2015 m. rugpjūčio 14 d.    
Nr. 29
(2149)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Antirezistentai įsisiautėjo drebinti orą

Nukėlus sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčias skulptūras nuo Vilniaus Žaliojo tilto, pasirodė atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymių turintis reikalavimas panaikinti sprendimą, susijusį su žymaus Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio, Lietuvos kariuomenės kapitono, teisininko, literato, žurnalisto-publicisto, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvio, Štuthofo konclagerio kalinio, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininko, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatoriaus Jono Noreikos (rezistencinis slapyvardis – Generolas Vėtra), Sovietų okupacinio režimo represinių struktūrų nuteisto mirties bausme ir 1947 m. vasario 16 d. sušaudyto, atminimo įamžinimu.


Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir amžiną atminimą

Jonas Noreika

Kai žiniasklaidoje pasirodė Pauliaus Gritėno rašinys „Vilniaus įvaizdį menkina žydus į mirtį siuntusio generolo atminimas“ ir Rimvydo Valatkos – „Ką pagerbė Lietuva – partizanų vadą Generolą Vėtrą ar žydų žudiką?“ apie Lietuvos teisininką, prozininką novelistą, publicistą, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvį Joną Noreiką, nevalingai prisiminiau rugpjūčio 28 d. minėtą Mindaugo Tomonio gimimo 75-metį ir tragišką žūtį. Dar gyvi liudininkai ir net bendrabyliai, rezistentai, laisvės kovotojai pašiurpo: juk tai – KGB braižas, remiantis skundikų paskalomis iškiliai asmenybei metami nepagrįsti kaltinimai, net po mirties bandoma kurpti bylą.

Tragiško likimo poetui ir filosofui Mindaugui Tomoniui 2015 m. rugpjūčio 28 d. būtų sukakę 75 metai, tačiau jo žūtį tebedengia paslapties šydas. Patikimiausia prielaida reikėtų laikyti jo nužudymą ir lavono paguldymą ant bėgių tam, kad būtų imituota savižudybė, kad jį persekiojusi KGB nuslėptų savo nusikaltimo pėdsaką. Čia, kaip ir visoms neva mįslingoms disidentų žūtims, charakteringas KGB braižas – nusikaltėlių neišaiškinimas, todėl patikimiausiu liudijimu reikia laikyti M. Tomonio bičiulio Algirdo Patacko tvirtinimą, kad velionis buvo labai religingas, todėl nusižudyti negalėjo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija