2015 m. gegužės 15 d.    
Nr. 19
(2139)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Bendravo katalikiškos žiniasklaidos leidėjai

Romas BACEVIČIUS

Grupė katalikiškos žiniasklaidos
atstovų susitikimo Birštone dalyvių

Praėjusios savaitės ketvirtadienį šventėme Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Redakcijai telefonu skambinę ir užsukę skaitytojai sveikino „XXI amžiaus“ kolektyvą su profesine švente, linkėdami nugalėti visus sunkumus, su kuriais ypač akivaizdžiai susidūrėme šiemet.

O šiais metais atsinaujinęs ir plečiantis savo veiklą Labdaros ir paramos fondas  „Bažnyčios kronika“ pakvietė katalikų žiniasklaidos priemonių atstovus į susitikimą Birštone. Ketvirtadienį susitikimo dalyviai pristatė apie dvi dešimtis jų atstovaujamų žiniasklaidos priemonių: leidinių, radijo bei televizijos laidų, interneto svetainių. Penktadienį katalikiškų žiniasklaidos priemonių atstovai bendravo, diskutavo, tarėsi, kaip pasiekti glaudesnio bendradarbiavimo tarpusavyje ir su ganytojais, aptartos bendravimo, vienijimosi būdų ir stiprinimo galimybės.

Diskusijoje dalyvavo arkivyskupai Gintaras Grušas ir Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupai Lionginas Virbalas SJ ir Kęstutis Kėvalas. Buvo atvykę Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato atstovai kunigai Kęstutis Smilgevičius ir Darius Trijonis. Žiniasklaidininkų pusėje irgi buvo keli kunigai: Alessandro Barelli SDB, Gintaras Blužas OFS, Julius Sasnauskas OFM ir Gintaras Vincentas Tamošauskas OFM Cap.

„Bažnyčios kronikos“ fondo iniciatorius ir valdybos pirmininkas arkiv. S. Tamkevičius, kuris yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininkas, priminė dviejų dešimtmečių kelią, kurį katalikiška žiniasklaida nuėjo drauge su nepriklausomoje Lietuvoje atsikuriančia Bažnyčia. Jis priminė ankstesnį katalikų leidėjų bandymą vienyti pastangas (panašus susitikimas Birštone vyko prieš daugiau nei 20 metų, tačiau bendrų darbų po to atlikta mažai) ir kvietė pasvarstyti apie katalikiškų žiniasklaidos priemonių bendro veikimo galimybes šiandienos sąlygomis. Arkivyskupas siūlė pagyvinti dialogą tarp ganytojų ir katalikiškos žiniasklaidos atstovų, atkreipė dėmesį į „Marijos radijo“ fenomeną – prieš daugiau nei dešimtmetį atsiradusi radijo stotis sugeba išsilaikyti iš klausytojų aukų.

LVK pirmininkas arkivyskupas G. Grušas pristatė ganytojų svarstomas visuomenės komunikavimo priemonių plėtros gaires. Pasak Vilniaus arkivyskupo, būtina gerinti pačios Bažnyčios viešą bendravimą, gebėjimą veiksmingai perteikti norimą žinią ypač pasaulietinei žiniasklaidai. Svarbi yra katalikiškų žiniasklaidos priemonių stiprybė ir plėtra.

Panevėžio vyskupas L. Virbalas SJ dalijosi savo bendravimo su pasaulietinės žiniasklaidos žurnalistais patirtimi. Jis apgailestavo, kad šiai žiniasklaidai dažnai neįdomi Bažnyčios veikla, bet jei nutinka nelaimės, skandalai ar įvyksta kažkas negero, tada jiems pasidaro įdomu. Vyskupas kalbėjo apie tai, kaip asmeninis bendravimas su žurnalistais pamažu padeda užmegzti tarpusavio pasitikėjimą.

„Bažnyčios kronikos“ fondo valdybos narys jau du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis amerikietis žurnalistas ir rinkodaros specialistas Brajanas Bredlis (Bryan Bradley) pristatė savo parengtą studiją apie Lietuvos katalikų žiniasklaidos vadybą. Jo manymu, turime margaspalvę, kūrybišką katalikišką žiniasklaidą, jos išskirtinumas – tai žiniasklaida su siela. Vis dėlto Lietuvoje katalikiškai žiniasklaidai trūksta žinomumo – absoliuti dauguma Lietuvos žmonių net nežino, kad yra tokia žiniasklaida. Svečias ragino katalikišką žiniasklaidą ieškoti bendradarbiavimo galimybių kūrimo, spausdinimo, prenumeravimo bei platinimo srityse.

Kun. G. V. Tamošauskas OFM Cap. teigė, kad Lietuvoje nėra tokios parapijos, kurioje neatsirastų norinčių skaityti katalikiškos spaudos. Kaip sakė šis kunigas ir kapucinų vienuolis, jei kuris nors klebonas kartais savo parapijiečius įvardija katalikiška spauda visai nesidominčiais, jis tada paprašantis kurį nors sekmadienį parūpinti stalą ir leisti po šv. Mišių apie tai pakalbėti visiems jose buvusiems. Netrukus tie „neskaitantys“ žmonės išperka visus jo atsivežtus žurnalus „Mylėkite viens kitą!“ Taigi suprantama, kad katalikiškos spaudos platinimo sėkmei didžiausią įtaką daro klebonų nusiteikimas – jei jie jos neskaito ir nevertina, tai ir parapijiečiams nėra galimybės su ja susipažinti ir įvertinti.

Renginyje svarstyta katalikiškų leidinių asociacijos steigimo idėja, teigta, kad sunkumus ir rėmimo klausimus geriau spręsti solidariai, todėl nutarta pradėti rengti jos įstatus, o „Bažnyčios kronikos“ fondo atstovai įsipareigojo teikti pagalbą darbo grupei.

Panašaus renginio ilgokai nebuvo, ir to tikrai trūko – juk į vieną būrį bent kartą per metus renkasi įvairių sričių žurnalistai, tai kodėl gi neverta rinktis katalikiškos žiniasklaidos atstovams. Susitikimo dalyviai išreiškė pageidavimą, kad tokie susibūrimai vyktų bent kartą per metus.

Ketvirtadienio vakarą ir penktadienio vidurdienį Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje susitikimo dalyviams buvo aukojamos šv. Mišios, homilijas sakė arkiv. G. Grušas ir vysk. K. Kėvalas.

Vaidos KNEIŽIENĖS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija