2015 m. gegužės 15 d.    
Nr. 19
(2139)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Lietuvos diplomatai užsienyje pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas

Minint 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, Lietuvos diplomatai kartu su tarptautine bendruomene pagerbė vienos didžiausių tragedijų žmonijos istorijoje aukas.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas gegužės 5 dieną drauge su visų Europos Sąjungos valstybių narių diplomatinių atstovybių vadovais pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą ir dalyvavo bendroje vainiko padėjimo ceremonijoje prie Nežinomojo kareivio kapo Aleksandrovo sode.

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis Vokietijos parlamento, Lenkijos ir Ukrainos ambasadų kvietimu karo aukas gegužės 8 dieną pagerbė simbolinę reikšmę turinčiose Berlyno vietose.

Karo Europoje ir nacionalsocialistinio režimo valdymo pabaiga paminėta iškilmingame renginyje Reichstage. Tą pačią dieną ambasadorius pagerbė kare žuvusius Lenkijos karius prie jiems skirto paminklo Frydrichshaino parke. Vėliau D. Matulionis dalyvavo visų karo aukų pagerbimo ceremonijoje memoriale Treptovo parke, kurią surengė Ukrainos ambasada. Šiame parke yra palaidota maždaug 8 tūkst. per Berlyno puolimą kritusių karių, kurių didelė dalis buvo ukrainiečiai. Minėjime dalyvavo karo veteranai iš Ukrainos ir kitų ambasadų atstovai.

Vokietijos prezidento Joachimo Gauko (Joachim Gauck) kvietimu D. Matulionis gegužės 6 dieną dalyvavo Antrojo pasaulinio karo metais nelaisvėje mirusių sovietų karių pagerbimo ceremonijoje, kuri buvo surengta netoli karo belaisvių stovyklos Paderborno miesto apylinkėse. Šios stovyklos kodiniu pavadinimu „Stalag 326 Senne“ masinėje kapavietėje palaidoti 65 tūkst. sovietų karių.

Gegužės 12 dieną ambasadorius dalyvavo aukų atminimui skirtose ekumeninėse pamaldose Berlyno Šv. Jadvygos katedroje. Jas rengė Ukrainos ambasada.

Lietuvos ambasados Baltarusijoje diplomatai gegužės 8 dieną aplankė Chatynę ir Červenę, pagerbė hitlerinio ir stalininio režimų aukas – lietuvių, baltarusių, žydų, lenkų, ukrainiečių ir kitų tautų atstovus, atsidūrusius vienos didžiausių žmonijos tragedijų epicentre.

Lietuvos ambasada Estijoje karo aukas pagerbė gegužės 8 dieną Taline prie 1944 metais už Estijos laisvę kovojusiems asmenims atminti skirto Marjamiajės (Maarjamäe) memorialo.

Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis Prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) kvietimu gegužės 8 dieną dalyvavo Paryžiuje surengtame iškilmingame Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-mečio minėjime, kuris tradiciškai vyko prie Nežinomo kareivio kapo prie Triumfo arkos.

Minint Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą, gegužės 8 dieną Austrijoje, buvusioje Mauthauzeno koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale, atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams pagerbti. Iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorė Vienoje Loreta Zakarevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, vadovaujami generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės. Ambasadorė L. Zakarevičienė ceremonijos metu sakė, kad Lietuvos žmonių pagerbimas 70-ųjų šios koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių išvakarėse yra labai svarbus simbolinis aktas. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir Mauthauzeno memorialo administracija.

Mintis įrengti atminimo lentą Mauthauzeno koncentracijos stovykloje kalėjusiems Lietuvos gyventojams kilo 2013 metais, po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovų apsilankymo Memoriale. Negalutiniais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941–1945 metais šiame lageryje kalėjo 90 Lietuvos piliečių – lietuvių, žydų, rusų. Daliai jų pavyko išgyventi.

Memorialinės lentos projektą sukūrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis specialistas, skulptorius Jonas Jagėla, o lėšas jos gamybai skyrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Lentą pagamino UAB „Sonetas ir Ko“.

Nacių koncentracijos stovykla Mauthauzeno miestelyje, prie Dunojaus, veikė 1938–1945 metais.

Pagal URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija