2015 m. rugpjūčio 14 d.    
Nr. 29
(2149)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Pro Deo
et Patria


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Jautrus, gailestingas,
griežtas ir rūstus
Lietuvos dvasinis lyderis

Antirezistentai
įsisiautėjo
drebinti orą

Kelionė
į Medžiugorję

Škaplierinės
atlaidams vadovavo
vyskupas

Šv. Onos atlaidai

Kai pakviečia
vargonai

Marijos šventovė – tautos namai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus pagerbia
Kaakupės Švč. Mergelę Mariją,
kuri garsi įvykusiais stebuklais

Liaudiško pamaldumo ištakos

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų didžiosios iškilmės, Žolinių, išvakarėse norisi išsamiai aptarti popiežiaus Pranciškaus pastarojoje apaštalinėje kelionėje į Lotynų Ameriką aukotas šv. Mišias pagrindinėje Paragvajaus Kaakupės Dievo Motinos šventovėje. Paragvajus yra viena iš trijų toje kelionėje aplankytų šalių – kitos dvi buvo Ekvadoras ir Bolivija. Paragvajus praeityje įvardijamas kaip jėzuitų respublika dėl Jėzaus Draugijos XVII–XVIII amžiuose čia vykdytos aktyvios misijų veiklos. Jėzuitai misionieriai čia kūrė ypatingas į krikščionybę atsivertusių indėnų rekolekcijomis vadintas bendruomenes („reducciones de indios“), kuriose stengtasi išsaugoti jų tautines tradicijas ir kultūrinį tapatumą. Dėl to Paragvajus buvo tapęs Lotynų Amerikos krikščioniškosios civilizacijos židiniu, tačiau vėliau dėl pokolonijiniame laikotarpyje (XIX amžiuje) vykusių karų prarado didžiąją savo teritorijos dalį ir pirmavimo spindesį. Beje, Paragvajaus sostinės Asunsjono, vieno seniausių Lotynų Amerikos miestų, kartais vadinamo žemyno miestų motina pavadinimas irgi yra susijęs su katalikišku Dievo Motinos kultu. Pilnas jo titulinis pavadinimas skamba taip: „Didžiai garbingas ir ištikimas mūsų valdovės Šv. Marijos Paėmimo į dangų miestas“ („Maria de la Asuncion“). Atvykusiam į Asunsjoną popiežiui Pranciškui sostinės meras įteikė miesto raktus prie pagrindinės katedros, kuri irgi dedikuota Švč. Mergelės Marijos Paėmimui į dangų. Toje katedroje liepos 11 dieną Šventasis Tėvas vadovavo Mišparams, į kuriuos buvo pakviesti Paragvajaus vyskupai, kunigų, vienuolių, seminaristų, katalikiškų sąjūdžių aktyvistų, pasauliečių atstovai, kuriems Popiežius kalbėjo apie būtinumą drąsiai atsiliepti į maldoje subrandintą krikščionišką pašaukimą.


Marija Ten... Mes dar čia

Kun. Vytenis Vaškelis

Viešpats yra Galybių Dievas (Am 5, 27), todėl Jis savo vidumi bei skvarbiausiu žvilgsniu iškart aprėpia bei pažįsta viską, kas tik turi nors minimalią buvimo priežastį. Esantysis yra visur, Jo sostas – dangus (Apd 7, 49), o Jo karalystė yra jau tarp mūsų (Lk 17, 21). Kas tarnauja Dievo Sūnui, tas turi dalį Jo garbėje (2 Tim 2, 12). „Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, tačiau kiekvienas pagal savo eilę“ (1 Kor 15, 22–23).

Kilniausiasis Dievo Avinėlis yra pirmasis, o su kūnu ir siela į dangų paimtoji Nekaltai Pradėtoji „tenkinsis“neregėta dorybingiausio kūrinio šlove. Žmonija nebus kaip kamuoliukas nusviesta į gyvenimo paribius... Kiekvienas, kas vardan Jo kažkada dėl elementariausio paslaugumo bus padavęs gerumo vandens stiklinę kitam, niekada nebus užmirštas. Net jei jo gyvenimo saulėlydyje blogi darbai nusvertų geruosius, patirs dieviškojo gailestingumo bei teisingumo daugiau nei drįso tikėtis.


Jautrus, gailestingas, griežtas ir rūstus Lietuvos dvasinis lyderis

Monsinjoro Alfonso Svarinsko pirmųjų mirties metinių minėjimas

Povilas Šimkavičius,

atsargos pulkininkas leitenantas

Prieš vienerius metus, liepos 21 dieną, į paskutinę kelionę išlydėjome Lietuvos katalikų dvasininką, monsinjorą, disidentą, politinį veikėją, Lietuvos partizanų, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelioną, dimisijos pulkininką Alfonsą Svarinską (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17). Vykdant jo prašymą, monsinjoras palaidotas netoli Ukmergės esančiose Dukstynos partizanų kapinėse.

Mons. A. Svarinskas sovietų valdžios metais aktyviai dirbo pogrindyje, tris kartus buvo areštuotas ir nuteistas, 22 metus kalėjo griežto režimo lageriuose ir kalėjimuose. 1991–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

Liepos 17–18 dienomis Vilniuje ir Ukmergės rajone prasmingai ir gražiai paminėtos pirmosios monsinjoro A. Svarinsko mirties metinės. Šv. Mišios už jį buvo aukojamos Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje ir Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Prie namo Odminių gatvėje Vilniuje, kuriame gyveno monsinjoras, atidengta atminimo lenta. Dukstynos partizanų kapinėse pašventintas kryžius ir antkapio lenta, o Didžiosios kovos apygardos partizanų parke – monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo kryžius.


Vysk. Linas Vodopjanovas OFM – apie Pašvęstojo gyvenimo metus Lietuvoje: „Pamažu pradedame dirbti kartu“

Vysk. Linas Vodopjanovas OFM
Edvino Bružo nuotrauka

Popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Pašvęstojo gyvenimo metų proga Lietuvos vienuolijos 2015 m. rugpjūčio 29 d. organizuoja Palapinių šventę Vilniaus Bernardinų sode. Organizatoriai kvies visus besidominčius pabendrauti, susipažinti ir pamatyti, kuo gyvena ir ką veikia vienuoliai bei vienuolės visoje Lietuvoje. Metų pradžioje jau įvyko Lietuvos pašvęstojo gyvenimo asmenų simpoziumas Kaune, Atvirų durų diena, pradėtas Samuelio kursas atpažinti pašaukimą. Rengėjai numatė ir Pasninko bei permaldavimo dieną už savo ir vienuolijos bei visos Bažnyčios klaidas ir nuodėmes. Šalia tradicinės visose vyskupijose vasario 2 d. minimos Pašvęstojo gyvenimo dienos vyksta piligrimystės, per įvairias bendruomenes keliauja speciali ikona, įvairiomis progomis bendruomenės prisistato. Kitų metų sausį Metus vainikuos bendra šventė Kretingoje. Ši gana įtempta programa suteikia progą pačioms bendruomenėms geriau suvokti savo tapatybę, naujai pažvelgti į savo pašaukimą ir vykdomą misiją. Vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupas augziliaras ir pranciškonas, yra LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas. Interviu Bernardinai.lt jis dalijasi mintimis apie tai, ką jau davė šie metai patiems pašvęstiesiems.


Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir amžiną atminimą

Jonas Noreika

Kai žiniasklaidoje pasirodė Pauliaus Gritėno rašinys „Vilniaus įvaizdį menkina žydus į mirtį siuntusio generolo atminimas“ ir Rimvydo Valatkos – „Ką pagerbė Lietuva – partizanų vadą Generolą Vėtrą ar žydų žudiką?“ apie Lietuvos teisininką, prozininką novelistą, publicistą, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvį Joną Noreiką, nevalingai prisiminiau rugpjūčio 28 d. minėtą Mindaugo Tomonio gimimo 75-metį ir tragišką žūtį. Dar gyvi liudininkai ir net bendrabyliai, rezistentai, laisvės kovotojai pašiurpo: juk tai – KGB braižas, remiantis skundikų paskalomis iškiliai asmenybei metami nepagrįsti kaltinimai, net po mirties bandoma kurpti bylą.

Tragiško likimo poetui ir filosofui Mindaugui Tomoniui 2015 m. rugpjūčio 28 d. būtų sukakę 75 metai, tačiau jo žūtį tebedengia paslapties šydas. Patikimiausia prielaida reikėtų laikyti jo nužudymą ir lavono paguldymą ant bėgių tam, kad būtų imituota savižudybė, kad jį persekiojusi KGB nuslėptų savo nusikaltimo pėdsaką. Čia, kaip ir visoms neva mįslingoms disidentų žūtims, charakteringas KGB braižas – nusikaltėlių neišaiškinimas, todėl patikimiausiu liudijimu reikia laikyti M. Tomonio bičiulio Algirdo Patacko tvirtinimą, kad velionis buvo labai religingas, todėl nusižudyti negalėjo.


