Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kryžiaus kelio procesijos

Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM vadovavo Kryžiaus išaukštinimo pamaldoms

Klaipėdiečiai ėjo simbolinį Kryžiaus kelią miesto gatvėmis

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Kristaus pavyzdžiu mazgojo kojas dvylikai vyrų Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje

Vyskupas Lionginas Virbalas SJ ir kun. dr. Romualdas Zdanys prie kunigaikščio Aleksandro paminklo Panevėžyje

Jaunimas pasirengęs procesijai

Panevėžiečių nešamas Kristaus Kryžiaus kelio kryžius

KAUNAS. Balandžio 3-iosios, Didžiojo penktadienio, vakarą Kaune nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios prasidėjo arkivyskupijos kurijos organizuota tradicinė Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija miesto gatvėmis į Arkikatedrą Baziliką.

Po Kristaus Kančios pamaldų Arkikatedroje parapijų bei rektoratų bažnyčiose susirinkę į procesiją arkivyskupijos ganytojai, gausus miesto parapijose bei rektoratuose tarnaujančių kunigų būrys, įvairių kongregacijų seserų vienuolių, daug jaunų žmonių, šeimų su žvakėmis rankose ėjo beveik dvi valandas trukusį kelią Laisvės alėja, Vilniaus gatve, atmindami ir apmąstydami Viešpaties kančią, mirtį ant kryžiaus dėl visos žmonijos išgelbėjimo. Prie procesijos tą vakarą prisijungė ir miesto svečiai, drauge ėjo būrelis jaunų katalikų, atvykusių iš kitų šalių ir studijuojančių Kauno universitetuose. Procesijos tvarka ir rimtimi rūpinosi jaunieji Jono Pauliaus II piligrimų centro savanoriai.

Šventąjį Kryžių nešęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ (vėliau kryžių nešė vyskupas Kęstutis Kėvalas) paragino eiti Viešpaties kančios kelią apgailint savo ir kitų žmonių kaltes, melstis už taiką pasaulyje ir tuose kraštuose, kurių gyventojai kenčia karo, persekiojimų baisumus, šiais Pašvęstojo gyvenimo metais melstis už savo gyvenimą Dievui pašventusius vienuolius.

Kryžiaus kelio maldai vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, o apmąstant Jėzaus kančią 14 Kryžiaus kelio stočių Šventąjį Raštą skaitė 14 dvasininkų – vyskupas K. Kėvalas, mons. Vytautas Grigaravičius bei parapijų klebonai ar vikarai: Gytis Stumbras, Dainius Lukonaitis, Tomas Trečiokas, Audrius Martusevičius, Renaldas Šumbrauskis, Virginijus Birjotas, Tomas Pilchas OFM Cap., Linas Šipavičius, Darius Vasiliauskas, Nerijus Pipiras, Paulius Saulius Bytautas OFM, Evaldas Vitulskis. Mąstymus skaitė Kauno kunigų seminarijos klierikai Vincentas Lizdenis ir Liutauras Vilėniškis, o maldavimus – seserys vienuolės: benediktinės, Marijos tarnaitės, pranciškonės, vargdienės ir eucharistietės. Šiais metais Kryžiaus keliui apmąstyti buvo pasitelkti kun. Kęstučio Dvarecko tekstai iš meditacijų knygos „Nukryžiuotos meilės keliu“ (2014, parengta kartu su dail. Vaidotu Kvašiu ir Andriumi Navicku). Giedojimui vadovavo sesuo benediktinė Celina Galinytė.

Ši besimeldžianti minia tą vakarą nešė miestui gerąją naujieną – visų žmonių išgelbėjimą per Kristaus kryžiaus kančią ir mirtį – ir paliudijo miesto gyventojams ir svečiams (nemažai jų vakarojo centro ir senamiesčio kavinėse) savo tikėjimą ir ištikimybę žmonių išduotam, mirti didelėse kančiose pasmerktam Viešpačiui. Jautrūs Kryžiaus kelio stočių tekstai skatino atverti širdis tam skausmui, kurį Jėzus patyrė savo kančios, atstūmimo, patyčių, kelyje ir apmąstyti kartu su minėtų meditacijų autoriumi ir melstis.

