Pasirinkimas katalikams priešintis ar prisidėti prie tikėjimo naikinimo
Vytautas Sinica
Naujas TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad partija liausis kariavusi kultūrinius karus. Įdomu, ką apie tai mano katalikai, kai daug žymiausių katalikų politinių mąstytojų šiandien kalba apie neišvengiamą ir prieš pačius katalikus nukreiptą kultūrinį karą, kurio jie nepradėjo, ir dalyvauja ne savo noru. Džordžas Vaigelis (George Weigel) rašė, jog Europoje vyksta du religiniai karai tarp tradicinio mąstymo žmonių ir pasiruošusių žmogų perkurti bei tarp šių tarpusavyje kariaujančių europiečių ir savo pasaulėžiūra vieningų trečiojo pasaulio imigrantų. Jokia paslaptis, jog būtent tikintieji, Europoje pirmiausia katalikai, pralaimi pozicijas visuose šio karo frontuose, o nominaliai krikščioniškos partijos jiems seniai nebeatstovauja. Krikščioniškąją demokratiją savo pavadinime talpinančios partijos pasitraukimas iš kultūrinių karų tegali reikšti politinę kapituliaciją, nes puolimas prieš krikščionybę ir jos skleidžiamą kultūrą dėl to tikrai nesiliaus.
|
Ar armėnų tautos genocidas nuskęs Turkijos sraute?
Povilas Urbšys
Prieš šimtą metų, 1915-aisiais, turkų Osmanų imperijoje buvo brutaliai išžudyta pusantro milijono armėnų tautybės žmonių. Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, jog tai nusikaltimas prieš žmoniškumą, kurį galima apibūdinti vienu žodžiu genocidas, už kurį atsakinga valstybė turi prisiimti atsakomybę. Deja, tarptautinėje politikoje ne visų žmonių žudynes ,,apsimoka pripažinti kaip genocidą. Viskas priklauso ne nuo to, ką ir kiek išžudė, o nuo to, kas tai padarė. Pasaulyje, kur viskas perkama ir parduodama, žmogaus gyvybė niekada nebuvo vertybė, dėl kurios būtų atsisakoma ilgalaikės materialios naudos, kuri yra pripažįstama kaip pagrindinė varomoji žmonijos civilizacijos jėga. Todėl neatsitiktinai pusantro milijono armėnų tautybės žmonių išžudymą genocidu pripažino tik 22 pasaulio valstybės.
|