Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kelionė į Medžiugorję

Kun. Robertas Grigas

(Tęsinys. Pradžia nr. 26)

Mūsų komanda Slovakijos kelyje

Plitvicų ežeryno stebuklas. Sveika, Medžiugorje!

Liepos 29-oji, antradienis. Kylame septintą ryto, kaimiškai sočiai užkertame pusryčių viešbučio restoranėlyje, atsiskaitome už nakvynę ir, atsiėmę pasus, sustojame ratu maldai lauke prie dailios balteglės. Šiandien liturginis kalendorius mini Šv. Mortą ir jos Kristaus išpažinimą, prieš prikeliant iš numirusių jos brolį Lozorių. Tikėjimas tarsi atidaro vartus, kad Dievo galia pasireikštų mūsų gyvenime. Sušokame į mūsų mašinikes ir pajudame link Zagrebo, jo namų spiečiai išnyra už kelių kilometrų. Apsiniaukusi diena, iš visų šonų horizonte artėja kalnai. Iš Lenkijoje ir Vengrijoje buvusių 30 laipsnių šilumos, tolstant į Europos pietus, beliko 20, taigi, atrodo, šalta. Anksčiau važiuodami laikėme pravirus autobusiuko langus – turbūt pertraukė vėjas, prikibo čiaudulys ir sloga, jaučiuosi, lyg turėčiau temperatūros. Važiuojame Rijekos ir Splito kryptimi, miškingi kalnai aplink aukštėja, slėniai gilėja. Visur iš tolo nuorodos į artėjantį Plitvicų ežerų (kroatiškai – Plitvička jezera) nacionalinį parką. Į šlaitus kyla kukurūzų laukai, ganosi avys. Mūsų racijų banga, kuria kalbamės tarp dviejų savo ekipažų, pagauna dar kažkokių lietuvių, matyt, besinaudojančių racija, balsus. Jie bjauriai keikiasi. „Gal galima sumažinti keiksmažodžių?“ – sako Petras į eterį, ir tautiečiai sutrikę prityla. Privažiuojame Plitvicų parko administracijos pastatus apie 11 val., čia prie bilietų, kavinių ir suvenyrų jau būriuojasi visų kartų ir tautų keliautojų eilės. Paliekame mašinas stovėjimo aikštelėje miške ant kalvos, išsikeičiame eurus į kroatų kunas („kiaunes“). Bilietas – su pavežimu autobusu-traukinuku ir paplukdymu laiveliu) mūsų valiuta būtų apie 90 litų. Važiuojame autobusiuku į gražiųjų Plitvicų kaskadinių ežerų apžvalgos pradžią, paskui leidžiamės pėsčiomis tvarkingai aplink ežerus vingiuojančiais apskritų rąstelių gal 1,5 – 2 metrų pločio takais. Šis Dievo gamtos stebuklas Kroatijoje turbūt gražiausias iš Europoje esančių (neskaitant Lietuvos grožio), nuo 1979 metų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, esantis apie 140 km nuo Zagrebo, netoli nuo Bosnijos ir Hercegovinos sienos, kalvotoje karstinėje Vidurio Kroatijos srityje, pietinėje Kapelos kalnų (Dinarų kalnų dalis) srityje. Tai – 16 ežerų, tekančių vienas į kitą įspūdingais kriokliais. Visa parko teritorija, kur galima sutikti vilkų ir rudųjų lokių, sudaro apie 290 kv. km.

Tikėjimo ir tėvynės laisvės riteris

Fotosakmė apie Mečislovą Jurevičių

Ričardas Dailidė

Su bendražygiu Kazimieru Alminu 1993 metais

Mečislovas Jurevičius (1927 10 29–1999 11 13) – buvęs politinis kalinys, disidentas. Pokario metais, tarnaudamas sovietinėje armijoje, bičiulius lietuvius kvietė netikėti politrukų propaganda, ragino neprarasti vilties ir visada būti laisvos Lietuvos siekių gynėjais. Totalaus sekimo voratinklyje NKVD atkasė, kad M. Jurevičius dalyvavo dar ir partizaninėje veikloje. Už tai buvo nuteistas 25 metams. Po Stalino mirties, 1956 metais, M. Jurevičius buvo paleistas, bet „neperauklėtas“. Prasidėjus Kryžių kalno naikinimo vajui, Mečislovas pirmas ėmėsi jį atkurti. Uolus katalikas tai dažniausiai darydavo naktį. Sakydavo, jog kryžius sodina, nes, piktavaliams sunaikinus, tarsi iš šaknų išdygdavo vis nauji.

Iš gausios M. Jurevičiaus bibliotekos daugelis šiauliečių gaudavo paskaityti A. Šapokos „Lietuvos istoriją“, A. Smetonos „Vienybės gairėmis“, S. Šalkauskio raštus, A. Jakšto „Mokslą ir tikėjimą“, Vytauto Didžiojo 500 metų albumą, daug kitos sovietmečiu neprieinamos literatūros.