Prie Arkikatedros durų apmąstę paskutinę Kryžiaus kelio stotį – Viešpaties palaidojimą po baisios mirties ant kryžiaus – ir viltingai skelbę savo malda: „Viešpatie, padėk mums tikėti, kad pabaiga gali būti nauja pradžia ir kad kapas yra tik tarpduris naujai gyvybei... kad Tu esi Viešpats gyvųjų ir mirusiųjų“, – procesijos dalyviai atėjo į Arkikatedrą.

Čia kartu su arkivyskupu meldėsi baigiamąja malda ir buvo palaiminti Šventojo Kryžiaus relikvija. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius nuoširdžiai padėkojo Kryžiaus kelio procesijos dalyviams (jų buvo pilna Arkikatedra), palinkėjo gražių Viešpaties Prisikėlimo švenčių pakviesdamas į Velyknakčio vigilijas savo parapijų bažnyčiose.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

KLAIPĖDA. Velykų slėpinio šventimas prasideda Didžiojo ketvirtadienio vakare Viešpaties vakariene. Tą ypatingą Eucharistijos įsteigimo minėjimo vakarą Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Sekdamas Kristaus pavyzdžiu ganytojas mazgojo kojas dvylikai vyrų, taip primindamas Viešpaties kvietimą būti nuolankiems ir patarnauti artimui.

Didįjį penktadienį klaipėdiečiai minėjo eidami simbolinį Kryžiaus kelią miesto gatvėmis. Kryžių nešė įvairių miesto įstaigų, organizacijų, bendruomenių nariai. Kartu su katalikais procesijoje dalyvavo ir Stačiatikių bei Evangelikų liuteronų bendruomenių atstovai. Vakare Kryžiaus išaukštinimo pamaldoms vadovavo Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM. Jis kvietė savintis Kristaus pergalę prieš mirtį, nors ir nesame jos nusipelnę, o tik tikėjimo dėka gavę kaip malonę.

Didįjį šeštadienį bažnyčiose budima prie Viešpaties kapo. Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje visą dieną vyko Švč. Sakramento adoracija. Jos metu įvairios parapijos maldos grupės meldėsi vis kitomis intencijomis.

Kristaus mirties ir Prisikėlimo šventimo viršūnė yra Velyknaktis – šventoji krikščionių naktis. „Kristus mums šviečia!“ – nuaidi po bažnyčios skliautais ir netrukus tamsą įveikia sparčiai sklindanti šviesa. Tarytum ir kvėpuoti tapo lengviau – Kristus gyvas ir gyvena tarp mūsų, tad ir mes Jo dėka turime Viltį. Dar naktį su vyskupu augziliaru L. Vodopjanovu OFM šventę Velyknakčio liturgiją, ankstyvą Velykų rytą iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią susirinkusieji palydėjo Švč. Sakramentą iš Kristaus kapo į tabernakulį. Atrodo, net gamta procesijos metu buvo sulaikiusi kvapą ir tik po to „laimino“ šias iškilmes barstydama snaiges ir laistydama lietumi.

Pagal taikoskaraliene.lt
Egidijaus Bagdono ir Vidmanto Budreckio nuotraukos

Panevėžys. Gražiausioje miesto vietoje – Senvagėje, kur ateinama pailsėti, pasigėrėti gamtos kūriniais, pasidžiaugti skulptūromis, – balandžio 3-iosios, Didžiojo penktadienio, pavakare vyko Kristaus Kryžiaus kelio procesija. Toks renginys (režisavo Inga Talušytė) čia organizuotas pirmą kartą. Dalyvavo Panevėžio miesto aktoriai ir solistai, parapijų tikintieji, choristai, jaunimo grupės. Tūkstantiniame tikinčiųjų būryje buvo būrelis kunigų ir vienuolių.

Pradžioje tikintieji rinkosi prie Panevėžio įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklo. Eiseną, kurios metu buvo atkuriamos Kristaus kančių scenos, vedė Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Jis sakė: „Tegu šis kryžiaus kelias bus ne tik ėjimas kartu su Kristumi, bet ir ėjimas mūsų pačių, mūsų kasdienybės kryžiaus kelias“.

Kryžiaus stotyse buvo skaitomos ištraukos iš Evangelijos, giedama, meldžiamasi. Kryžių pasikeisdami nešė vyrai, moterys ir jaunimas. Pasiekus Senvagės salą, buvo inscenizuotas Kristaus nukryžiavimas. Procesijos dalyviai po Nukryžiuotojo kojomis mėtė atsineštus akmenukus ir degė žvakutes. Tai buvo nuodėmių atleidimo ir noro pasukti šviesos keliu simbolis.

Kryžiaus kelio pabaigoje vysk. L. Virbalas SJ sakė: „Gerai, kad esame čia, kad šį Didžiojo penktadienio vakarą esame susirinkę toje vietoje, kur gyvename, skubame su reikalais ar ateiname pailsėti. Kryžiaus kelias, kurį apmąstėme, Kristaus kelionė į Golgotą – nukryžiavimo vietą – nėra tolimų ir mums svetimų įvykių minėjimas. Ar nesame patyrę pasmerkimo, o gal ir patys kitą pasmerkę?! Kuris iš mūsų nepajuto, kad gyvenimas kartais tampa kaip sunkaus kryžiaus nešimas?! Ar nė karto neparpuolėme po savo našta, kai norėjosi sakyti: „Daugiau nebegaliu“, o vis dėlto reikėjo eiti į priekį. Bet ir Kristaus, ir mūsų kelyje yra ir simonų, pakišančių savo petį po mūsų našta; yra veronikų, kurių nežymus prisilietimas atskleidžia didelę meilę. Kaip gera, jei mums patiems pavyko pabūti tokiais simonais ar veronikomis. Tad grįžkime į namus eidami ne tik Kristaus, bet ir savo gyvenimo kelią kartu su Kristumi, žinodami, kad Jis eina su mumis ir nepalieka prie Golgotos, o lydi į Prisikėlimą. Iškalbingiausias yra pats Kryžiaus kelias ir nebereikia daug žodžių. Po palaiminimo tyliai išsiskirstysime, tvirtai tikėdami, kad ši tyla jau yra Velykų džiaugsmo giesmės įžanga“. Baigdamas procesiją Panevėžio vyskupas suteikė palaiminimą. Sulaukti gražaus Šv. Velykų Prisikėlimo ryto su malda širdyje linkėjo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kun. dr. Romualdas Zdanys.

Šaltos ir įkyrios drėgmės sklidina Senvagė, plevenant žvakių ugnelėms, Didžiojo penktadienio vakarą atrodė kaip stebuklas.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

MARIJAMPOLĖ. Didįjį penktadienį miesto gatvėmis eitas Kryžiaus kelias. Jis prasidėjo iš Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčios ir driekėsi į Šv. arkangelo Mykolo Baziliką, o baigtas Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje. Kryžiaus kelią ėjo gausus marijampoliečių būrys, jaunimas, vadovaujant Šventosios Šeimos seserims, kunigams. Giedojo Sidona Malžinskienė ir br. Darius Stupelis MIC. Miestiečiai, sustodami ties kryžiaus kelio stotimi kurias buvo papuošę įvairių jaunimo organizacijų atstovai, apmąstė Kristaus kančias klausydami skaitinių bei giedamų intarpų. Ypač gražiai priėmė Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Vaidas Klesevičius. Nuėję Kristaus kančios kelią, marijampoliečiai širdyse išsinešė apmąstymus apie Jėzaus auką už visą pasaulį.

Vilkaviškio vyskupijos kurijos informacija

BERČIŪNAI. Nors ir dulkė lietus, vidurdienį čia suvažiavę, jo neišsigandę žmonės nuo 1997 metais pastatytos Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčios iki buvusios senosios, 1957 metais susprogdintos bažnyčios pamatų ėjo Kryžiaus kelią. Čia driekiasi keturiolika Kryžiaus kelio stočių, paženklintų koplytstulpiais. Prie kiekvieno jų eisena sustodavo, žmonės meldėsi. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, vedęs Kryžiaus kelią, džiaugėsi, kad išliko sena panevėžiečių tradicija tą dieną susitikti ir dalyvauti Kryžiaus kelio eisenoje.

© 2015 „XXI amžius“