Vasara – ne tik poilsio, bet ir didvyrių atminimo metas

Edvardas ŠIUGŽDA

Prancūzų lakūnų brolių Alfredo ir Rene
de Vitrolles‘ų palydos Kauno aerodrome.
Tarp brolių de Vitrolles‘ų stovi
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Antanas Smetona. Nuotraukoje iš kairės:
Lietuvos karo aviacijos viršininkas
plk. ltn. Stasys Pundzevičius,
kariuomenės vadas gen. Silvestras
Žukauskas. Už Ministro Pirmininko
Augustino Voldemaro (stovi priekyje) –
krašto apsaugos ministras plk. Teodoras
Daukantas. Kaunas, 1927 m. rugpjūčio 9
d. LCVA. P-14632

Rugpjūčio pradžioje paskelbta, kad NATO perpus mažina oro policijos misiją Baltijos šalyse. Vietoj šešiolikos naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, nuo rugsėjo budės aštuoni, o Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas. Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai, kurie buvo dislokuojami Lietuvoje. Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo regioną, NATO sąjungininkai atsiuntė papildomus naikintuvus į Lietuvą, Estiją ir Lenkiją. Šiuo metu Baltijos šalių oro policijos misiją iš Zoknių aerodromo vykdo Norvegijos ir Italijos karinės oro pajėgos, Estijos Emario karinėje bazėje dislokuoti Didžiosios Britanijos naikintuvai, Lenkijoje – Belgijos orlaiviai. Reaguodama į Baltijos šalių nerimą, NATO kartu vykdė pratybas Baltijos regione, o JAV planuoja dislokuoti sunkiąją ginkluotę. Nuo rugsėjo į Lenkiją sąjungininkai misijai lėktuvų nesiųs, o Lietuvoje ir Estijoje kol kas patvirtinta po vieną kontingentą. Taigi nuo rugsėjo 1 dienos Baltijos valstybių oro erdvė nebebus saugoma iš Lenkijos, o Lietuvoje vienu metu budės tik vienos užsienio šalies lėktuvai. Ir nors nuo rugsėjo Baltijos šalių oro policijos misiją vykdys tik aštuoni naikintuvai (dukart mažiau nei pastaruoju metu), tačiau tai vis dėlto dukart daugiau nei prieš separatistų sukeltą karą Rytų Ukrainoje. Tai pabrėžia kai kurie politikai, šalies vadovai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad NATO oro policijos misijos sumažinimas atliekamas atsižvelgiant į kitų saugumo elementų stiprinimą Baltijos regione ir todėl nėra reikšmingas. Pasak jos, dėmesys Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims iš NATO sąjungininkų išlieka didelis – tai rodo sprendimai steigti Baltijos šalyse NATO vadavietes, dislokuoti Jungtinių Amerikos Valstijų sunkiąją karinę techniką. „Manau, kad labai reaguoti dėl oro policijos mažinimo šiuo metu turbūt nėra reikalo – tai yra sprendimai, kurie yra daromi, atsižvelgiant į visų kitų saugumo elementų stiprinimą regione“, – teigė Prezidentė.


„Antanas Terleckas – KGB-istas, valstybės kūrėjai – balvonai, J. Noreika-Vėtra – tautos gėda“

Vytautas Sinica

Gal ir nereikia kabučių. Vis tiek Lietuvoje taip galvoti niekas nedraudžia. Daug kas taip ir galvoja. Garsiausi apžvalgininkai taip kalba, teismai pateisina, o visuomenė ploja ir pritaria. Skirtingi žmonės gali pritarti vienam ir nesutikti su kitu teiginiu. Tai nieko nekeičia. Užtenka ir vieno. Visus šiuos požiūriams nūdingas pilkosios istorijos ilgesys. Paskutiniame savo straipsnyje Rimvydas Valatka būtent tokią ją ir pasiūlė. Kuo ji reiškiasi? Trumpai pažvelkime į tris mūsų dienų epizodus.

„KGB-istas Antanas Terleckas“

Vilniaus apygardos teismas šiemet pripažino, kad viešai vadinti Antaną Terlecką bendradarbiavus su KGB nėra šmeižtas. Dar 2012 metais po straipsniu „Lietuvos žinių“ svetainėje slapyvardžiu Pikasas pasivadinęs Vilius Ksaveras Slavinskas parašė komentarą, kuriame teigė, kad A. Terleckas, prisidengdamas rezistencine veikla, buvo KGB agentas, o jo įkurta Lietuvos laisvės lyga – KGB organizacija, skirta kontroliuoti okupacijai besipriešinančius asmenis. Vilniaus apylinkės teismas tokį komentarą 2015 metų vasarį pripažino neatitinkančiu tikrovės, turinčiu šmeižikišką pobūdį, žeminančiu garbę ir orumą. Galima sutikti su kiekvienu sprendimo žodžiu.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija