2015 m. liepos 10 d.    
Nr. 27
(2147)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Ganytojiškos tarnystės bruožai

Popiežiaus paraginimai naujiesiems arkivyskupams metropolitams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovauja
šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus
iškilmei Vatikano bazilikoje
kartu celebruojant paskirtiesiems
arkivyskupams metropolitams
iš viso pasaulio

Šventasis Tėvas laimina avinėlį,
iš kurio vilnos vėliau audžiami palijai

Arkivyskupų metropolitų palijai,
ženklinantys vienybę su Romos vyskupu

Palijus – bendrystės simbolis

Tikintieji, kurie šeštadienį rinksis į Kauno Arkikatedrą dalyvauti naujojo arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo SJ inauguracijoje, galės stebėti ir istorinę apeigą – iškilmingą palijaus uždėjimą ant naujojo vietinės Bažnyčios ganytojo pečių. Iki šiol kelis dešimtmečius (nuo popiežiaus Jono Pauliaus II 1983 metais įvestos tvarkos) tuos palijus – baltos vilnos juostas su šešiais juodais kryželiais (Kristaus žaizdų simboliais), kurie ženklina hierarchinį arkivyskupų metropolitų autoritetą ir vienybę su apaštalo šv. Petro įpėdiniu, – uždėdavo pats Šventasis Tėvas kasmet birželio 29 dieną Vatikano bazilikoje minint šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę. Dabar ir vėl per pastaruosius vienerius metus paskirtieji 46 arkivyskupai metropolitai iš 33 pasaulio šalių rinkosi į Romą švęsti šv. Mišių kartu su juos paskyrusiu popiežiumi Pranciškumi. Tačiau palijus iš jo rankų naujieji ganytojai priėmė privačia tvarka, o iškilmingas uždėjimas vyks jau per inauguracijos iškilmes vietinių Bažnyčių katedrose (arkivyskupo L. Virbalo atveju, kaip minėta, liepos 11 dieną) ir tai atliks Šventojo Tėvo atstovai – apaštaliniai nuncijai.

Vienuolių trapistų išaugintus ėriukus, iš kurių vilnos Romos Šv. Cecilijos vienuolyne įsikūrusios seserys benediktinės vėliau išaudė palijus, Popiežius Pranciškus palaimino sausio 21 dieną, kai Bažnyčios liturgijoje minima šv. Agnietė, žinoma savo pasiaukojimu skaistybei. Ji, jauna krikščionė mergaitė, neišdavusi savo įžado, Romos pagonių buvo nukankinta IV amžiaus pradžioje dar Kristaus išpažinėjų persekiojimo laikais. Skaistybės liudijimo iki mirties pabrėžimui Šventojo Tėvo laiminamiesiems ėriukams, iš kurių vilnos gaminami palijai, prieš tas apeigas visada uždedami iš baltų ir raudonų gėlių žiedų nupinti vainikėliai. Išausti palijai prieš jų perdavimą Petrinių šventėje naujiesiems arkivyskupams metropolitams, naktį laikomi prie kankinystę patyrusio apaštalo šv. Petro kapo ant Vatikano bazilikos Išpažinimo altoriaus. Palijaus uždėjimo ant naujojo arkivyskupo metropolito pečių apeigos perkėlimu į vietinės Bažnyčios katedrą, kai inauguracijos iškilmėje dalyvauja ir sufraganinių vyskupijų ordinarai (Kauno metropolijos atveju – Telšių, Vilkaviškio ir Šiaulių vyskupai), norima pabrėžti jų visų tarpusavio bendrystę ir sinodinį ryšį su Romos vyskupu, visuotinės Bažnyčios vadovu ir Kristaus vietininku. Pranešdamas apie šį naują popiežiaus Pranciškaus sprendimą Vatikano liturginių ceremonijų vadovas prelatas Gvidas Marinis (Guido Marini) laiške apaštaliniams nuncijams priminė, kad palijaus uždėjimas yra ne vien apeiginis ar juridinis aktas, bet ir akcentuoja Bažnyčios hierarcho buvimo tikinčiųjų bendruomenės ganytoju esmę. Šį simbolizmą labai taikliai apibrėžė popiežius Benediktas XVI, kai savo pontifikato inauguracijoje 2005 metų balandžio 24 dieną priimdamas Romos vyskupo palijų homilijoje sakė, kad jam tai primena „pasimetusią, ligotą, nusilpusią avį, kurią ganytojas užsideda ant pečių ir neša per audringus gyvenimo vandenis“.

Trumpai aptariant per pastaruosius vienerius metus paskirtų naujų beveik pusės šimto arkivyskupų metropolitų statistiką, svarbi jų nacionalinė įvairovė. Tai atspindi milijardinės Katalikų Bažnyčios globališkumą. Daugiausia vietinių Bažnyčių vadovų šį kartą paskirta Europai – 19, toliau seka Amerika (Pietų ir Šiaurės) – 12, Afrika – 8, Azija – 6 ir Australija – 1. Nacionaliniu atžvilgiu tarp paskirtųjų arkivyskupų metropolitų pirmauja Europos šalys: Ispanijai paskirti 4 nauji ganytojai, Vokietijai ir Italijai – po 3. Iš paskirtųjų metropolitų du ganytojai jau turi kardinolų titulus ir anksčiau jau vadovavo vietinėms Bažnyčioms, todėl dabar, kaip numato kanonų teisė, gavo antrąjį palijų. Tai – naujasis didžiausios Vokietijos katalikų diecezijos – Kelno arkivyskupijos – ordinaras kardinolas Raineris Marija Violkis (Rainer Maria Wolki), kuris iki šiol vadovavo sostinės Berlyno arkivyskupijai, ir paskirtasis Valensijos (Ispanija) arkivyskupas kardinolas Antonijas Kanisarezas Lovera (Antonio Canizares Llovera), kuris iki šiol darbavosi Vatikane, o anksčiau buvo Barselonos ganytojas. Tarp paskirtų naujų arkivyskupų metropolitų 11 yra vienuoliai, iš kurių trys priklauso pranciškonų šeimai ir po du yra jėzuitai bei dominikonai. Įdomu, kad vienuoliai yra abu paskirtieji Slovėnijos didžiausių diecezijų ganytojai; sostinės Liublianos arkivyskupas Stanė Zore (Stane Zore) – pranciškonas, o Mariboro arkivyskupas Alojzijus Cviklis (Alojzij Cvikl) – jėzuitas. Antrasis šiemet arkivyskupu metropolitu paskirtas Jėzaus Draugijos, kuriai priklauso ir pats popiežius Pranciškus, narys – naujasis Kauno ganytojas Lionginas Virbalas.

Malda, tikėjimas ir liudijimas

Apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės šv. Mišių homilijoje kreipdamasis į paskirtuosius Bažnyčios hierarchus popiežius Pranciškus su būdingu reiklumu iškėlė liudijimo – asmeninio gyvenimo ir mokymo darnos – svarbą. „Bažnyčia ar krikščionis be liudijimo yra sterilus kaip sausas medis be vaisių, kaip išdžiuvęs šulinys, kuriame nėra vandens, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Bažnyčia įveikia blogį tik drąsaus, konkretaus ir nuolankaus savo vaikų liudijimo dėka“. Ragindamas ganytojus būti tikrais liudijimo vyrais ir cituodamas šv. Pranciškų Asyžietį, kuris irgi skelbė Evangeliją pirmiausia liudijimu ir, jeigu būtina, ir žodžiais, Popiežius sakė, jog šiandien labiau nei bet kada reikia ne tiek mokytojų, kiek liudytojų, kurie patys būtų įsitikinę ir savuoju pavyzdžiu gebėtų įtikinti kitus, kurie nesigėdytų Kristaus Vardo ir Jo Kryžiaus, dabartinių ideologinių kontroversijų bei viešos pajuokos ir netgi persekiojimų už tiesos žodį akivaizdoje. Toks yra sekimas kankinystę patyrusių šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bei daugybės kitų liudytojų Bažnyčios istorijoje, kurie, net priklausydami ir kitoms konfesijoms, svariai prisidėjo prie mistinio Kristaus Kūno augimo, pavyzdžiu. Šia savo ekumenine pastaba Šventasis Tėvas priminė tradicinį Romos Bažnyčios dangiškųjų globėjų šventėje dalyvavusią Konstantinopolio stačiatikių patriarcho Baltramiejus atsiųstą delegaciją.

