2015 m. gegužės 22 d.    
Nr. 20
(2140)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Tarptautinis karių piligrimų susitikimas

Lietuvos kariai tarptautiniame
karių piligrimų susitikime Lurde

Prancūzijos kariai tarptautiniame
karių piligrimų susitikime Lurde
AFP nuotrauka

Gegužės 14–18 dienomis 45 Lietuvos kariai dalyvavo 57-ajame tarptautiniame karių piligrimų susitikime Lurde, Prancūzijos pietuose, Pirėnų papėdėje. Marijos apsireiškimo vietovėje ir visame pasaulyje garsiame piligrimų centre buvo galima išvysti daug ir įvairių kariuomenių uniformų, dalyvavo 12 tūkst. karių ir jų artimųjų. Šiemet čia vykusiuose renginiuose drauge su kariais piligrimais dalyvavo ir apaštalinis Ordinariato administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas bei vyriausiasis kariuomenės puskarininkis Dainius Snarskis. Į piligrimystę buvo užregistruota ir beveik penkios dešimtys karių iš Lietuvos. Kasmetiniame penkių dienų renginyje buvo švenčiamos iškilmingos šv. Mišios, vyko Švč. Sakramento ir Marijos procesijos, ligonių palaiminimas, pagerbti žuvusieji kariai, buvo einamas ir apmąstomas Kryžiaus kelias, grojo įvairių šalių kariniai orkestrai. Tarp piligrimystės dalyvių buvo per 70 sužeistų ar sunkiai sergančių karių, kurie pasimeldė prie Lurdo Apsireiškimo uolos; šeštadienį pasikrikštijo 42 asmenys, daugiausia kariai, ir per 70 gavo Sutvirtinimo sakramentą.

Sekmadienio šv. Mišias aukojo Vyskupų kongregacijos prefektas kardinolas Markas Uelė (Marc Ouellet). Jis homilijoje sakė, kad Viešpats pakeitė savo buvimo būdą tarp savo mokinių – jis yra tarp mūsų ne pagal kūną, bet pagal Dvasią. Jėzus yra šalia mūsų, bet neatima mūsų laisvės ir nepanaikina mūsų atsakomybės. Todėl krikščionys turi auginti ir skleisti tą meilę, kurią atrado, kuri juose gimsta veikiant Šventajai Dvasiai. Tai ypač svarbu konfliktų situacijose, kai kariai konkrečiai gali išsaugoti taiką, apginti silpnesnį, parodyti užuojautą, pasipriešinti neteisingumui, apsaugoti civilį, nepamiršti, kad net priešas yra brolis. „Mes čia esame kaip taikos ir vilties visai žmonijai piligrimai. Mūsų malda Dievui skirta mūsų kritusiems kariams, kare sužeistiems, jų artimiesiems ir draugams. Ja prašome konfliktų numaldymo ir neteisingumo, išnaudojimo, skurdo giliųjų šaknų panaikinimo. Meldžiame, kad krikščionių karių liudijimas atsilieptų į žmonijos taikos ir meilės poreikį“, – sakė kardinolas M. Uelė.

Piligriminė kelionė – Dievo ieškojimo bei susitikimo su Juo kelias. Lurdas yra vienas pagrindinių piligrimystės centrų, kuriame lankosi milijonai tikinčiųjų iš viso pasaulio, tikėdami išgydančia Dievo Apvaizdos galia. Lurde gerbiama Dievo Motina Marija yra ligonių globėja, tad šioje piligrimystėje ypač meldžiamasi už karuose bei misijose sužeistus karius, jų šeimų narius. Lurdas kariams piligrimams kartu yra ir susitikimo vardan taikos vieta.

Kasmet tarptautinis karių piligrimų susitikimas sutraukia apie 15–20 tūkst. rezervo bei aktyvios tarnybos karių piligrimų, jų šeimų narių, įvairių šalių gynybos institucijų darbuotojų iš daugiau nei 30 šalių. Iki 1990 metų į Lurdą atvykdavo kariai piligrimai iš Vakarų Europos ir NATO priklausančių Europos šalių. Nuo 1991 metų prie kelionės prisijungė Centrinės ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, keletas Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos valstybių.

Pirmoji tarptautinė piligriminė kelionė į Lurdą buvo suorganizuota 1958 metais, minint 100-ąsias Švč. Mergelės Marijos pasirodymo Lurde metines, kaip viena iš susitaikymo iniciatyvų po Antrojo pasaulinio karo, primenant, kad kariai yra ne vien ginklo broliai, bet ir sielų broliai. Tai – dvejų karo kapelionų – tėvo Besombės (Prancūzija) ir tėvo Štaigerio (Vokietija) – sumanymas. Juo siekta sujungti įvairių Europos šalių krikščionių karių, išgyvenusių Antrojo pasaulinio karo tragediją priešingose stovyklose, panorusių susitikti ir susivienyti Lurdo mieste, kad galėtų susitaikyti ir drauge melstis taikos vardan, mintis.

Pagal Vatikano radijo ir Krašto apsaugos ministerijos informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija