1922), Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilika (1974), Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilika (1988), Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilika (1992)  ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Bazilika (2009). Visos jos drauge su Kauno Paminkline Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio šventovės.

Grąžindami privalomąją karo tarnybą išmoktume bene svarbiausių dalykų

Generolas majoras Jonas Vytautas Žukas,

Lietuvos kariuomenės vadas

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas

Kariuomenė – kilnių vertybių mokykla

Vasario 24 dieną Valstybės gynimo taryba nusprendė penkeriems metams grąžinti 19–26 metų jaunuolių šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą. Tiesa, karo prievolė būtų ne visuotinė, o dalinė, nes kariuomenė būtų komplektuojama taikant mišrų modelį, kai viena dalis karių – šauktiniai, o kita – profesionalai. Šiuo atveju kalbame tik apie 3–3,5 tūkst. šauktinių kasmet, kai šaukiamojo amžiaus jaunuolių šalyje yra apie 200 tūkstančių. Šį sprendimą skubos tvarka dar turi patvirtinti arba atmesti Lietuvos Respublikos Seimas.

Sprendimas, susijęs su karo prievolės žmonėms įvedimu, niekada nebus populiarus, ir visuomenė jį priims ne visada palankiai. Natūralu, jog visuomenėje ir tarp politikų užvirė įvairios diskusijos ir pamąstymai, susiję su privalomąja karo tarnyba.

Septynių Švč. Mergelės Marijos džiaugsmų vainikas,

arba pranciškoniškasis maldos vainikėlis, įamžintas skulptūroje

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Ksenijos Jarošovaitės Vainiko III Paslaptis Nativitas, arba Gimimas (gimsta pasaulio Atpirkėjas)

VILNIUS. Galerijoje „Aidas“ veikė skulptorės Ksenijos Jarošovaitės darbų paroda, kurioje septyni Švč. Mergelės Marijos džiaugsmai primena, kad gyvenimas visada viltingas, ir tame varge yra džiaugsmo momentas. Pavyzdžiui, Atradimas (Inventio in templo) paauglio Jėzaus šventykloje – tai, kas atrodė sielvartas Marijai su Juozapu (ilgesingai jo ieškant), vėliau virto džiaugsmu, Dievo kelio atskleidimu žmonėms. Tie dalykai, kurie atrodo kaip kančia, vėliau gali pasirodyti prasmingi ir džiūgūs, o ne liūdni, kai esi nuėjęs kelio galą ir nemažai patyręs.

„Aido“ galerijos direktorė Diana Stomienė pasidžiaugė, kad tai – penktoji Ksenijos darbų paroda šioje galerijoje. Skulptorė padėkojo menotyrininkei, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorei Sigitai Maslauskaitei, konsultavusiai ir padėjusiai aprašyti parodos anotacijoje džiaugsmus, kurie turį savą istoriją. Vieni pranciškonų judėjimo istorikai šio pamaldumo atsiradimą sieja su šv. Bonaventūros asmeniu, kiti – su šv. Jonu Kapistranu. Parodoje pateikiama žymiausio tų istorikų atstovo Luko Wadding (1588–1657) vainikėlio atsiradimo versija: 1422 metais į mažesniųjų brolių ordiną įstojęs jaunas, labai pamaldus pranciškonas novicijus Švč. Mergelės Marijos skulptūrą puošdavęs gyvų gėlių vainiku, tačiau šią pamaldumo praktiką turėjęs nutraukti, dėl to labai sielvartavo (net norėjęs palikti ordiną), tačiau jam apsireiškusi pati Marija paprašė kalbėti septynių dalių rožinį jos septynių džiaugsmų garbei – tuo būdu (rožinio „nupintas“) vainikas jai bus malonesnis nei iš gėlių. Nuo tada šis „pranciškonų arba serafimiškasis vainikas“ yra pagrindinė pranciškonų ordino rožinio maldos praktika. Parodos lankytojai rado ir „instrukciją“, kaip kalbėti pranciškoniškąjį vainiką naudojant rožinį.

Gimnazistų poezijos skaitymai

Poeto Justino Marcinkevičiaus poeziją skaito Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos maironiečiai

Į Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnaziją atvyko miesto maironiečiai ir jų vadovai iš Vytauto Žemkalnio gimnazijos (Sigita Motiejūnienė), „Vilties“ pagrindinės mokyklos (Vytalija Masiulienė) ir „Žemynos“ progimnazijos (Liuda Putauskienė). Prienai paskelbė šiuos metus savo kraštiečio poeto Justino Marcinkevičiaus metais. Kovą minime 85-ąsias poeto gimimo metines. Ta proga Kazimiero Paltaroko gimnazijoje surengti Justino Marcinkevičiaus poezijos skaitymai ,,Po šviesiąja žvaigžde“. Maironiečiai skaitė J. Marcinkevičiaus eiles apie Lietuvą – Tėvynę, Žemę, gimtąją kalbą, Meilę, Motiną. Poezija ir muzika – neatskiriami dalykai. Viltė Bijanskytė iš 8 b klasės grojo fleita, dainavo gimnazijos ansamblis (vadovė – Zita Pilkauskienė). Popietėje dalyvavo, atsiminimus apie poetą Just. Marcinkevičių pasakojo jo amžininkas, Lietuvos maironiečių draugijos vadovas Eugenijus Urbonas. Už aktyvią veiklą draugijos 25-mečio proga jis įteikė padėkas maironiečiams ir jų vadovams.

Literatūriniuose skaitymuose – sielų bendrystė

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus nariai ir svečiai. Centre – kunigas ir poetas Justas Jasėnas

Šiais metais minimos poeto, kalbininko, vyskupo Antano Baranausko 180-osios gimimo metinės. Veiklieji anykštėnai kunigas ir fotografas Nerijus Papirtis, lituanistė Rasa Poškuvienė ir Kupiškio krašto kunigas, poetas, visuomenininkas Justas Jasėnas spektaklyje „Didis šturmas dūšioj griaudė“ atlieka trijų Lietuvos kultūrai svarbių asmenybių vaidmenis. Spektaklyje poetiniais dialogais prabyla poetas, vyskupas Antanas Baranauskas (vaidmenį sukūrė kun. Justas Jasėnas), žemaičių krašto poetė, vertėja Karolina Praniauskaitė ir kunigas poetas Klemensas Kairys. Su šiuo spektakliu intelektualai aplankė ne vieną Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigą.

Aukštaitiška A. Baranausko kūrybos dvasia neaplenkė ir Rokiškio krašto. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centre, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai organizavo literatūrinius skaitymus „Iš širdies veržiasi posmai“. Renginyje dalyvavo kun. Justas Jasėnas. Jis rokiškėnams perskaitė spektaklio „Didis šturmas dūšioj griaudė“ poetinius dialogus. Rokiškėnus apglėbė trijų romantiškų sielų dvasia, įsisiurbusi į pačias slapčiausias širdies gelmes.