Homilijoje pabrėždamas ir kitą esminę ganytojišką savybę – tvirtą tikėjimą – Šventasis Tėvas paskirtiesiems arkivyskupams metropolitams sakė: „Bažnyčia trokšta, kad jūs būtumėte tikrais tikėjimo vyrais ir tikėjimo skleidėjais, kurie gebėtų mokyti tikinčiuosius nebijoti daugybės šiandienos Erodų, jiems primetančių persekiojimus ir kitokio pobūdžio kryžių. Joks Erodas nepajėgus užgesinti vilties, tikėjimo ir meilės šviesos tuose, kurie tiki į Kristų“! Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad 2000 metų Bažnyčios istorijoje daug jėgų bandė ir toliau bando Ją sunaikinti iš išorės ir iš vidaus, bet Bažnyčia lieka gyva ir vaisinga tvirto ir ištikimo jos apaštalų ir narių tikėjimo dėka. Jie žino, kad viskas praeina, tik Dievas lieka; praeina karalystės, tautos kultūros, visuomenės, ideologijos, politinės galybės, tačiau Bažnyčia, pastatyta ant Kristaus pamato, išlieka, nepaisant daugybės gyvenimo audrų ir mūsų nuodėmių, išlieka dėl savo ištikimybės tikėjimo paveldui ir pasiaukojančios tarnystės. Tikintieji Kristaus vardu darė didžius stebuklus, mylėjo ir atleido persekiotojams, gynė Bažnyčios šventumą savojo gyvenimo šventumu ir įrodė, kad neegzistuoja galia, kuri būtų pajėgi įveikti tikėjimo jėgą.

Aiškindamas dar vieną privalomą Bažnyčios ganytojo bruožą – nuoširdų pamaldumą, –Šventasis Tėvas homilijoje sakė, kad ypač to moko pirmoji krikščionių bendruomenė, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bendruomenė, kuri iškentė didžiulius išbandymus, bet su maldos pagalba nepalūžo. Ši bendruomenė mus moko, kad besimeldžianti Bažnyčia yra bažnyčia, tvirtai stovinti ant kojų, tvirta ir žengianti į priekį, nes krikščionis, kuris meldžiasi, yra saugomas, globojamas ir palaikomas Dievo, jis niekada nesijaučia paliktas vienas. „Jokia krikščionių bendruomenė negali žengti pirmyn be ištvermingos maldos! – tvirtino popiežius Pranciškus. – Malda yra susitikimas su Dievu, kuris ištikimas savo žodžiui, kuris neapleidžia savo vaikų“. Taigi, kaip tikintieji maldoje išreiškia savo tikėjimą ir pasitikėjimą Viešpačiu, taip ir Dievas besimeldžiantiems parodo savo mylintį ir gailestingą artumą, atsiųsdamas pagalbon savo angelą. Priminęs evangelinį pasakojimą iš Apaštalų darbų, kaip bendruomenė karštai meldėsi už jį, į kalėjimą įmestą apaštalą šv. Petrą, kurį angelas stebuklingai išlaisvino, Šventasis Tėvas homilijoje kalbėjo: „Pagalvokime kiek daug kartų Viešpats išgirdo mūsų maldą ir atsiuntė angelą, kuris nelauktai atsiranda šalia, kad ištrauktų iš sunkios situacijos, kuris ateina, kad išplėštų mus iš mirties ir šėtono nagų, kuris grąžintų į pamestą kelią, kuris įžiebtų v ilties liepsną, kuris švelniai prisiliestų ir paguostų, kuris pažadintų iš pasaulio snaudulio ar tiesiog pasakytų: „Tu nesi vienas“. Baigdamas homiliją popiežius Pranciškus jam ištikimybę maldoje pareiškusius Bažnyčios hierarchus skatino: „Mokykite maldos melsdamiesi, skelbkite tikėjimą tikėdami, duokite liudijimą gyvendami!“

Rūpinimasis Bažnyčia ir taika

Drauge su kitais paskirtais arkivyskupais metropolitais Romoje šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę šventęs naujasis Kauno arkivyskupas L. Virbalas, dalindamasis įspūdžiais, „Vatikano radijui“ duotame interviu sakė, kad Šventojo Tėvo homilijos žodžiai buvo paprasti, tarsi jau girdėti, bet kartu pataikantys į esmę, į centrą, į tai, kuo turime gyventi ir kuo turime būti. Popiežiaus Pranciškaus išsakytos mintys apie maldos, tikėjimo ir liudijimo raišką ganytojo gyvenime ir pastoracinėje veikloje yra ir paraginimas, ir labai rimta užduotis, ir pasitikėjimas: jeigu yra malda, jeigu yra tikėjimas, tada tiki, kad gali ir liudijimu gyventi. Paskirtasis metropolitas L. Virbalas paminėjo, kad Petrinių iškilmė Romoje, dalyvaujant daugeliui ganytojų iš viso pasaulio, įkvepiančiai skatino Bažnyčios visuotinumo supratimą. „Tada suvoki, kad rūpestis būnant vyskupu, be abejo, pirmiausia yra savo vyskupija, bet kartu tai – rūpestis visa Bažnyčia, nes Evangelija yra viena ir nepadalyta į kažkokias teritorijas. Troškimas, palydėjimas ir malda, kad ta Evangelija, tas Žodis sklistų, pasiektų žmones, būtų už visą Bažnyčią“, – sakė naujasis Kauno ganytojas. Jis nurodė, kad, asmeniškai priimdamas palijų iš Popiežiaus rankų, trumpame pokalbyje su Šventuoju Tėvu išreiškė susirūpinimą taika, ypač mūsų regione, ir kvietė popiežių Pranciškų atvykti į Lietuvą ir melstis už taiką, prašyti to stebuklo“.

Anksčiau paskelbtame kreipimesi į Kauno arkivyskupijos tikinčiuosius, kviesdamas dalyvauti jo inauguracijoje, kuri įvyks liepos 11-ąją, šv. Benedikto, Europos globėjo, liturginio minėjimo dieną, paskirtasis arkivyskupas L. Virbalas su netiesiogine nuoroda į programines savo pastoracijos nuostatas, ragino: „Būkime Bažnyčia – tikinčiųjų bendruomene, kuriai svarbu patarnauti ne vien saviesiems, kuri trokšta pasiekti kiekvieną ir dalytis Evangelijos džiaugsmu; kuri drąsiai neša žinią apie tai, kad žmogus yra orus ir laisvas, kad esame ne aplinkybių vergai, o brangūs mylinčio Tėvo vaikai, kuris ypač jautrus vargingiausiems“. Birželio 11 dieną, pranešant apie naujo ganytojo paskyrimą, Vatikano žiniasklaidoje glaustai pateikti ir Kauno arkivyskupijos statistiniai duomenys: iš teritorijoje esančių 660 tūkstančių gyventojų, 530 tūkstančių (80 proc.) yra katalikai, kuriais sielovadiškai rūpinasi 135 kunigai ir beveik 230 vienuolių. Dėl to dvasiniai pašaukimai yra aktualūs ir arkivyskupas metropolitas L. Virbalas savo kreipimesi ragina maldoje: „Drauge prašyti Gerąjį Ganytoją įkvėpti drąsos jauniems žmonėms atsiliepti į Jo kvietimą“. Šiltai prisiminęs savo pirmtakus kardinolą Vincentą Sladkevičių ir arkivyskupą Sigitą Tamkevičių ir pripažindamas, kad tikintieji lauks tokio pat atsidavimo, maldingumo ir uolumo, bei pabrėždamas, kad jam yra svarbi atsidavusių kunigų vienuolių ir aktyvių pasauliečių pagalba, naujasis Kauno Bažnyčios vadovas ypač prašo visų melstis už jį ir kitus diecezijos ganytojus, linkėdamas vienybės su prisikėlusiu Viešpačiu. Baigdamas pareiškimą ganytojas su pasitikinčiu tautiniu pamaldumu kreipiasi į Švč. Mergelę Mariją: „Nuo amžių iš Šiluvos mus globojanti Dievo Motina Marija, melski už mus ir mūsų Tėvynę Lietuvą“!

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija